Sapnas ir tikrovė

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Net pati geriausia valdžia Lietuvoje krizės akivaizdoje pirmiausia nugriebs nuo kultūros. Juk ji ne trinkelė – padėti žmogui po kojom nepadėsi, didžiuotis negalėsi. Ačiū Šiaulių merui Artūrui Visockui, pasidavusiam šitam dėsniui.

Situacija – tipinė. Mero feisbuko paskyra. Jos savininkas kreipiasi į miestiečius. Artimiausiu metu turėtų būti pasirašoma koncertų salės „Saulė“ rekonstrukcijos sutartis. Bet kyla merui abejonių – Savivaldybė, gavusi pusantro milijono paramą iš Europos Sąjungos, turės įdėti dar iki dviejų milijonų. O jei norėsim visiškai sutvarkyti – dar penkių reiks.

„Tik ar ši kino salė dėl to taps koncertų sale? Gal ir taip!? Galimas ir kitas variantas. Į šią salę neinvestuoti. Tegul ji dirba taip, kaip yra dabar, ir, pavyzdžiui, po 7–10 metų ją tiesiog nugriauti ar kita?“ – citata iš miesto valdovo komentaro socialiniame tinkle.

Scenos padidinimas, persirengimo kambariai ir „kiti patogumai“. Tarp jų – kaip oras reikalingas repeticijų erdvės. Merui gal tik patogumas.

„Be abejo per tą laiką turi būti pastatyta kita koncertų salė, kuri atitiktų koncertų salės principą. Ką darytumėte Jūs, jeigu Jums asmeniškai reikėtų priimti sprendimą? Reikalingas ir balsavimas ir komentarai. Ši apklausa vyks 24 valandas. Ačiū“, – demokratiją bando vaidinti A. Visockas.

Rezultatai apylygiai. Juose – 400 balsų. O kiek mieste žmonių? Kiek užblokavęs meras žmonių, kurie galėjo pasisakyti? Tebūnie...

Pasibaigus duotam laikui parašė: „Greita rangos sutartis dėl „Saulės“ rekonstrukcijos pasirašyta nebus.“

Bet kas įdomiausia: kaip kaulą šunims numetė teiginį – po 7 metų nauja salė. Susižavėjo miestiečiai ir kai kurie muzikai (o kai kas nuščiuvo), pradėjo agituoti tik už naują salę, taip pasitarnaudami „puikiam“ mero planui. Tik kur jo logika?

Rekonstrukcijos finansavimą kaip čiaupą meras lengva ranka nusuks į naujos salės projektą. Kokią valdžią turim – valio!

Kiek kainuotų nauja koncertų salė?

Žvelgiam. Ventspilio koncertų salė – apie 30 milijonų eurų. Prasidėję naujos Klaipėdos muzikinio teatro salės darbai irgi kainuos apie 30 milijonų. O „Saulės“ rekonstrukcijai dabar reikia tik 2 milijonų eurų.

Neturiu kelių milijonų, bet surasiu kelias dešimtis. Čia viskas logiška?

Bet juk tas pastatas... Šlykštus, negražus, dar ta akustika... Jai reikės papildomų penkių milijonų.

Pamirškim tuos penkis, mes kalbam apie tuos du, kurių reikia dabar.

Niekas neginčija, kad nauja koncertų salė mieste privalo atsirasti, ir ji tikrai miesto šviesuomenės laukiama. Šiauliai nusipelnė turėti salę, kurioje pagaliau su dideliu malonumu galėtų koncertuoti muzikai.

Bepigu Remigijui Adomaičiui, „Dagilėlio“ mokyklos ir choro vadovui, kalbėti apie ambiciją ir neklausti tiesiai, iš kur meras, nesuradęs papildomų penkių milijonų, suras dešimtis naujai salei. Dagilėliai praeitąmet sugrįžo į renovuotas patalpas, o mokyklos salės akustika dar iki renovacijos buvusi viena geriausių, jei ne geriausia mieste. Erdvės joje – per akis. Ir repetuoti yra kur.

Meluoju? Devyneri metai pusdienių ir vakarų Vytauto gatvės 113-ame pastate nemeluoja.

Tačiau yra tų, kurie laukti nebegali. Pavyzdžiui, Šiaulių bigbendas repetuoja 18 kvadratinių metrų patalpėlėje. Pučiamųjų orkestras renkasi vos ne miesto pakrašty. Tegul patys susimeta geresnei „kamūrkei“, siūlo meras.

Kolegiškas solidarumas jau tikrai čia turėtų suveikti. Jei iš mano kolegos tyčiojasi, rytoj pradės ir iš manęs. Ne šiandien, tai – rytoj.

Ambicija yra gerai, ypač ateities kartoms.

A. Visockas suplaka du skirtingus dalykus. Dabartinį projektą, kuris tenkintų dabarties poreikius, ir sapną apie tai, kad Šiauliuose galbūt kažkada galės kur nors stovėti kokia nors puiki koncertų salė.