Kas Šiauliuose labiau Žmogus?

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.
Rugsėjo 2 dieną Šiaulių miesto taryba tikslino moksleivių skaičius miesto mokyklose. Politikai greit pastebėjo, kad ir labai stengiantis pudruoti „Saulėtekio“ gimnazijos moksleivių stygių, problema lenda per visus gražius Savivaldybės administracijos lozungus apie ugdymo kokybę, strategiją ir panašiai.

Apie 300 gimnazistų „Saulėtekio“ gimnazijoje užpildo po tris I-IV gimnazijos klases. Švietimo skyrius kovo mėnesį ėmė ir suplanavo, kad šįmet ši mokykla surinks net 4 pirmas gimnazijos klases, o išvis čia mokysis 325 mokiniai. Pavasarį miesto valdžios įbauginti švietimo įstaigų vadovai pogrindyje kalbėjo, kad visas miesto gimnazistų skaičiaus padidėjimas bus nukreiptas į „Saulėtekį“. Tačiau korta nepaėjo. Na, nesirinko pirmokai (iš tiesų – devintokai) tos gimnazijos, nors tu ką.

Rugsėjį Tarybos posėdyje teko konstatuoti, kad gimnazija surinko tik 3 pirmas klases, o mokinių skaičius lyginant su praėjusiais mokslo metais sumažėjo dar 18 vaikų ir siekia 286. Tai vienintelė nespecializuota miesto gimnazija, neturinti net 300 moksleivių.

„Kovo mėnesį žinome kiek yra vaikų ir kaip mes galėtume juos paskirstyti per 10 mūsų gimnazijų, jeigu paimtume ir techniškai padalintume. Tačiau tai yra gyvi žmonės“, – teko pripažinti Švietimo skyriaus vedėjai Editai Minkuvienei.

Į daugelį kitų miesto bendrojo ugdymo mokyklų atėjo daugiau mokinių, nei buvo planuota, išskyrus sumažėjimą keliose specializuotose įstaigose.

Politikai klausė, ar nevertėtų pagalvoti apie kelių mažiausių gimnazijų jungimą, bet vedėja priminė, kad tokie sprendimai – pačios Tarybos reikalas.

Mokinių skaičiaus mažėjimas „Saulėtekio“ gimnazijai nekelia jokios grėsmės, skirtingai, nei kitoms mokykloms. Greičiausiai dėl to, kad čia direktorės pavaduotoju ugdymui dirba mero Artūro Visocko suburtos frakcijos „Dirbame miestui“ atstovas, Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas Malik Agamalijev. Gimnazijoje taip pat „nusėdę“ dar pora politinių bendražygių – Miesto ūkio ir plėtros komiteto pirmininkė Rima Juškienė ir Tarybos narys Gediminas Beržinis Beržinskas.

Tik va, bėda – mažas mokinių skaičius tiesiogiai atsiliepia pavaduotojo ugdymui darbo užmokesčiui. Nuo 200 moksleivių mokyklų vadovų atlyginimai skaičiuojami pagal vieną koeficientą, o nuo 500 moksleivių šis koeficientas didėja.

Panašu, kad visa Savivaldybės administracija pajungta gimnazijos ir jos administracijos vadovų darbo užmokesčio gelbėjimui. Prieš porą metų įnirtingai buvo įrodinėjama, kad „Saulėtekio“ gimnazijos skyriumi turėtų tapti Jaunųjų technikų centras. Tačiau centro bendruomenė atsilaikė, o pats centras neseniai perkeltas į naujas patalpas miesto centre.

Rasta nauja „auka“ – Suaugusiųjų mokykla su dviem ugdymo skyriaus Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Ar tai pridės gimnazijai autoriteto? Bet „galvų“ – pridės. Net 219. Pridėjus prie 286 gimnazistų išeina visi 505. Bingo!

Be to, atlyginimai didinami 5–20 procentų mokyklų vadovams ir jų pavaduotojams ugdymui, dirbantiems mokyklose, skirtose mokiniams, dėl nepalankių aplinkos veiksnių turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, o į šį apibrėžimą patenka dvi Suaugusiųjų mokyklos klasės Tardymo izoliatoriuje, kurios prijungus šią ugdymo įstaigą prie minėtos gimnazijos, taptų atskiru jos skyriumi.

Šios gresiančios permainos permainos jau surašytos penkerių metų švietimo įstaigų tinklo pertvarkos plano projekte.

