Naujausios
Gelbėti situaciją bandė ir Šiaulių krašto Seimo nariai, tačiau veltui: yra procedūros, yra projektai, kuriuose numatyti darbai. Priestatas už 2,5 milijono eurų pastatytas – iš jų beveik pusė buvo europiniai pinigai.
Koncertų salės akustikos klausimas „išlindo“ pabaigus priestatą, tad „griebiama už gerklės“, kaip tikino Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis, Vyriausybė tikrai neskirs 750 tūkstančių eurų akustikai gerinti (tiek pat būtų dar suradusi ir Savivaldybė – iš viso reikėjo 1,5 milijono). Tačiau koncertų salė gauna tik kosmetinį remontą. O miestas ir toliau lieka be aukštos kokybės koncertinės erdvės.
Realiai panaši istorija, kaip ir su geležinkelio vėže į Laisvąją ekonominę zoną. Savivaldybė suplanuoja dalį projekto, paprašo pinigų tai daliai projekto, jų gauna. Kai pusė projekto įveikiama, tada pasirodo mero Artūro Visocko pranešimai spaudai su šantažu: jei nepabaigsime, bus blogai – tad duokite papildomų pinigų mums čia ir dabar!
O miestiečiai kalba: prie A. Visocko miestas taip išgražėjo! Išgražėjo dėl to, kad į visus Lietuvos miestus, taip pat Šiaulius, atėjo milžiniški europiniai pinigai. Tų pinigų užteko visoms naujoms trinkelėms. Gudriam merui nereikėjo būti: visi 2015 metais išrinkti merai pelnė rinkėjų meilę, nes naujos trinkelės atsirado visur... O Šiauliuose, kai reikia organizuoti finansavimą patiems, prasideda nesklandumai... ir apsimestinis A. Visocko rūpestis.
„Tai tik įrodo, kad Vyriausybei nerūpi nei kultūra regionuose, nei kolektyvai, nei žmonės. Tiesiog manau, kad nėra noro dirbti“, – apie liūdną „Saulės“ rekonstrukcijos galą rašo A. Visocko komandos Šiaulių taryboje narė, miesto garbės pilietė, smuiko mokytoja ekspertė Nijolė Prascevičienė.
Tarkime, Vyriausybė gal ir nekenčia regionų, nenori, kad jie augtų. Tačiau ką veikia miesto valdantieji, tarp kurių yra ir N. Prascevičienė? Tai juk žmogus, kuris suvokia, apie ką kalbama, kodėl miestui reikia koncertų salės su kokybiška akustika. „Saulės“ istorija – ne nauja, kaip Taryboje ir N. Prascevičienė dirba ne pirmą dieną. Tačiau iš bene tyliausios Tarybos narės, bet galinčios pakovoti už miesto muzikų bendruomenę, nieko neišgirdome...
O gal tiesiog praleidome kažką?
„Tikrai nesivelsiu su Jumis į diskusijas...“ – atsako Tarybos narė. Tai kam nėra noro dirbti? Ar tikrai Vyriausybei – o gal miesto valdantieji apsnūdę ir balsuoja taip, kaip pasako meras, bet nebūtinai taip, kaip reikia miestiečiams ar šiuo atveju miesto muzikų bendruomenei?
Turėtume prisiminti, kad pats meras prieš dvejus metus savo feisbuke pripažino nežinąs, ką veikia koncertinė įstaiga „Saulė“ ir kam jai reikalingas finansavimas.
Tai tik dar viena iliustracija, kad A. Visockas iš esmės tęsia miesto politinę tradiciją. Jis joks revoliucionierius. Jo komanda – ta pati neveikli nomenklatūra, kuri dirba pagal komandas. Skirtumas tik tas, kad anksčiau įtakos ir pinigų pyragą dalijosi partijų nariai, o dabar – visuomeninis rinkimų komitetas. Prisidengdamas nepolitiškumu A. Visockas į komandą buria biudžetinių įstaigų darbuotojus ir vadovus.
Ir tie biudžetinėse įstaigose dirbantys Tarybos nariai yra situacijos įkaitai. Tam, kad išsaugotų savo darbo vietas, statusus, atlyginimus, jie susitapatina su meru ir jo filosofija. Tačiau nesuvokia, kad tarnauja miestą griaunančiai jėgai.
O miestas griūva. Viena iš miesto atramų – universitetas – byrėjo A. Visockui nieko nedarant. Aš jau nekalbu apie pačią universiteto bendruomenę. Taigi aktyvaus, darbingo jaunimo mąžta. Taip, moksleivių pakanka, bet jie juk po 12 klasės garantuotai išvažiuos – ką čia veikti, kiek dirbti, kad uždirbtum oriai? Čia nėra vietos intelektualiai minčiai, ir tą jaunimas su didžiuliu potencialu supranta...
Retorinis klausimas: jeigu Šiauliuose taip gerai, kodėl A. Visocko sūnus šiuo metu nestudijuoja, nedirba Šiauliuose?
Didžiausias absurdas, kai reklamoje „Šiauliai – karjeros miestas“ jaunuoliai viliojami studijomis Šiauliuose, nes – įsiskaitykite atidžiai – „turėsi puikią galimybę išvykti studijuoti užsienyje. Jė!“
Miestas griūva, o mero komandos nariai gyvena iliuzija, kad viskas gerai. Ta pačia iliuzija užsikrėtė ir gyventojai. „Merą mes jau turim. Nereikia nieko rinkti“, – rašo socialiniuose tinkluose miestiečiai ir deda viens kitam patiktukus. Ir tikrai – kam mums ta „Saulė“, kai turime Merą Saulę?
