Naujausios
Meras nieko nežadėjo, tik principus
„Žinau ką renku“ – tai politikos stebėsenos tinklas, kuriame dalyvauja jauni žmonės iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių, politinę stebėseną vykdantys nuo 2014 metų. Neseniai paėmę Vyriausiosios rinkimų komisijos svetainėje paskelbtus 3 merų rinkiminius pažadus pagal tam tikrą metodiką atliko jų įvykdymo vertinimą. Pagal šiuos duomenis Šiaulių meras Artūras Visockas įvykdė apie 50 procentų savo pažadų.
Politinėje diskusijoje dalyvavo meras Artūras Visockas, jo pavaduotoja ir politinė bendražygė Simona Potelienė ir opozicijos atstovai – Tarybos nariai Zakiras Medžidovas bei Martynas Šiukrus.
Tarp kelių dešimčių debatų žiūrovų salėje meras palaikymo neturėjo, matyt tai lėmė jo suirzusį toną.
Jau pradžioje jis paaiškino, kad nesutinka, kad pilnai įvykdė tik 50 procentų rinkiminių pažadų ir tikino, kad šis skaičius siektų apie 90 procentų. Jis priminė, kad asmeniškai jo rinkiminiai pažadai sudarė vieną sakinį, pagrįstą principais: teisės viršenybė, atstovaujamoji demokratija ir garbingas darbas.
Meras pripažino, kad Šiauliuose per 4 metus nepavyko pastatyti žadėto dengto futbolo stadiono, tačiau, jo manymu, yra normalu, ko nors neįgyvendinti.
Miesto higiena ar ambicija
Vienas iš pažadų – griežtinti apleistų pastatų ir žemės sklypų kontrolę. S. Potelienė dalį atsakomybės už šį darbą peradresavo Savivaldybės administracijai. Išaugę neprižiūrėtų sklypų ir pastatų sąrašai esą liudija dirbant šį darbą. Meras aiškino, kad griežta kontrolė tapo sistemine ir taikoma visame mieste, o ne atskiruose rajonuose.
Martynas Šiurkus tai pavadino tiesiog privaloma Savivaldybei elementaria miesto higiena. Jei būtų paprašyta susirinkusiųjų pakelti ranką, ar dėl to, kad buvo sugriežtinta apleistų sklypų ir pastatų kontrolė, jie pasirinktų gyventi ar negyventi Šiauliuose, politikas mano, kad tų rankų nepakiltų. Pjauti žolę, valyti gatves – tai privalomi darbai, o ne rinkimų ambicijos.
„Rinkimų pažadai turi būti įgyvendinami ir ambicingi. Jei meras žada pastatyti dengtą sporto maniežą, tai noriu pasakyti, kad jis miesto strateginiame plane yra jau nuo 2013 metų, dar prieš dabartiniam merui tampant meru. Tai kieno pažadą mes įgyvendiname? Kitas dalykas, ar mes tam turime lėšų. Jei įsipareigoji ne pagal savo galimybes, tai nepavykus pradedi visus kaltinti. Turi rinktis realius prioritetus. Fantazuoji, kad mes padarysime futbolo maniežą, ledo areną, koncertų salę už 20 milijonų ir paskui sakai, kad kalta Vyriausybė, nes nedavė lėšų, nors aš, gerbiami rinkėjai, labai norėjau padaryti. Tai nėra pažadas, čia paprasčiausia apgavystė. Čia tas pats, kad pažadėtum žmonai padovanoti briliantinį vėrinį, bet paskui sakai: „Atsiprašau, nepadovanojau, nes „Teleloto“ nelaimėjau“, – kalbėjo M. Šiurkus.
Jis pabrėžė, kad Šiauliai yra ypatingas miestas ir meras yra ypatingas. Jis situaciją mėgsta pamatuoti kitokiais rodikliais – per filosofiją, per principus ar panašiai. Anot M. Šiurkaus, yra statistiniai rodikliai, kurie rodo, kaip miestui sekasi, o sekasi tikrai nekaip.
