Naujausios
„Saulės“ negriaus
Nors prieš porą savaičių pats meras socialiniuose tinkluose kaip vieną iš variantų siūlė po 7-10 metų „Saulę“ tiesiog nugriauti, šios savaitės pradžioje spaudos konferencijoje paprieštaravo pats sau.
„Noriu užtikrinti, kad niekas nekalba apie „Saulės“ pastato griovimą. Apie tai negali būti jokios kalbos. Kalba eina, ar mes pajėgtume šitą remontą atlikti iki kitų metų liepos 1 dienos“, – sakė A. Visockas.
Jis informavo, kad pirmadienį turėjo vaizdo pasitarimą su miesto Tarybos nariais. Esą visi supranta, kad laiku padaryti remontą greičiausiai nepavyktų, todėl labai bijomasi miesto centre atidaryti statybvietę ilgam laikotarpiui ir taip pat neturėti lėšų tos įstaigos darbuotojų algoms.
Jis priminė, kad Projektų įgyvendinimo priežiūros tarybos posėdyje vienbalsiai buvo nutarta kreiptis dėl šito projekto statybos pabaigos datos atidėjimo iki 2022 metų pabaigos.
Meras aiškino, kad viešai skelbiama oficiali darbų kaina 3,5 milijono eurų nėra galutinė.
„Bendra pinigų suma buvo žinoma nuo pat pradžių. Tas projektas buvo toks dalinis. Bendra pinigų suma siektų 5 ar daugiau milijonų. Vakar nuskambėjo 4,8 milijono, bet akivaizdu, kad ir tai nebūtų pabaiga“, – teigė miesto vadovas.
Jis pasakojo, kad Statybos ir renovacijos skyriaus vedėjas Evaldas Vaičeliūnas informavo, jog įgyvendinus šį dalinės rekonstrukcijos projektą, bus būtina atlikti papildomus darbus, norint, kad pastatas būtų atnaujintas pilnai.
„Dar neaišku, ar nereikės kėdžių, grindų pakeisti. Šiame projekte yra tik scena ir priestato statyba iš šono, kur būtų papildomos patalpos artistams persirengti. Nėra priekinės dalies, kur yra vitražų salė, stogo dalies, kurie turėtų būti tvarkomi“, – vardijo meras.
A. Visockas aiškino, kad šitas projektas nebepasiekė savo tikslo. Kadangi perdarius rekonstrukcijos projektą, pastato siena į kairę atitraukta tik 3 metrus, o ne 6, kaip buvo sumanyta iš pradžių, scenos reikšmingai padidinti nebepavyks. Tai, anot mero, yra esminė detalė, kuri kelia abejonių, ar verta tą projektą įgyvendinti – kišti 3,5 ar 5 milijonų ir nepasiekti pagrindinio tikslo.
Meras pripažino, kad miesto finansinės perspektyvos sunkėja. Sumanymas buvo padaryti šį projektą labai greitai. Tikslas buvo jau šią savaitę pasirašyti rangos darbų sutartį, o kitą liepą turėti jau dalinai suremontuotą pastatą, kad ir vėl galėtų vykti koncertai. Dėl finansinės situacijos tampa aišku, kad tas staigus remontas neįmanomas. Jis tęstųsi kelerius metus ir, anot mero, „kirstų per pačios „Saulės“ įstaigos visų šitų orkestrų ir ten dirbančių žmonių kišenes“.
Jei bus leista atidėti remonto darbų pabaigą, A. Visockas aiškina, kad Savivaldybė turės laiko pamatyti realią finansinę padėtį ir tuomet spręsti, ką daryti toliau.
„Saulės“ rekonstrukcijos projekto oficiali vertė 3,5 milijono eurų, 1,7 milijono gauta europinės paramos, likusią dalį Savivaldybė turėjo pridėti iš miesto biudžeto.
Nauja idėja – parduoti Šiaulių areną
Meras per spaudos konferenciją neinformavo dar apie vieną savo „idea fix“, kurią pasiūlė Tarybos nariams – parduoti Šiaulių areną ir už gautas lėšas pastatyti miestui naują koncertų salę. Tai, kad mieste tokia salė reikalinga, mažai kas ginčijasi.
