Šešėlinė logika

Regina MUSNECKIENĖ
Prieš daugelį metų Lietuvoje buvo susikūrusi Gyvenimo logikos partija. Tokia vienkartinio naudojimo. Reikalinga prieš rinkimus. Nauja ugnis, kaip sakoma, nors žarijos toje ugnyje dažniausia žarstomos senųjų politikų rankomis.

Pamaniau, jog tokia Logikos partija būtų pravarti ir prieš ateinančius Savivaldybių, Seimo, Prezidento rinkimus. Mat, pastaruoju metu įsigalėjusi kažkokia šešėlinė logika. Opozicinės partijos Seime turi šešėlinę vyriausybę. O valdantieji ir įstaigos, su kuriomis nori – nenori kartais susipina keliai, turi šešėlinę logiką, kuria paaiškina nepaaiškinamus sprendimus ir rinkėjų gyvenime įsigalinčius keistus reiškinius.

Antai kaime gyvenantis pensininkas paštu gauna naują banko kortelę, kurią privalo aktyvuoti naudodamasis internetine bankininkyste, o jeigu to nesugeba, pasiprašyti priėmimo banko skyriuje Šiauliuose, kelionei į miestą paskirti beveik visą dieną ir išleisti kelias dešimtis eurų.

Minimam pensininkui pasinaudoti elektronine bankininkyste padėjo šeimos nariai. Tačiau suvedus visus kodus, aktyvuoti kortelės nebuvo įmanoma. Pasirodo, reikia atsakyti į klausimyną dėl pinigų plovimo prevencijos. Klausimai – įdomūs. Apie politines pažiūras, priklausymą partijoms, politiškai pažeidžiamus artimuosius, lėšas kituose bankuose ir t.t. Kodėl apie jį bankas turi tiek daug žinoti, pensininkas nesuprato. „Man pervedė pensiją, aš ją pasiėmiau ir išleidau – mes „kvit“, – samprotauja senolis. – Koks čia terorizmas? Koks čia pinigų plovimas? Ką aš čia plausiu? Keturis šimtus eurų pensijos?“

Keisčiausia, kad visus žmones su jų pensijomis ir atlyginimais varu suvarė į bankus. Bet kai iš to banko nori pasiimti savo pinigus, tau vos neduoda per nagus. Nustato dienos, mėnesio limitą, prigalvoja visokiausių klausimynų ir kitokių kliūčių. Kad tik tavo pinigai kuo ilgiau pagulėtų banke. Dabar dar turėsime pasiaiškinti, kodėl ir kam tą ar kitą daiktą perkame, jeigu norėsime pirkti brangesnį nei už penkis tūkstančius.

Mums aiškina, kad kasdien vis labiau demokratėjame ir laisvėjame. O iš tiesų esame rišami ant vis trumpesnio totalios kontrolės pavadžio.

Tuo tarpu šunis norima nuo pavadžio išlaisvinti. Viešojoje erdvėje šmėstelėjo informacija, jog lietuvaičiai jau nebegalės rišti šunų ir pančioti arklių. Esą kartais antkaklis net įauga šuneliui į kaklą, nes šeimininkas kaip pririša mažą šuniuką, taip ir nepaleidžia ir antkaklio nekeičia. Privalės laikyti gyvūnus tik voljeruose arba kambaryje.

Na, taip, yra tokių žmonių, kurie šventai įsitikinę, kad šuns vieta prie būdos. Gal kitas ir to antkaklio nekeičia. Ir šeria gyvūną tik atliekomis. Tokiam šeimininkui nereikėtų leisti laikyti gyvūnų.

Bet jeigu šunelis pririštas nauju, patogiu antkakliu, grandinė – lengva, penkių metrų ilgio, kai nori šuo laksto lauke, kai nori įlenda į ūkinį pastatą, kuriame yra šiaudų priklota būda. Rūpestingas šeimininkas savo augintinį bent vieną kartą per dieną dar ir pavedžioja.

Ar geriau jam būtų kokių keturių kvadratinių metrų, o gal net mažesniame voljere? Juk salių savo augintiniams šunų šeimininkai nepristatys. Apskritai, ne kiekvienas kaimo žmogus įpirks voljerą. Jeigu tokia taisyklė įsigalios, daugelis tiesiog atsikratys gyvūnų.

Taigi, kyla logiškas klausimas: „Kas geriau grotos ar grandinės?“

O gal šešėlinė logika kužda surinkti kuo daugiau baudų? O bauduoti bus labai paprasta. Atėjo į kiemą koks pareigūnas, pažiūrėjo: šuo yra – voljero nėra, vadinasi, bauda. Daug baudų! Ministrai turi už ką skristi į Ameriką ir į Taivaną.

O tau, žmogeli, keliolikos parų voljeras policijos areštinėje, jeigu neturi iš ko nupirkti voljero arba sumokėti baudos.

Ne per seniausiai lietuviai tarptautinėje erdvėje buvo pavadinti paliegusia, pasiligojusia visuomene. Pagal sveikatos rodiklius esame treti nuo galo Europos sąjungoje. Sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis keturis kartus viršija ES vidurkį. Didelis mirtingumas nuo vėžio. Nuo COVID-19 Lietuvoje buvo vienas iš didžiausių mirtingumų visoje Europoje.

Tuo tarpu sveikatos ministras giriasi, jog Rytų Europoje pirmaujame pasiskiepijusiųjų nuo COVID-19 skaičiumi. Tai kodėl tie skiepai nesuveikė? Kodėl tiek daug mūsų mirė?

Ministras džiaugiasi, jog pirmaujame ir prevencinėmis programomis prieš dažniausias ligas. O didelis sergamumas tarp lietuvių esą nustatomas todėl, kad Lietuvoje efektyvesnė diagnostika.

