Senųjų fotografijos technologijų simpoziumas užbaigiamas paroda

Juozo KAZLAUSKO nuotr.
Simpoziumo dalyviai kūrė Šiaulių miesto istoriniuose objektuose.
Šiandien Šiauliuose baigiasi tarptautinis senųjų fotografijos technologijų simpoziumas.

Šiaulių fotografijos muziejuje 13 valandą simpoziumo dalyviai pristatys plenero metu sukurtų darbų parodą.

Simpoziumas truko keturias dienas. Pirmąją simpoziumo dieną, rugsėjo 7-ąją, vyko konferencija „Fotografija ir tvari terminija“. Pranešimus skaitė Šiaulių „Aušros“ muziejaus Fotografijos muziejaus vadovė Vilija Ulinskytė-Balzienė, Atvirųjų fotografijos dirbtuvių įkūrėjas, VDA Fotografijos ir medijos meno laboratorijos vedėjas Gintas Kavoliūnas, fotografas, senųjų fotografijos technologijų praktikas Mindaugas Meškauskas, fotografė, Vilniaus fotografijos meno centro „7:14“ vadovė Dovilė Dagienė.

Diskusiją „Analoginės fotografijos terminijos unifikavimo galimybės Lietuvoje. Misija įmanoma?“ moderavo literatas, fotografas, Vilniaus analoginės fotografijos ir kino festivalio kuratorius Andrei Antonau.

Fotografijos muziejus yra numatęs parengti elektroninį konferencijos leidinį.

Pirmąją simpoziumo dieną užbaigė Ginto Kavoliūno ir Trimiesčio fotografijos mokyklos įkūrėjo, Lenkijos fotomenininkų sąjungos nario, senųjų fotografijos procesų meistro Radosław Brzozowski praktiniai seminarai.

Dvi dienas vyko analoginės fotografijos pleneras. Atvirosios senųjų fotografijos procesų dirbtuvės įsikūrė istoriniuose Šiaulių miesto objektuose: Fotografijos muziejuje, Grafų Zubovų rūmuose, Didždvario gimnazijoje, Ch. Frenkelio viloje, Ch. Frenkelio fabriko teritorijoje, Prisikėlimo aikštėje. Susipažinti su senąja fotografija galėjo visi norintieji.

Ketvirtadienio vakarą Fotografijos muziejaus terasoje koncertavo GODO YORKE (Goda Sasnauskaitė), pristatytas pirmasis lietuviškas cianotipijos būdu sukurtas vaizdo klipas.

Plenero dalyvių kūrinių peržiūrą moderavo fotografas Gintautas Trimakas.

Pasak simpoziumo organizatorių, tobulėjančios skaitmeninės technologijos išstūmė brangų ir nepalyginamai daugiau laiko ir žinių reikalaujantį fotocheminį fotografijos gamybos procesą – jis tapo muzealija, tyrimų ir pažinimo objektu. Senųjų fotografijos technologijų įvairovė sukelia nemažai sunkumų tyrėjams, o fotografinės medžiagos netvarumas reikalauja didžiulių pastangų, praktinės ir teorinės patirties, norint ją išsaugoti.