„Sau­lės“ ne­be­rei­kia – nu­griau­ti!

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Prieš še­šis de­šimt­me­čius ki­no teat­rui sta­ty­to „Sau­lės“ pa­sta­to vi­daus inf­rast­ruk­tū­ros at­nau­ji­ni­mas ir prie­sta­to sta­ty­ba su­pro­jek­tuo­ta sce­nai iš­plės­ti, ge­rin­ti kon­cer­tų ap­lin­kos ko­ky­bę ir mu­zi­kan­tų, at­li­kė­jų dar­bo sa­ly­gas.
Šiaulių valdžia vėl stabdo koncertų įstaigos „Saulė“ pastato rekonstrukciją. ES paramos pinigai yra gauti, liko tik rangos sutartį pasirašyti, Savivaldybės įsipareigotus pinigus pridėti ir darbus vykdyti. Bet meras Artūras Visockas paskutinę minutę „iššovė“ kitokią idėją: statyti naują koncertų salę ir į ją „nukreipti“ pinigus, o „Saulę“ – „tiesiog nugriauti“.
Tik aiškėja, jog meras vedžioja visus už nosies. „Saulės“ rekonstrukcija aukojama ne dėl naujos salės, o dėl kitų jau vykdomų projektų.

Feisbuke klausia ir apklausia

„Saulės“ koncertų salės pastato rekonstrukcijos projektas, kuriam įgyvendinti, kaip skelbia Savivaldybė, reikia 3,5 milijono eurų, stumdomas nuo 2016 metų. Tuomet meru tik tapusiam A. Visockui atrodė, jog buvo per mažai skirta valstybės investicijų rekonstrukcijai pradėti, tad jų iš viso atsisakyta. Esą trupinant lėšas bus amžina statyba.

Postūmį projektas įgijo pernai, kai jam įgyvendinti buvo gauta europinė parama – 1,7 milijono eurų. Miesto Tarybos sprendimu Savivaldybė per šiuos ir kitus metus buvo įpareigota investuoti likusį 51 procentą reikalingų lėšų arba 1,8 milijono eurų. Pagal paramos sąlygas iki 2021 metų pabaigos projektas turi būti įgyvendintas.

Tačiau meras Artūras Visockas savo feisbuko paskyroje prieš Velykas surengė „principinį pasitarimą“ dėl „Saulės“ ateities.

Mat reikia pasirašyti rangos sutartį dėl rekonstrukcijos, o merui kilo abejonė, ką daryti? Jis tvirtina, jog „galiausiai prireiks iki 5 milijonų eurų“ bei svarsto, jog „statyba gali strigti dėl neaiškios savivaldybės finansinės padėties“.

Tad jo žodžiais, „galimas ir kitoks variantas“: „Į šią salę neinvestuoti. Tegu ji dirba, kaip yra dabar ir pvz. po 7–10 metų ją tiesiog nugriauti. Be abejo, per tą laiką turi būti pastatyta kita koncertų salė.“

Po tokios įžangos A.Visockas inicijavo dar „24 valandų apklausą“. Klausimą suformulavo taip: „Kapitaliai remontuoti „Saulę“ ar nukreipti lėšas naujos koncertų salės statybai?“

Į diskusiją įsivėlė daugybė kultūros žmonių. „Taip, reikia Šiauliams koncertų salės“, – tvirtino kone visi, tarp jų – miesto garbės piliečiai muzikai.

Tik ar dėl to reikia griauti „Saulę“? Antra vertus, nebus investicijų į „Saulės“ rekonstrukciją, per 10 metų pastatas griuvena taps savaime.

Kam atiteks pinigai?

Ar „Saulei“ skirti pinigai iš tiesų gali būti nukreipti naujos salės statybai?

Ieva Džiaugienė, Savivaldybės Projektų valdymo skyriaus vedėja, „Šiaulių kraštą“ tik informavo, jog toks projektas nėra rengiamas ir „šiam finansiniam laikotarpiui nėra galimybės gauti ES paramos koncertų salių statyboms, nėra kvietimų tokiai paraiškai teikti.“

„Gal bus 2021–2027 metų finansiniam laikotarpiui“, – sakė vedėja.

Savivaldybės Administracijos direktorius Antanas Bartulis apie skleidžiamą socialiniuose tinkluose mero žinią nieko negalįs pasakyti: „Nežinau, kas ten ką šneka“.

Tačiau informavo, jog „Saulės“ rekonstrukcijos reikalai buvo svarstomi mero vadovaujamoje Projektų įgyvendinimo priežiūros taryboje praėjusį ketvirtadienį.

