Ir automobiliai supranta: tik Meras Saulė!

„Šiaulių krašto“ fotomontažas
Elektroninė liaudies demokratija: kabrioletai už Artūrą Visocką!
„Visi mes, blaiviai mąstantys šiauliečiai, puikiai matome, kokie nuostabūs pokyčiai padaryti mūsų mieste. Ačiū jums, Mere, ir jūsų komandai, sėkmės“, – raudona širdute papuoštą komentarą – tiesa, su klaidomis, kurių laikraštyje neturėtų būti, – feisbuke pirštais išskrebeno mistinė Kamilė Stukytė, kurios profilio nuotrauką puošia žaislinis kabrioletas.

Štai taip: net automobiliai supranta, kad tik Artūras Visockas sugeba valdyti Šiaulius. Tačiau vienas linksmas muzikantas (taip mero buvau pavadintas praėjusį antradienį po publikacijos „Kam ta „Saulė“, kai yra Meras Saulė?“) nesupranta ir rašo kliedesius, kad miestas griūva. Jūs parodykite tuos griuvėsius!

Kad griuvėsius smegenyse pamatytum, reikia atsidaryti kaukolę...

Miesto vadovas po „Šiaulių dienų“ klausęs, kas su miestu pasidarė, kad nė vieno neigiamo komentaro nebeliko. O dabar – še tau, kad nori: neigiamas komentaras. Taigi ką daryti merui? Teisingai: gudriai pykti, kad rinkėjai toliau mylėtų! Tam plačiai išnaudojama elektroninė liaudies demokratija.

Šiauliuose ji turi gilias tradicijas. Jau 2019 metų liepą rašiau, kad į diskusijas feisbuke įsitraukia anketos, kurių identifikuoti neįmanoma, – pavyzdžiui, „Tadas Blinda“ siūlė padegti tuos, kurie nepritarė senųjų liepų kirtimui Vilniaus gatvės bulvare.

Taip ir dabar reiškiasi jau minėtas kabrioletas ar vos vieną sekėją turintis ir nieko neparašęs blogeris. Meras feisbuką gerai įvaldęs, tad kas čia žino, gal ir pats užsiima ta elektronine liaudies demokratija. Tai labai gerai pasitarnauja svyruojantiems piliečiams: kaip ir sovietmečiu dirbtinai sukurpiama masė, kad abejojantysis tvirčiau palaikytų tą, ką reikia.

Antra vertus, netrūksta ir realių žmonių, kurie gula kryžiumi už Merą Saulę. Nes A. Visockas politinės komunikacijos prasme yra fenomenas, gal net vadovėlinis pavyzdys, kaip reikia užsiauginti elektoratą. Ar pamenate visuomeninio švietimo valandėles su dar tuomet fotoateljė įkūrėju A. Visocku per regioninę televiziją prieš žinių laidą? Tai buvo prieš dešimtmetį.

Metų metus žiūrovai A. Visocką matė kaip pareigingą, moralų, didaktišką verslininką. Praktiškai aukštas ir gražus! Per tas valandėles Mero Saulės elektoratas nejučia augo. Pats būsimasis meras tai puikiai suprato, nes žinojo, ką daro ir ko siekia – užliūliuoti savo gerumu žmones ir vėliau juos valdyti.

„Mums jokio skirtumo, iš kur ateina teisinga idėja ar mintis. Man ją gali tiesiai į mesendžerį parašyti bet kuris miesto gyventojas“, – feisbuke reiškiasi A. Visockas. Tik kodėl klausimus keliantys miestiečiai užblokuojami, taip ir lieka neaišku. Tačiau meras žino, kodėl taip rašo ir kodėl blokuoja žmones: nemalonius faktus primenantys žmonės atsiduria atskirtame rezervate, o likusieji toliau dalija liaupses merui. Demokratijos iliuzija.

Tačiau tie žaidimai vis sudėtingesni, kai bendražygiai ir partneriai nusisuka arba paties mero yra nustumiami. Į šuns dienas Meras Saulė pastaruoju metu vis dažniau deda buvusį ilgametį savo pavaduotoją ir Savivaldybės geros valios flagmaną Domą Griškevičių. Tačiau atėjo ta diena, kai... D. Griškevičius tapo Seimo nariu, balsavo už Partnerystės įstatymą, palaikė griežtesnį visuomeninių rinkimų komitetų reguliavimą, ir... tapo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Šiaulių skyriaus pirmininku.

„Būtinos laisvos smegenys“, – įsitikinęs meras. Tik čia pat nemini, kad pats ir be partijos supančiojo Šiaulių biudžetinių įstaigų darbuotojus ir vadovus taip, kad šie, švelniai tariant, kuklinasi reikšti savo nuomonę. Nereikia net Taryboje sėdėti. Skambutį, žinutę gaus kiekvienas, jei kažkas bus ne taip. O gal ir skris iš darbo. Tai vieša paslaptis.

Tik labai įdomu: ta laisvų smegenų būtinybė, rodos, ateina iš paties mero nesėkmingo flirto su Šiaulių konservatoriais. 2014 metų spalį A. Visockas, kažkodėl susirūpinęs vietinio Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų skyriaus padėtimi, prašėsi būti pirmas jų kandidatų į Šiaulių tarybą sąraše. Ir kaipgi be kandidatavimo į merus...

„Idealus variantas pakviesti mane, kaip nepriklausomą kandidatą į pirmą sąrašo poziciją ir į Mero postą. Kalbu kiek įmanoma objektyviai ir dalykiškai, – rašė konservatorių garbės pirmininkui profesoriui Vytautui Landsbergiui dabar jau antrą kadenciją baigiąs A. Visockas ir pridūrė: – Skamba įžūliai, bet į sąrašą paprašyčiau įtraukti keletą nepartinių visiškai patikimų asmenų – patriotų – specialistų. Keliems iš Jų Prezidentė spaudė ranką.“

Atsako būsimasis Meras Saulė nesulaukė, kaip ir šiltos vietos konservatorių sąraše.

„Šis politikas yra žmogus be vizijos ir idėjų, kaip pakeisti Šiaulius“, – rašė tuometis Šiaulių konservatorių lyderis Tomas Petreikis. 2018 metais tapo ekskonservatoriumi. Dabar jis biudžetinės įstaigos „Šiaulių gatvių apšvietimas“ vadovas. Šiandien gal jau ir kitaip pasisakytų.

„Nevarykit Dievo į medį, Šiauliai turi puikų merą“, – įsitikinusi Regina Vileikienė. Tai kad nebereikia nieko varyti – Spaudos ąžuolas jau žuvo. Bet Šiauliai yra Šiauliai – čia ir automobiliai supranta, apie ką šnekama...