Naujausios
Parodoje pristatoma 335 iš nacių konclagerių grįžusių Lietuvos žydų veidų fotografijos su trumpomis jų biografijomis ir to paties pavadinimo knyga, pagal kurią parengta paroda.
Pasak parodos kuratorės Natalijos Arlauskaitės, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorės, parodoje – žydų, karo pabaigoje sugrįžusių į Lietuvą, veidai ir likimo epizodai.
„Išgyvenę per Holokaustą, pereina grįžimo procedūras, iš vienos valstybės išnaudojimo ir naikinimo mašinos patenka į kitos ar net kelių kontrolės mechanizmą. Šio mechanizmo svarbus elementas – kontrolė pasitelkus mediją, konkrečiai – fotografiją. Ji leidžia atlikti optinę pilietybės kontrolę ir valstybei tinkamu fotografiniu būdu žmones rūšiuoti, skaičiuoti, priskirti kategorijoms ir vietai“, – teigia kuratorė.
Nuo 2008 metų K. Grigaliūno kūrybos tematika glaudžiai susijusi su KGB archyvais, traumine sovietinių represijų patirtimi: menininkas sukūrė instaliacijas „Apie Meilę“, „Mirties dienoraščiai“, „1941“, „Aš nežinojau Mylimasai, kad bučiuoju tave paskutinį kartą“, KPZ, „Vaizdų archyvas / sąsiuvinis Nr. 1 / 1941“, „Sutemos tirščiausios prieš aušrą, arba Bunkeris“, „1944–45“, „Vaizdų archyvas / sąsiuvinis Nr. 2 / 1944“, sudarė ir išleido knygas „Mirties dienoraščiai“, „Mes – iš pirmo vežimo“, „Pokaris“, „Savanoriai, fotografinė atmintis, 1919–23“ ir kita.
2011 metais K. Grigaliūno kūryba įvertina Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.
K. Grigaliūno personalinė paroda „Lietuvos žydai, grįžę iš nacių konclagerių“ Fotografijos muziejuje veiks iki gruodžio 18 dienos.
