„Saulė“ sulaukė rekonstrukcijos rangovo

Vitalio LEBEDŽIO nuotr.
„Saulės“ rekonstrukcijos rangovo bendrovės „Versina“ gamybos vadovas Šarūnas Želnys (kairėje) ir Saulius Kauneckas, koncertinės įstaigos „Saulė“ direktorius, sutartį sutvirtino ir rankos paspaudimu.
Dėl Šiaulių miesto koncertinės įstaigos „Saulė“ pastato atnaujinimo ir priestato statybos pasirašyta rangos sutartis. Įvykis įvardytas išskirtiniu ir įstaigai, ir miestui. Projekto įgyvendinimas kainuos 3,5 milijono eurų. Rekonstrukcijos vizijos ir techninio projekto autorius architektas Algimantas Černiauskas sako, jog dešimt metų laukė šio momento, pabrėždamas, jog tai tik pirmas etapas.

Raktus perduoda statybininkams

Koncertinės įstaigos „Saulė“ direktorius Saulius Kauneckas rangos sutartį pasirašė su konkursą laimėjusios UAB „Versina“ gamybos vadovu Šarūnu Želniu. Rangos darbų viešą pirkimą vykdė ir rangovą parinko miesto Savivaldybė. UAB „Versina“ renovavo ir miesto Kultūros centrą.

Darbus statybininkai įsipareigojo atlikti už beveik 2,2 milijono eurų. Jie turi būti baigti per 52 savaites – 2021 metų liepos mėnesį.

Per tą laiką iškils keturių aukštų priestatas su repeticijų studijomis visiems trims įstaigos kolektyvams – kameriniam orkestrui, pučiamųjų orkestrui ir bigbendui, konferencijų sale, grimo kambariais atlikėjams ir kitomis reikalingomis patalpomis.

„Saulės“ salės scena išplečiama į gylį 6 metrais, scenos erdvėje tuomet tilps ir simfoninis orkestras, ir chorai, modernizuojamas įgarsinimas.

Pagrindiniame pastate atnaujinama visa vidaus infrastruktūra – elektros, šildymo, vėdinimo, priešgaisrinė sistemos, sanitariniai mazgai ir kt.

S. Kauneckas sakė, jog atiduoda raktus statybininkams. Kad jie kuo greičiau pradėtų darbus, iš pastato į išsinuomotas patalpas išsikels ir administracija, ir kolektyvai.

Rangovas Š. Želnys informavo, jog per porą savaičių bus parengtas darbo projektas. Priestato statybą galima bus pradėti tik atlikus archeologinius tyrimus, nes objektas yra kultūros paveldo teritorijoje.

Projekto bendra vertė 3, 5 milijono eurų. Be rangos darbų, lėšos dar yra skiriamos įgarsinimui modernizuoti, apšvietimui, baldams. Projekto įgyvendinimas finansuojamas iš Europos Sąjungos paramos ir miesto Savivaldybės biudžeto lėšų. Europinės paramos įstaiga yra gavusi 1,7 milijono eurų, Savivaldybė yra įsipareigojusi skirto 51 procentą reikalingų lėšų arba 1,8 milijono eurų.

Laukė dešimt metų

Sutarties pasirašymo ceremonijoje dalyvavo rekonstrukcijos techninio projekto autorius architektas Algimantas Černiauskas. Jis atsinešė ir maketą, kuriame įkūnijo „Saulės“ rekonstrukcijos viziją.

„Prieš dešimt metų šis maketas pagamintas", – sakė architektas, prisimindamas, kiek teko laukti rekonstrukcijos pradžios.

Pabrėžė, jog viziją, kaip pertvarkyti buvusios kino salės pastatą į koncertų salę, kūrė parodyti „miesto ambiciją.“

„Per tą dešimt metų ir Liepoja pasistatė tarptautinio lygio koncertų salę, ir Ventspilis, o mes turėjom tik šį jau senstelėjusį maketą“, – vardijo kaimynų latvių pavyzdžius architektas.

Jo žodžiais, pasirašius sutartį prasideda pirmasis etapas – profesionalių kolektyvų darbo sąlygų gerinimas.

„Tai esminis dalykas, nes profesionalūs meno kolektyvai dirbo ne profesionaliomis sąlygomis, – pabrėžė A. Černiauskas. – Antras dalykas – reikėjo gerinti scenos parametrus, scena padidėja apie 90 kvadratinių metrų – tai didžiulė erdvė. Trečias dalykas – inžineriniai ir energetiniai sprendimai, nes tiesiog katastrofa, kad salė, pavyzdžiui, neturėjo atnaujintų nei vėdinimo, nei priešgaisrinės sistemų.“

„Jeigu vizija toliau būtų plėtojama, antras etapas – salės akustikos problematikos sprendimas, nereikia tikėtis, jog nuo daug mikrofonų akustika pagerės, tam reikia atskiro projekto, akustika – atskiras mokslas, yra profesionalų komandų, kurios tai daro“, – sakė architektas.