Karantinas jau sumažinęs Savivaldybės biudžeto pajamas, kovo mėnesį negauta 200 tūkstančių eurų planuotų pajamų, o per metus prognozuojama pristigti iki 3 milijonų eurų. Todėl pirmiausia buvo svarstoma mažinti biudžeto investicijų apimtis 1,5 milijono eurų.

„12 projektų analizavome, – sakė direktorius. – Iš jų pasiūlėme stabdyti du 2 projektus: „Saulės“ rekonstrukcijos, kuriai Savivaldybė šiemet turi pridėti vieną milijoną eurų, ir Varpo gatvės rekonstrukcijos tęsimo, kuriam reikia 400 tūkstančių eurų, taip šiemet sutaupytume 1,5 milijono eurų“, – informavo direktorius.

„Dvi alternatyvas dėl „Saulės“ teikėme: prašyti Kultūros ministerijos ir Centrinės projektų valdymo agentūros, kad atidėtų metams projekto įgyvendinimą – iki 2022 metų gruodžio 31 dienos arba nutraukti projektą dabar, – sakė A . Bartulis. – Priežiūros taryba pasisakė už pirmąjį variantą, kad bandytume susitarti dėl projekto nukėlimo, kad išsaugotume jam europinę paramą. Rengsime raštą Kultūros ministerijai, lauksime atsakymo. „

„Jeigu nusikeliame, tada išsaugome projektą, o jeigu pasakys, kad neatideda, kad arba darome čia ir dabar, arba prarandame europinius pinigus, tai tada vėl einame pas politikus klausti, ką daryti?“ – aiškino direktorius.

Trūksta žodžių

„Saulės“ koncertinės įstaigos direktorius Saulius Kauneckas neslepia, jog yra priblokštas naujų abejonių dėl „Saulės“ rekonstrukcijos.

„Žodžių trūksta, – sakė jis „Šiaulių kraštui“. – Turime viską – ir projektą, ir laimėtą Europos Sąjungos paramą, kurios gavėja yra koncertinė įstaiga, turime miesto Tarybos garantiją, jog iš biudžeto skiria 51 procentą reikalingų lėšų. Kone prieš metus suteikiau įgaliojimą Savivaldybei, kad rengtų rangos darbų viešą pirkimą, iš viso trečias rangos konkursas jau vyko, pagaliau yra parinktas rangovas, jį liko tik paskelbti ir galėčiau sutartį pasirašyti. Bet nieko nebereikia?“

Kodėl meras kalba apie 5 milijonus eurų, negali atsakyti. Tik įvardija, jog projektui reikia 3,5 milijono eurų, iš jų 2,4 milijono eurų – statybos darbams, o vieno milijono eurų – baldams, garso ir apšvietimo įrangai įsigyti.

„Ir sutaupyti galėtume, nes rangovas siūlo darbus atlikti pigiau“, – teigia direktorius.

Jis pabrėžia, jog rekonstrukcijos projektas – tai ne vien „pastato reikalai“ (vidaus infrastruktūros modernizavimas, scenos išplėtimas, įrangos atnaujinimas).

„Yra dar žmonės, apie kuriuos pamirštama – yra trys profesionalūs orkestrai, dirba 75 muzikantai, kuriems reikia normalių darbo sąlygų, repeticijų salių, artistų persirengimo kambarių – visai tai suprojektuota priestate, kurį reikia pastatyti, – akcentuoja S. Kauneckas. – Gal mąstoma, kad renovuotame Kultūros centre mūsų orkestrams atsiras vietos repetuoti? Tikrai ne, jau bandžiau klausti direktorės.“

Pučiamųjų orkestro repeticijoms dabar nuomojama aklųjų ir silpnaregių įmonės salė, kameriniam orkestrui – privačios 50 kvadratinių metrų patalpos, o bigbendas glaudžiasi 18 kvadratinių metrų kambaryje.

„Klausia, ar reikia naujos koncertų salės? Ir aš – „už“, mes visi – „už“. Bet jos nepastatysi nei už 3,5 milijono, nei už 5 milijonus eurų. Talinas vien į salės akustiką investavo 3 milijonus eurų“, – palygino S. Kauneckas.