Pasigedo mieste atliekamų darbų kokybės
A. Visockas tikino, kad ši valdžia neturi nė vieno projekto, kuris pradėtas, bet nerealizuotas. Na, jei kas užsilaikė, gali būti kaltas kovido laikotarpis.
Z. Medžidovas priminė besitęsiantį koncertinės įstaigos „Saulė“ rekonstrukcijos projektą. Centriniame parke padarė takus neasfaltuotus. Lietus juos išplovė, teko perdaryti ir išasfaltuoti. Politiko manymu dalis projektų vykdoma nekokybiškai, dėl varnelės.
Dėl centrinio parko rekonstrukcijos kokybės turėjo priekaištų ir žiūrovai. Klausė, kas atsakingas už nekokybiškai atliktus darbus. S. Potelienė įvardijo techninis prižiūrėtoją, administracijos darbuotoją, rangovus. Miesto valdžia, aišku, „atsakinga“ tik už kokybiškus projektus.
„Vienas pats meras būdamas opozicijoje sugebėdavo sužlugdyti projektus, rašinėdamas skundus įvairioms institucijoms – prokuratūrai, STT. Dabar opozicija kaip tik stengiasi padėti, teikia pasiūlymus, tačiau jie dažniausiai ignoruojami“, – akcentavo Z. Medžidovas.
Meras skundėsi, kad Valstybė neleidžia skolintis, kad būtų galima vykdyti reikalingus projektus.
„O kodėl valstybė neleidžia skolintis? Todėl, kad ten protingesni žmonės. Nes mato, kad turėdami laisvų lėšų savivaldybių vadovai pastato fontaną už milijoną eurų, o paskui jį išjungia, nes nebėra pinigų elektrai“, – rėžė opozicijos atstovas.
Kaip žiūrėti į akis investuotojui?
Diskusija pasisuko apie tai, ką turėtų daryti miesto valdžia, kad iš Šiaulių neišvažiuotų žmonės.
Meras patvirtino, kad žmogui reikia gero atlyginimo ir turėti, kur tuos pinigus išleisti. Ir čia pat papasakojo apie JAV kapitalo įmonę „Ltintus“, kuri investavo miesto pramoniniame parke ir moka didžiausius mieste atlyginimus.
„Aš tai gamyklai buvau pažadėjęs, kad tikrai bus padaryta privalomoji infrastruktūra. Viena iš jų – geležinkelio atšaka, nes reikia per Klaipėdą išvežti produktus. Pirmą dalį vėžės pasidarėme iš Savivaldybės pinigų, tikėdamiesi, kad į antrą dalį atsilieps Valstybė ir galėsime greitai sukomplektuoti pinigus ir padaryti tą dalį. Tokiu būdu bus įvykdytas pažadas JAV investuotojui – strateginiam Lietuvos partneriui. To dalyko nepavyko pasiekti, nors tam pritarė Lietuvos asocijuotas verslas, žino keturios ambasados, Seimo nariai. Tu nieko negali padaryti. Kaip reikia tam investuotojui žiūrėti į akis?“ – klausė meras.
M. Šiurkus paprašė nespekuliuoti informacija, nes geležinkelio vėžė jau dabar praeina šalia „Ltintus“ sklypo.
Miesto valdžia neatsakinga už verslo mokamus atlyginimus
S. Potelienė tikino, kad Savivaldybė investuoja į verslui patrauklios aplinkos kūrimą, kad į miestą ateitų verslas. Ji pateikė skaičius, kad 55 procentai visų miesto įmonių moka darbuotojams atlyginimą iki 1000 eurų, dauguma jų – transporto įmonės. 40 procentų iš 30 pelningiausių miesto įmonių moka darbuotojams atlyginimą iki 1100 eurų. Tik 6 įmonės moka daugiau nei 2000.