Tarybos narė Nijolė Prascevičienė pasidalino informacija, kad neseniai pastatyta puiki Liepojos koncertų salė kainavo apie 30 milijonų eurų. 20 milijonų buvo gauta iš Europos Sąjungos, po 5 milijonus skyrė miesto Savivaldybė ir Latvijos Vyriausybė.
„Jeigu duosite man užduotį, aš padarysiu. Aš nematau čia nieko sudėtingo. Vienas kelias – privati ir viešoji partnerystė, kitas kelias – parduodant areną, trečias – ieškant kitų finansavimo šaltinių“, – pareiškė Tarybos nariams meras.
Valdžia neneigia, kad tokia statyba galėtų užtrukti dešimtmetį. Tad akivaizdu, kad „Saulės“ remontui sutaupytas 1,8 milijono iš miesto biudžeto tikrai neatiteks naujos salės statybai, kuri kol kas yra tik miglota vizija.
Parduoti galima viską...
Tarybos narys ir buvęs Šiaulių meras, kurio pastangų dėka ir buvo pastatyta Šiaulių arena, Vytautas Juškus tiki, kad mero pasiūlymas ją parduoti buvo nerimtas. Jei būtų svarstoma iš esmės, jis būtų prieš.
„Aš ir merui sakiau, kai mes sumanėme statyti Šiaulių areną, neturėjome nei lito, tačiau pastatėme. Reikia daugiau ryžto ir koncertų salę pastatysim. O parduoti viską galimą...“, – sakė V. Juškus.
Jis sakė aptaręs šį klausimą ir Merų klube, kur dauguma buvusių miesto vadovų pasisakė už naujos salės statybą. V. Juškus sutinka, kad tokia salė atsirastų ne anksčiau nei po dešimtmečio. Jis net vietą pasiūlė, kurioje koncertų salė galėtų iškilti – „Gilo griuvėsių“ vietoje, tik juos pirma reikėtų nupirkti iš privataus savininko. V. Juškaus nuomone, ten patogu miestiečiams būtų atvykti, skirtingai nei prie „Saulės“, būtų galima įrengti didelę aikštelę automobiliams.
O dabartinis „Saulės“ pastatas tuos metus galėtų stovėti toks, koks yra dabar, kosmetiškai paremontuojant.
Ir žvirblį paleidžia, ir briedžio nesimato
Kitokią nuomonę turi miesto Tarybos narė ir Projektų įgyvendinimo priežiūros tarybos narė Giedrė Mendoza-Herrera. Ji priminė, kad sprendimai dėl „Saulės“ rekonstrukcijos yra priimti seniai ir procedūros jau vyksta, nors sprendimai gal ir ne patys geriausi.
„Lietuvoje taip jau yra, kad statyti naują visi labai bijo. Dažniausiai eina saugiu keliu – čia pasiremontuosim ir bus gerai. Įstaigų vadovai taip pat nori geriau užtikrintai turėti žvirblį rankoje, nei briedį girioje. O pas mus ir vėl tas pats: mes jau ir žvirblį ruošiamės paleisti, ir dar net nežinome, kur tas briedis yra“, – kalbėjo politikė.
Jos manymu, negalima nutraukti jokių projektų, kol nėra labai aiškiai apčiuopiamų apmatų naujo projekto. Tada miestas liks be nieko. Jei jau kalbama apie 30 milijonų eurų investicijas į naują koncertinę įstaigą po 7-10 metų, tai tas 1,8 milijono, kuriuos Savivaldybė įsipareigojo prisidėti prie „Saulės“ rekonstrukcijos, yra menki pinigai, ir jie tikrai nebus sutaupyti naujos salės statybai.
„Pripažinkime, ten nesusikurs tokia kokybė, kurios nori ir muzikantai, ir verta aukštoji kultūra tos kitokios salės Šiauliuose. Bet aš galvoju, kad dešimtmečiui išleisti 1,8 milijono ir turėti padorias sąlygas atlikėjams yra verta. Juk atvažiavę laukia lauke, atlikėjai tiesiai iš autobuso eina koncertuoti, baisios tos sąlygos“, – sakė G. Mendoza-Herrera.
Pasitarimo metu kiti politikai siūlė apsispręsti, trūkstant lėšų, kokios srities projektams bus skiriamas prioritetas ir tai viešai paskelbti. Liūdna patirtis rodo, kad paprastai tokiose situacijoje nukenčia kultūros projektai, o pirmenybė teikiama gatvėms, keliams, trinkelėms.
