Ar tikrai mero institutui rūpi vaikučiai?

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.
Įpusėjo Šiaulių valdžios kadencija. Iki savivaldos rinkimų dar dveji metai. Arba vos dveji. Pats laikas pradėti intensyviai dirbti būsimiems rinkimams. Tai puikiai supranta Šiaulių mero institutas – taip save labai dažnai įvardina Artūras Visockas. Ir dirba. Feisbuke ir televizoriuose.

Mero populizmas veržiasi per kraštus. Vis dar tebetąso pradinukų testavimo reikalą, nes žino, kad tai nepralošiama tema. Visi rūpinasi savo vaikais, ir „jautrūs“ mero pasisakymai apie sužeistas vaikučių širdeles bei panašiai smigte sminga į mamyčių širdis. Nutolusiems nuo politinio turgaus žmonėms sunku suprastai, kad tai yra tiesiog manipuliacija žmonių jausmais ir nuomonėmis.

Pasididžiavęs, kad feisbuke parašė apie šimtą komentarų pradinukų tėvams, iškart paprašė ir tokio darbo įvertinimo: „Jeigu Jūs būtumėte meras – ar atsakinėtumėte žmonėms taip pat, kaip aš tai darau?“

Dar koks nors nesusipratėlis nesuvoks, kokį didingą darbą miesto galva padarė.

A. Visockui rūpi mero institutas dar kelias kadencijas į priekį.

O grėsmių, kad šis gėris gali pasibaigti, sukėlė konservatoriai, per Konstitucinį teismą įrodę, kad tiesioginiai mero rinkimai yra neįteisinti Konstitucijoje. Štai konservatoriai dabar merui yra priešas Nr.1. Tapęs opozicionieriumi Lietuvoje viešuose pasisakymuose pliekia konservatorių Vyriausybę. Žinoma, yra ir už ką, tačiau valdžia, kuri privalo suvaldyti ekstremalią situaciją įvairiais draudimais, niekada nėra populiari. O jos kritikams – puiki proga pasididinti savo populiarumą. Panašu, jog miesto vadovui atrodo, kad tiesioginių merų rinkimų tema dabar yra pati svarbiausia Lietuvoje, o ją pridengti bandoma „dūmų uždanga“ – šurmuliu dėl Stambulo konvencijos ir visomis kitomis šalies problemomis. Ko gero, ir „kovidas“ čia pasimaišė tik tam, kad pavyktų nušluoti nuo Lietuvos tiesioginius mero rinkimus.

A. Visockas net nepagailėjo 50 miesto biudžeto eurų ir užsakė gyventojų apklausą – ar palaiko tiesioginius mero rinkimus. Beveik 700 šiauliečių iš 100 tūkstančių gyventojų palaiko!

Greičiausiai, į mero kėdę pasodinti konkretų žmogų, o ne palikti tai „sąrašiniams“ Tarybos nariams, nori dauguma rinkėjų. Turbūt ir pats A. Visockas, demonstruodamas priešrinkiminę desperaciją, „giliai širdyje“ supranta, kad kitaip ir nebus.

Tačiau esmė kita – kokius įgaliojimus turės toks meras. Dabartinė šalies valdžia užsimojo sumažinti vienvaldžiais kunigaikštukais tampančių merų galias, ir tai savivaldybių vadams kelia grėsmę. Jiems bandoma priminti, kad savivaldybes valdo Tarybos, o ne vienas asmuo, nors ir koks „didelis“ jis būtų. Jei pakeitus mero įgaliojimus, jie taps administracijos vadovais, jau problema, nes šį darbą dirbti reikia turėti smegenų, ne pagal jėgas kiekvienam, plakančiam liežuviu. Jei liks tik Tarybos pirmininku – sumažės įtaka, o tai jau būtų žingsnis atgal.

O dabar – daug paprasčiau. Atsivedei rinkimų išvakarėse susirinktų bebalsių žmonių būrelį į tarybą – tie paklusniai spaudo mygtukus, o pats diriguoji. Įdomus faktas, kaskart, kai reikia balsuoti už Šiaulių miesto savivaldybės biudžetą, 22 iš 31 Tarybos nario išreiškia pageidavimą nusišalinti, nes vienaip ar kitaip yra susiję su miesto pinigais. Kaip paprasta tokius žmones valdyti!

