Gyventojai nenori gedulo namų

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.
Kal­niu­ko gy­ven­to­jai pik­ti­na­si, kad vie­to­je bu­vu­sio "Kal­niu­ko užei­gos" ba­ro ke­ti­na­ma ati­da­ry­ti ge­du­lo na­mus.
Šiau­lių mies­to Kal­niu­ko mik­ro­ra­jo­no gy­ven­to­jai leng­viau at­si­pū­tė, kai už­si­da­rė vi­są pa­rą al­ko­ho­li­niais gė­ri­mais pre­kia­vu­si „Kal­niu­ko užei­ga“ Aukš­to­sios gat­vė­je. Gy­ven­to­jų džiaugs­mas tru­ko neil­gai. Ne­se­niai jie su­ži­no­jo, jog vyks­ta sta­ti­nio pa­skir­ties kei­ti­mo pro­ce­sas ir UAB „Na­ba­tė­ja“ pla­nuo­ja čia įkur­din­ti ge­du­lo na­mus. Gy­ven­to­jai pyks­ta, Sa­vi­val­dy­bė sa­ko – vis­kas tei­sė­ta.

Ne­no­ri ge­dė­ti vi­sus me­tus

Kal­niu­ko se­niū­nai­tė Gre­ta Mi­le­vi­čiū­tė pa­sa­ko­jo, jog į ją krei­pė­si ne vie­nas kai­my­nas, pa­si­pik­ti­nęs nau­jo ga­li­mo ob­jek­to kai­my­nys­te. Gy­ven­to­jai gau­siai rin­ko­si į pa­skir­ties kei­ti­mo pro­jek­to pri­sta­ty­mą.

„Žmo­nės gy­ve­na nuo­sa­vuo­se na­muo­se, kie­mai ša­lia, so­dai, te­ra­sos. Iki ar­čiau­siai esan­čių na­mų skly­pų ri­bos – vos ke­li met­rai. Žmo­nės sa­ko, ko­dėl mes vi­sus me­tus tu­ri­me ge­dė­ti?“ – pa­sa­ko­jo se­niū­nai­tė.

Ji ste­bi­si, kad ge­du­lo na­mams pa­si­rink­tas gy­ve­na­ma­sis ra­jo­nas, ša­lia – par­duo­tu­vė, in­ten­sy­vaus eis­mo gat­vė.

„Žmo­nės bu­tą no­rė­da­mi su­si­re­mon­tuo­ti tu­ri kai­my­nų at­si­klaus­ti, o čia ne­bu­vo nei pra­neš­ta, nei pa­klaus­ta. Tie­siog ant to bu­vu­sios "Kal­niu­ko užei­gos" bu­vo iš­ka­bin­tas pra­ne­ši­mas, kad pla­nuo­ja keis­ti sta­ti­nio pa­skir­tį ir ka­da vyks su­si­rin­ki­mas. Per pri­sta­ty­mą tik ren­gė­jai pri­sta­tė sa­vo pla­nus, bet gy­ven­to­jų nie­kas ne­si­klau­sė“, – ap­gai­les­ta­vo G. Mi­le­vi­čiū­tė.

Siek­da­mi su­stab­dy­ti šį pro­jek­tą, gy­ven­to­jai su­rin­ko pa­ra­šus ir krei­pė­si į Sa­vi­val­dy­bę. Se­niū­nai­tė sa­kė, kad ga­vę at­sa­ky­mą, rink­sis ir spręs, ką da­ry­ti to­liau.

Ned­rau­džia­ma, va­di­na­si ga­li­ma

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius An­ta­nas Bar­tu­lis in­for­ma­vo, kad at­sa­ky­mas gy­ven­to­jams jau pa­reng­tas. Jo es­mė – lai­do­ji­mo pa­slau­gų vers­lo pla­nai įsta­ty­mų ne­pa­žei­džia. Sa­ni­ta­ri­nės ap­sau­gos zo­nų ri­bų nu­sta­ty­mo ir re­ži­mo tai­syk­lė­se at­stu­mas nuo gy­ve­na­mų­jų na­mų iki lai­do­ji­mo pa­slau­gų pa­sta­to ne­reg­la­men­tuo­ja­mas. Taip pat ri­tua­li­nių (lai­do­ji­mo) pa­slau­gų veik­la Pla­nuo­ja­mos ūki­nės veik­los po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mo įsta­ty­me nė­ra įtrauk­ta į są­ra­šą veik­lų, ku­rioms pri­va­lo­mas toks ver­ti­ni­mas.

„Jei nė­ra ap­sau­gos zo­nų, nor­ma­ty­vų, mes ne­ga­li­me gy­ven­to­jui draus­ti rea­li­zuo­ti sa­vo vers­lo idė­jų. Su­si­dū­rė dvi pu­sės: vie­nas žmo­gus ma­no, kad, kad ga­li da­ry­ti, nes ne­pa­žei­džia tei­sės ak­tų, o ki­tas sa­ko, gal tu ir ne­pa­žei­dei, bet aš ne­no­riu to. Toks gin­čas ga­li bū­ti be pa­bai­gos. Žmo­gus vi­sa­da sa­vo tei­ses ga­li gin­ti teis­me“, – ko­men­ta­vo Ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius.

Jis tvir­ti­no, kad Sa­vi­val­dy­bei vi­si gy­ven­to­jai yra ly­gūs, to­dėl tei­sės ak­tus tu­ri aiš­kin­ti vi­siems vie­no­dai.