Miesto vadovai aiškino, kad nėra atsakingi už tai, kokius atlyginimus moka privatus verslas.
Z. Medžidovas atkreipė dėmesį, kad Šiaulių LEZ operatorius vieną iš patraukliausių miesto privalumų nurodo mažiausius atlyginimus regione ir klausė, ar taip turi būti pozicionuojamas miestas.
Politinėje diskusijoje dalyvavę gyventojai klausė, kodėl LEZ'e dauguma įmonių yra vietinės, kurios persikelia ten, kad susimažintų mokesčius, kodėl nėra užsienio investicijų.
Kilo klausimas dėl uždaromas verslo inkubatoriaus.
Paaiškėjo, kad A. Visockas net nesuvokia šios įstaigos tikslo, pareiškęs, kad jos pagrindinis vaidmuo buvo mokyti vaikus ekonominio raštingumo.
M. Šiurkus pastebėjo, kad meras sumaišė profesinį orientavimą su verslo inkubatoriumi. Tai verslo paramos įstaiga, kurios pagrindinis tikslas – padėti pradedantiesiems verslininkams ir neseniai veikiančioms smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms įgyvendinti verslo idėjas, įsitvirtinti rinkoje.
Mažėja jaunų žmonių
Itin aktuali tema diskusijai tapo jaunimo išvažiavimas iš miesto. Nuo 2015 metų Šiauliuose sumažėjo 4200 jaunų žmonių nuo 20 iki 29 metų.
M. Šiurkus pastebėjo, kad nesuprantant miesto prioritetų, už europines lėšas padaryta daugybė infrastruktūros, tačiau tai nesulaiko žmonių. Statistiniai duomenys rodo, kad miestas traukiasi ir mažėja. Jis priminė mero komandos rinkiminį pažadą skirti paramą jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą, tačiau šis pažadas liko popieriuje.
Meras aiškino, kad mažėja ir kituose miestuose. Jis girdėjo žmones kalbant, kad Šiauliuose gera auginti vaikus, nes yra daug žaidimų aikštelių.
„Aš auginu du vaikus. Ir man gera. Bet jei jie gerai mokysis, išvažiuos iš čia. Paties mero vaikai išvažiavę ir negyvena Šiauliuose. Tai yra spekuliacijos. Galime dalinti naujagimių krepšelius, pasidaryti gražių nuotraukų, bet tai nesulaikys jaunų žmonių“, – kalbėjo M. Šiurkus.
Jei dar sumažės gyventojų, miestas mirs
Klausimo apie rinkiminį pažadą skatinti žmonių su fizine negalia integraciją, kuriant jiems reikalingą infrastruktūrą, meras nesuprato, teko kartoti 2 kartus.
Dar kalbėta, kodėl tuščia stovi rekonstruota Prisikėlimo aikštė, o parko estradoje vyko vos 3 renginiai, ar reikalinga miestui sustiprinto mokymo gimnazija ir panašiai.
A. Visockas labai sudėtinga tema pavadino kalbėjimą apie paramą mokytojams, nes mokyklose jų trūksta. Jis akcentavo, kad pagrindinės lėšos skirtos pritraukti gydytojų, tam tikrų specialistų, kurių trūksta. Jis sakė tikįs, kad Šiauliuose mokytojai stengsis dirbti savo darbą, suprasdami, kad yra labai reikalingi sistemai, kad ir kaip sistema juos išstuminėtų.
„Ieškome optimaliausių sprendimų visose srityse, nes Šiauliai nebegali kitaip elgtis. Mes esame ant ribos. Jeigu Šiauliuose dar labiau sumažėtų gyventojų dėl įvairių sistemų trūkumo, miestas tiesiog mirs. Visas miestas buvo paruoštas 150 tūkstančių ir daugiau gyventojų. Dabar gyvena 100–110 tūkstančių. Niekas tiksliai nežino kiek“, – gūžčiojo meras.