Išeitų, jog efektyvi diagnostika ligas nustato anksti, kol jos dar nepažengusios. Tai, kodėl mūsų neišgydo?

Kokią LED lempą ar liktarną užsidegti, kad tuose paaiškinimuose įžvelgtum logiką?

O dar „logiškiau“, kai konstatuojama, jog lietuvių amžiaus vidurkis penkeriais metais trumpesnis už vidutinio europiečio ir siekia tik 75 metus. O pensinį amžių lietuvaičiams rekomenduojama prailginti iki 72 metų. Vadinasi, pensija vidutinį amžių gyvenantis žmogus naudosis tik trejus metus. O mokesčius, jeigu dirbs iki 72 metų, mokės 50 metų ar dar ilgiau.

Žmogui nesuprantama. Bet valstybei tai aukščiausios prabos logika! Sodresnė bus „SoDra“.

Taigi, mąstykime, broliai ir seserys, valstybiškai, idant iš į valdžią atėjusių lervučių drugeliais išskristų kuo daugiau milijonierių, multimilijonierių ir milijardierių. Turtingesnė atrodys Lietuva! Nesirūpinkime – jie už mus nugyvens mūsų nenugyventus metus. Linksmiau, turtingiau, geriau nugyvens, negu mes eiliniai žmogeliai sugebėtume. Kam mums tas varganas gyvenimas?

Kasdien mums per visas angas kišama, jog gyvename demokratinėje šalyje. Vadinasi, turime tikrą ne butaforinę žodžio, streikų, mitingų, susirinkimų, susibūrimų laisvę. Turėtume turėti.

Bet antai su Šeimų sąjūdžiu smarkiau paprotestavo mokytoja Genovaitė Astrauskaitė – ir viskas. Mokyklos direktorė, priėmusi mokytoją į darbą, užsitraukė didžiausią nemalonę. Ministrė per televiziją rėžia smerkiančią kalbą, žiniasklaida skelbia, jog savivaldybė pradeda tyrimą, nors mokykloje nėra kam dėstyti lietuvių kalbos. Kokia čia logika?

Arba Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas pašoko D. Peskovo žmonos organizuotame renginyje Rusijoje. Koks skandalas! Iš pasaulyje žinomos, Lietuvą garsinusios poros atimtas valstybės apdovanojimas. Stumiamas net įstatymas, kaip atimti Lietuvos pilietybę iš esą valstybei nelojalių žmonių, nors, veždama medalius ne Rusijai, o būtent Lietuvai, ši pora jau seniausiai įrodė savo lojalumą.

Kur čia logika? Kur demokratijos žadama veiksmų ir žodžių laisvė?

Beje, žodžio laisvė, kai opozicijoje valdžiai turinti būti didžioji žiniasklaida ne oponuoja, o gina valdžią, niekindama ir tyčiodamasi iš opozicijos ir kiekvieno, kuris pasako bent žodį prieš šiandieninę valdžią, primena tą ciuciuką, kurį norima uždaryti į trijų kvadratinių metrų voljerą su košeriniu maistu ir apšiltinta būda.

Gal šita valdžia iš tiesų yra nekalto prasidėjimo Šventoji, kuriai visi be išimties privalome melstis?

Kasdien į mūsų smegenis barstoma pudra apie lygias galimybes. Mat, tokį sutvėrimą turėtų pagimdyti demokratija. Tačiau lygių galimybių nėra. Remiantis elementaria logika jų ir negali būti.

Ar gali turėti vienodas galimybes neturintis kur dėti pinigų turtuolis ir nežinantis, kaip sudurti galą su galu vargšas?

Ar vienodos vyrų ir moterų galimybės? Dalis profesinių ir kitų žmogiškųjų galimybių – taip, vienodos. Tačiau nelygias lyčių galimybes užprogramuoja pati gamta. Vyras niekuomet neturės galimybės pagimdyti kūdikio. Moteris be vyro pagalbos niekuomet negalės tapti motina.

Ar vienodas galimybes turi kaime ir mieste gyvenantys žmonės? Kaimietis kvėpuoja tyru oru, mėgaujasi gamta, savo darže gali užsiauginti ekologiškų daržovių, turi daugiau erdvės. Tačiau veikiausiai gyvena prie vieškelio, jo vaikai vežiojami į mokyklą autobusiuku, prie kurio grafiko privalo taikytis ir neturi galimybės lankyti būrelių. Patys tėvai taip pat, veikiausiai, priversti po keliolika ar net keliasdešimt kilometrų važinėti į darbą arba būti bedarbiais.

Tuo tarpu miestietis mėgaujasi puikia infrastruktūra, turi didesnes galimybes įsidarbinti ir daugiau uždirbti, gali lankyti teatrus, koncertus ir parodas, treniruotis sporto salėse, plaukioti baseinuose. Jo vaikai turi daugiau galimybių gauti gerą išsilavinimą, patirti daugiau pramogų. Bet jie neturi prabangos kvėpuoti švariu oru, mėgautis erdvėmis, kurias turi kaimietis, dažnas gyvena ankštame daugiabučio narvelyje.

Taigi, kiekvienas turime savas galimybes, bet ne lygias ir ne vienodas. Lygių galimybių neturi net į valdžią besibraunančios partijos. Yra tik dvi nusipelniusios valdyti. Viena susitapatinusi su Tėvyne. Kas ne už ją – valstybės priešas. Kita vaidinanti, kad atstovauja liaudžiai. Jei atsiranda ne jų pagimdyta kokia nors trečia, abi sutartinai jai duoda per galvą. Kritikuoja, tyčiojasi, kaltina, niekina tol, kol pagaliau suskaldo ir sunaikina.

Taigi, panašu, kad Lietuvoje nei logikos, nei Logikos partijos jau nebebus.