„Gy­ven­to­jai no­rė­jo mū­sų pa­gal­bos, kad iš­spręs­tu­me konf­lik­tą. Mes ma­to­me, kad tei­si­nio pa­grin­do konf­lik­tui nė­ra. Tei­sės ak­tų ne­pa­žei­dė, o ar es­te­tiš­ka, pa­tin­ka ar ne­pa­tin­ka kai­my­nui, ne ar­gu­men­tai. Taip, tai yra jaut­ru, kai tau pro lan­gus kiek­vie­ną die­ną va­žiuo­ja pro­ce­si­jos, aš ga­liu su­pras­ti. Bet kas gy­ve­na ne­to­li ka­pi­nių ir­gi ma­to tas pro­ce­si­jas. Mes spren­džia­me ne­be emo­ci­nę, o tei­si­nę pu­sę“, – sa­kė A. Bar­tu­lis.

Gy­ve­ni­mas nė­ra ste­ri­lus

Šiau­liuo­se pa­sta­ruo­ju me­tu vis dau­gė­ja at­ve­jų, kai gy­ven­to­jai, gin­da­mi sa­vo gy­ve­na­mą­ją ap­lin­ką, prie­ši­na­si val­džios spren­di­mams pi­ke­tais, raš­tais, net krei­pia­si į teis­mą.

Šiau­lie­čiai gi­na ke­ti­na­mus mies­te pjau­ti me­džius. Tie­sos gat­vė­je nu­spren­dus įkur­din­ti Nak­vy­nės na­mus, šio ra­jo­no gy­ven­to­jai ak­ty­viai prie­ši­na­si to­kiai kai­mi­nys­tei. Jau mi­nė­tas gy­ven­to­jų ne­pa­si­ten­ki­ni­mas ge­du­lo na­mų įkū­ri­mu gy­ve­na­ma­ja­me ra­jo­ne bei ki­tos is­to­ri­jos.

Pap­ra­šy­tas pa­ko­men­tuo­ti si­tua­ci­ją mies­to me­ro pa­va­duo­to­jas Do­mas Griš­ke­vi­čius ti­ki­no, kad gy­ven­to­jų pa­si­prie­ši­ni­mo Sa­vi­val­dy­bė su­lauk­da­vo ir anks­čiau, ta­čiau su­ti­ko, kad pa­sta­ruo­ju me­tu žmo­nės ta­po ak­ty­ves­ni, daž­niau išei­na iš sa­vo kie­mo ri­bų. Tai sie­ja­ma su vie­šu­mu, so­cia­li­niais tink­lais sklin­dan­čia in­for­ma­ci­ja.

„Tai yra jaut­rūs so­cia­li­niai klau­si­mai, gal jų dau­giau su­kri­to į vie­ną vie­tą, to­dėl ir at­ro­do, kad to pa­si­prie­ši­ni­mo dau­giau. Be to, pro­tes­tuo­se daž­nai su­tin­ka­me vis tuos pa­čius vei­dus, va­di­na­si, yra „eta­ti­nių“ pro­te­stuo­to­jų“, – sa­kė vi­ce­me­ras.

Anot D. Griš­ke­vi­čiaus, Sa­vi­val­dy­bė tu­ri gir­dė­ti vi­sas po­zi­ci­jas, bet priim­ti ra­cio­na­lius spren­di­mus, ku­rie „ku­ria di­des­nį gė­rį“. Gar­siau­siai šau­kian­tys ne vi­suo­met tei­sūs, o no­rint vi­siems įtik­ti, ga­li­ma priei­ti prie chao­so.

„Gy­ve­ni­mas nė­ra ste­ri­lus, nė­ra vien tik bal­tas, tu­ri ir tam­sių spal­vų. Rei­kia mo­ky­tis gy­ven­ti ir tarp ki­to­kių. Pri­si­me­nu, kai stu­di­jų me­tais at­li­ki­nė­jau pra­kti­ją Ita­li­jos mies­te Ge­nu­jo­je so­cia­li­nes pa­slau­gas tei­kian­čio­je or­ga­ni­za­ci­jo­je. Jie rū­pi­no­si be­na­miais, tarp­tau­ti­niais pa­bė­ge­liais, ne­tgi AIDS ser­gan­čiais žmo­nė­mis. Jų na­mai bu­vo įkur­ti pa­čia­me mies­to cent­re, kas pas mus sun­kiai įsi­vaiz­duo­ja­ma. Mes, kaip vi­suo­me­nė, dar bręs­ta­me“, – ver­ti­no vi­ce­me­ras.

Pa­si­pik­ti­nę da­lies mū­sų vi­suo­me­nės to­le­ran­ci­jos sto­ka vie­šą krei­pi­mą­si į ša­lies Pre­zi­den­tą Gin­ta­ną Nau­sė­dą, Mi­nist­rą Pir­mi­nin­ką Sau­lių Skver­ne­lį iš­pla­ti­no gar­si po­ra – žur­na­lis­tė ir vi­suo­me­ni­nin­kė Dai­va Žei­my­tė-Bi­lie­nė ir Lie­tu­vos pa­ro­lim­pi­nio ko­mi­te­to pre­zi­den­tas Min­dau­gas Bi­lius. Juos pa­pik­ti­no at­ve­jai, kai gy­ven­to­jai pa­si­prie­ši­no be­glo­bių ir neį­ga­lių vai­kų kai­mi­nys­tei.