Švietimo skyriaus vedėja miesto politikams žadėjo šio plano projektą dar pristatyti. O kol kas atsakinėdama į jų klausimus aiškino, kad „Saulėtekio“ gimnazija išliks, o prie jos planuojama jungti Suaugusiųjų mokyklą. Bet tai klausimas, esą susijęs su Suaugusiųjų mokykla, o ne su „Saulėtekio“ vaikų skaičiumi.

Anot E. Minkuvienės, suaugusiųjų ir vaikų ugdymas – visiškai skirtingas ir skirtingai finansuojamas.

„Jie negali būti sutapatinami. Akcentai tinklo pertvarkos plane yra ne todėl, kad Suaugusiųjų mokykla pastiprintų „Saulėtekio“ gimnaziją. Mes spendžiame suaugusiųjų mokymo strategijos klausimą“, – naivių ausų Tarybos posėdžių salėje ieškojo skyriaus vedėja.

Nežiūrint to, kad „Saulėtekio“ gimnazija tirpsta, miesto meras tikina, kad ji išliks ne tik šią jo kadenciją, bet ir ilgiau.

„Aš manau, kad „Saulėtekio“ gimnazija bus ne tik artimiausius dvejus metus, bet ir ilgiau. Atsiranda tvarkingas Lieporių parkas, atsiras labai tvarkingas stadionas, tai pritrauks dėmesį. Be to ji greičiausiai transformuosis, greičiausiai pagal būsimą pertvarkos planą ji susijungs su Suaugusiųjų mokykla ir klausimas bus išspręstas pakankamai ilgam laikotarpiui“, – tvirtino miesto galva.

Jei meras sako, vadinasi taip ir bus. Dar bent pusantrų šios kadencijos metų jis miesto Tarybos posėdžiuose turi pakankamai klusnių mygtukų spaudytojų ir dėl jam reikalingų sprendimų priėmimo problemų nekyla.

Beveik visa mero komanda gauna naudą iš miesto biudžeto. Dauguma mero bendražygių – biudžetinių įstaigų, išlaikomų iš miesto mokesčių mokėtojų pinigų, darbuotojai. Arba kitais būdais minta iš miesto iždo. Kai teko balsuoti dėl miesto pinigų skirstymo, visi iki vieno mero frakcijos narių patvirtino, kad dėl galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto turėtų nuo sprendimo svarstymo nusišalinti. Tačiau tada nebebūtų kam sėdėti salėje ir balsuoti dėl sprendimo priėmimo. Tad politikai patys save atleidžia nuo nusišalinimo ir pasiskirsto miesto pinigus.

Švietimo skyriaus vedėja dar vasarą pranešė, kad iki rugsėjo 9 dienos lauks Suaugusiųjų mokyklos bendruomenės argumentų dėl prijungimo prie „Saulėtekio“ gimnazijos. Tik kam tie argumentai įdomūs, jei meras jau viską žino, kaip čia viskas bus.

„Šiaulių mieste iš esmės žmonių nuomones girdime, ir aš asmeniškai dirbu visiems, nes kiekvienas yra Žmogus“, – beribis patosas liejasi iš mero įrašų socialiniuose tinkluose.

Neilgai trukus pamatysime, kam labiau meras dirba ir kas labiau yra Šiauliuose Žmogus – politiniai bendražygiai su savo interesais ar suaugusiųjų ugdymo 100-metį Šiauliuose mininčios Suaugusiųjų mokyklos mokytojai ir mokiniai.

Meras tikino visą Lietuvą, kad Šiauliuose girdimas kiekvienas žmogus ir statė pavyzdžiu šalies valdžiai. Manau, kad atsirastų nemenkas būrys šiauliečių, kurie pasakytų, kad meras sako netiesą. Miesto galva liko kurčia medžių gynėjų, „Busturo“ bendruomenės, Pabalių turgaus prekybininkų, nakvynės namų kaimynų ir dar kitų bendruomenių argumentams.

Meras nematė reikalo išeiti pas žmones piketų, kurie vyko Šiauliuose, metu. Mero garbę ir orumą dangstė gerokai smulkesnis jo tuometinis pavaduotojas – Domas Griškevičius, nepabijojęs susitikti net ir ir su labai įtūžusių žmonių būriais. Gal dėl to žmonės jį išrinko Seimo nariu.

Susijusios naujienos