Gera vieta neduoda ramybės

„Prieš 30 metų buvau tarp tų žmonių, kurie padėjo išsaugoti „Saulės“ pastatą miesto kultūrai, o norėjo čia automobilių saloną atidaryti, – prisimena maestro Sigitas Vaičiulionis, Šiaulių pučiamųjų orkestro vadovas, buvęs pirmosios kadencijos miesto Tarybos narys. – „Saulė“ yra labai geroje miesto vietoje, kai kam ir šiandien tai neduoda ramybės. Čia ir turi būti koncertų salė. Ji ir dabar yra anšlaginė, pilna žiūrovų.“

Jis pabrėžia, jog meras užsimojo griauti pastatą su išskirtiniu kultūros paveldu – „Saulės mūšio“ vitražu. O vitražo salėje, jo žodžiais, yra puiki akustika koncertuoti atlikėjams.

„Ar Šiaulių meras nori į istoriją įeiti, kaip kūrėjas ar naikintojas? – retoriškai klausia S. Vaičiulionis. – Ar mums reikia gigantiškos salės? Gal apsidairykime, ką turime: yra dar ir Stoties gatvėje universitetui kažkada atiduoti rūmai su puikios akustikos sale, yra ir renovuota „Dagilėlio“ dainavimo mokyklos salė.“

Kad apie „Saulės“ koncertinės įstaigos kolektyvus, orkestrų muzikantus meras nesusimąsto, maestro nė nesistebi.

„Kai vėliavą kelia – mes reikalingi, kai vėliavą nuleidžia – galime būti ir patvory“, – sako S. Vaičiulionis.

Šiauliai gyvena be strategijos

„Tai popsas koronaviruso karantino metu, o ne strateginis, profesionalus požiūris į kultūrą, į miesto vystymą, – sako „Saulės“ rekonstrukcijos projekto autorius architektas Algimantas Černiauskas, iš „Šiaulių krašto“ išgirdęs apie mero požiūrį į „Saulės“ perspektyvą. – Tai ne strategija – tai tik politika, gaisrų gesinimas. Rodomas mėgėjiškas, o ne profesionalų požiūris. Ne feisbuke tokius klausimus reikia spręsti ir apklausas daryti. Mane gali laikyti suinteresuotu, bet aš savo darbą atlikau dar prieš penkerius metus.“

Jis primena, jog „Saulės“, buvusio kino teatro, pastato pritaikymą koncertams iškėlė dar anksčiau – prieš dešimtmetį.

Jo žodžiais, kas strategiškai mąsto, tas kaupia lėšas ir koncertų sales per dvejus metus pasistato. Pavyzdys latviai.

“ Ar Šiauliai jau kaupia lėšas naujai salei? – klausia architektas. – Ventspilis už 35 milijonus eurų koncertų salę su muzikos mokykla pasistatė, vaikai ugdomi muzikos aplinkoje – štai kur strategija. Liepojos koncertų salė už 30 milijonų eurų pastatyta. Pas mus, Šiauliuose, tik nesumedžiotą briedį dalija.“

Jis akcentuoja, jog kiti miestai kultūros projektų nestabdo, nors visi patirs koronaviruso pandemijos karantino pasekmes. Jo žodžiais, nei Kaunas nenutraukia M.K. Čiurlionio salės statybos, nei Klaipėda muzikinio teatro rekonstrukcijos.

Gatvėms pinigų yra, kultūrai – ne?

„Kokie yra mūsų prioritetai? – klausia opozicijoje esantis miesto Tarybos narys Martynas Šiurkus. – „Saulei“ pinigai braukiami, o tuo pat metu miesto Tarybai teikiamas klausimas dėl Serbentų gatvės tęsinio įrengimo, kuriam reikės 4 milijonų eurų. Ar čia dabar būtiniausias objektas?“

Jis prisimena, jog dar 2016 metais, kai pats dirbo Savivaldybėje, merui buvo siūloma svarstyti galimybę statyti naują koncertų salę.

„Siūlėme neinvestuoti nei į „Saulę“, nei į Kultūros centrą, o sutelkti lėšas naujos salės statybai. Ją būtume jau turėję“, – pabrėžia M. Šiurkus.

„Palanga, pavyzdžiui, pasistatė koncertų salę už 7,2 milijono eurų, o mes Kultūros centrui skyrėme 4,5 milijono eurų, „Saulei“ – 3,5 milijono eurų, – palygina politikas. – Bet dabar, kai „Saulės“ rekonstrukciją jau reikia tik pradėti, vėl viskas verčiasi per galvą. Suprantu, kad reikia galvoti apie išgyvenimą, kad biudžeto pajamų mažės. Bet pirmiausia reikia strateginį planą peržiūrėti. Pagal kokius kriterijus dabar atsisakoma kultūros objekto rekonstrukcijos, o daromos gatvių rekonstrukcijos? Biudžeto pinigai gali būti taupomi ir iš kitų veiklų.“