Gal ir klaidinga būtų sakyti, kad visa mero komanda bebalsė. Tie, kurie prabyla, padaro karjerą. Štai Domas Griškevičius prisikalbėjo tiek, kad buvo išrinktas į Seimą. Eduardas Bivainis pasirodė tinkamas pavaduoti direktorių Antaną Bartulį. Tik va Gintautui Lukošaičiui nesiseka, mero vis pabrėžiamas „karys savanoris, Parlamento gynėjas, 4 dukrų tėtis“, vis nepadaro karjeros. Arba savo komentarais nepataiko į taktą, arba vis labiau viešai matoma žalinga silpnybė, kurią meras delikačiai nutyli, kiša koją.

Būna ir kitaip. Naujoji vicemerė Simona Potelienė pakilo, net ir tylėdama. Sako, labai protinga. Ar girdėjote, kokį nors jos viešą pasisakymą?

Grįžkim prie mero instituto. Paskaičius nevisuomet rišlias A. Visocko mintis, dėstomas socialiniuose tinkluose, atrodo, kad Šiauliuose nėra nei per kelias savaites trigubai išaugusio „kovido“, nei buksuojančios vakcinacijos, nei mirtimi persmelktų problemų Respublikinėje Šiaulių ligoninėje...

Kam liesti temas, kurios negarantuoja politinių dividendų. Meras prieš pradinukų testavimą, prieš galimybių pasą, prieš priemones, kurios stabdo užkrečiamos ligos plitimą ir visuomeninio gyvenimo pritaikymą pandemijos sąlygomis. Ką siūlo? Nieko – tik plepalus. Taip Šiauliuose valdomas koronavirusas. Gal dėl to jis ir skuba iš Vilniaus krašto į draugiškus Šiaulius?

Iš tiesų, daug abejonių kelia galimybių paso panaudojimas. Bet gal tik tol, kol nepradėjome jo naudoti. Bet meras jau žino, kad tai yra diskriminacinis blogis. Jis pats sakė juo nesinaudosiąs, nebent nebūtų kitos išeities. Pavyzdžiui, reikėtų vakarieniauti kavinėje su Garbės piliečiais. Tokios Savivaldybės užsakytos vakarienės, aišku, galės vykti tik tose kavinėse, kurios pripažins galimybių pasus, o ne tose, kuriomis šiandien didžiuojasi meras, nes jos atsisako priimti klientus į patalpų vidų su galimybių pasais. Nors, anot jo, pastarosiose „aiškiai išreikštas humanizmas yra aukščiau pinigų“, Savivaldybės pinigai keliaus visai į kitas maitinimo įstaigas.

Na, o kol kas yra dar viena išeitis – pakurstyti socialiniuose tinkluose žmones nesinaudoti galimybių pasais. Arba užuominomis pasmerkti verslą, kuris vos kvėpuoja ir laukia tų pasų bei galimybių, kad galėtų išgyventi.

Nors dauguma savivaldybių jau paskiepijo daugiau nei trečdalį savo gyventojų, Šiauliai vis dar velkasi uodegoje. Skiepų organizatoriai sako, kad panaudoja visas turimas vakcinas. Vadinasi, miestui, kuriame užsikrėtimų mastai auga, skiriama per mažai vakcinų. Ar girdėjote, kad meras būtų pasistengęs, jog vakcinų būtų daugiau? Apie Vilniaus merą girdėjome, bet ne apie Šiaulių. Šiaulietis tik paverkė viešai, kai reikėjo dalį vakcinos atiduoti sostinei.

Be reikalo A. Visockas pergyvena dėl savo ateities ir griebiasi gudrių manipuliacijų. Išrinks jį šiauliečiai ir vėl. Rinkėjų balsai labiausiai priklauso nuo naujų trinkelių skaičiaus. O jų Šiauliuose vis daugiau ir daugiau. Svarbiausia, merui dėl to net piršto pajudinti nereikia. Po to, kai šalies rajonų centrai ir miesteliai išgražėjo iš Vyriausybės jiems skirtų europinių lėšų, apie 2013 metus eilė atėjo ir penkiems didiesiems šalies miestams. Dar A. Visockui būnant eiliniu Tarybos nariu opozicijoje, Vyriausybė patvirtino URBAN (integruotosios teritorijos vystymo) programą penkiems didiesiems miestams, skirdama milijonines investicijas į viešųjų erdvių atnaujinimą. 2015 metais atėjusiems į valdžią liko tik suburti gerą Administraciją ir vykdyti darbus. Pokyčius įvertino visų penkių miestų gyventojai – 2019 metais per savivaldos rinkimus savo postuose paliko visų šių miestų merus. Net ir Panevėžio, nors šio miesto meras ilgą laiką teismo buvo nušalintas nuo pareigų.

Taip, kad Šiauliuose mero A. Visocko institutas kaip niekada anksčiau – tvirtas.