Antrame etape A. Černiauskas kelia idėją ir išplėsti vitražo salę, o visą „Saulės mūšio“ vitražą ištiesti palei Tilžės gatvės išklotinę. Įspūdingas žymaus menininko Kazimiero Morkūno sukurtas vitražas, kuris yra kultūros paveldas, būtų visas matomas iš gatvės. Tuomet keistųsi ir fasado vaizdas. Trečiame etape yra numatęs išspręsti ir automobilių statymo, atvykus į koncertus, problemą.

A. Černiauskas, klausiamas, kada gali būti įgyvendinta ši vizija, jeigu vien pirmojo etapo reikėjo 10 metų laukti, sakė: „Aš nesu išdidus, galiu ir luktelėti“.

„Jeigu turėtume ambicijų ir supratimo, ką reiškia Šiauliams koncertų salė, tai galime gerą salę turėti, reikia tik pasikliauti profesionalais, viską šiais laikais įmanoma padaryti“, – teigė architektas, atmesdamas oponentų teiginius, jog iš kino salės koncertų salės nepadarysi.

Savivaldybės Taryba lėmė

Sutartį su rangovu pasirašant Savivaldybės vadovai nedalyvavo. Savivaldybei atstovavo Kultūros skyriaus vedėja Daina Kinčinaitienė.

„Saulės“ koncertų įstaigos vadovas S. Kauneckas yra patekęs į mero Artūro Visocko nemalonę, sulaukęs net įspėjimo dėl darbo organizavimo.

„Saulės“ rekonstrukcijos projektą A. Visockas stumdė nuo pat pirmos savo merystės kadencijos. 2016 metais merui atrodė, jog buvo per mažai skirta valstybės investicijų rekonstrukcijai pradėti, tad jų iš viso buvo atsisakyta.

Projektas postūmį įgijo pernai, kai jam įgyvendinti įstaiga gavo europinę paramą, o miesto Taryba įsipareigojo skirti 51 procentą reikalingų lėšų. Paskelbtas rangos konkursas buvo jau trečias, ankstesnius du teko nutraukti dėl projekto atidėliojimo.

Tačiau šiemet ir vėl projektą bandyta atidėti, motyvuojant finansiniais sunkumais. Bet buvo sulaukta Kultūros ministerijos ir Centrinės projektų valdymo agentūros griežto atsakymo projektą vykdyti pagal paramos gavimo sąlygas arba iš viso nutraukti.Galutinį žodį tarė miesto Tarybos nariai, nubalsuodami už projekto įgyvendinimą ir finansavimą. Po šio sprendimo Antanas Bartulis, miesto Savivaldybės Administracijos vadovas, „Šiaulių kraštui“ teigė, jog suvaldys finansinius srautus ir nebus kliūčių „Saulės“ projektui finansuoti. Šių metų miesto biudžete tam yra skirtas 1 milijonas eurų.

Komentarai

Architektūrinės minties perlai    Ket, 2020-06-11 / 09:18
1 sujungti Prūdelį su Talša tuo būdu ir įkurti tarptautinius standartus atitinkančią irklavimo trasą. 2 Prisikėlimo aikštės kvadratūra didesnė nei Raudonosios aikštės. 3 ištiesti Morkūno vitražą pagal Tilžės gatvę. DIDINGA. Realybėje kiek paprasčiau - Trušio pano buvusioje ŠPI aktų salėje sunaikinti, vitražą buvusioje “Saulutės” kavinėje sunaikinti, medžius išpjauti, viską užbetonuoti.
Be pykčio    Ket, 2020-06-11 / 09:45
Reikalas liečiantis koncertinės salės ateitį per remontus nušviestas kaip keleto valdininkų konfliktas. Ar ne sveikiau būtų buvę pranešti kaip ir kur bus perkeliami renginiai, ar perkėlus renginius į kultūros centrą nepaaiškės kad iš viso nebereikalinga ta ,,Saulė" su visa administracija? Ir dar būdavo rašoma, kad renuvuojamos elektros rozetės kainuodavo 2000 litų, kad po renovacijos prakiurdavo lubos, ar tai ne ta pati renovatorių kontora? Kam čia dar nežinoma ir kam įdomu kad Kauneckas nesutaria su meru? Kas dabar kur sutaria?
sulaukis    Ket, 2020-06-11 / 18:36
kadaise Saules statyba kainavo koki milijona taip vadinamu rubliu,ale atejus lendzgrybinei gadynei vien rekonstrukcija kainuos 3,5 milijono briuseliniu kopustlapiu.Tai kada pinigai buvo vertesni-tais atseit tamsiais laikais ar patekejus lendzgrybinei saulei ir pakvipus neribojamais atkatais?.....
Vanagas    Šeš, 2020-06-13 / 06:44
Panašu: oro uostų šalyje ir regione reikia daug, o mieste reikia daug koncertinių erdvių. Visos jos pilnai apkrautos, renginių aibės, žiūrovų eilės. Tikras kultūringas miestas turi turėti visko daug. Tiesiog įdomu būtų žinoti arenos, kultūros centro, Saulės salės ir kitų erdvių užimtumo statistiką ir išlaikymo kaštus?

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.