Gyvenimas buvo toks. Apie dovanas iš anksto pagalvok

Dovanos šiandien teikiamos dažniau. Anksčiau retokai jų sulaukdavai. Reikėdavo didžiulės šventės. O dabar... Gimtadieniai, vardadieniai, vestuvės, įkurtuvės, bendro gyvenimo ir darbo metų sukaktys, sportiniai ir kūrybiniai laimėjimai, mokslo pradžios ir baigimo progos, Šv. Valentino diena (anksčiau tokios net nešvęsdavom) ir, be abejo, Kalėdos, Naujieji metai. Nors, tiesa, dar pamiršau lauktuves, kai iš kur nors grįžtame. Be to, ar kas įvardys visas progas, kai gaunamos ar įteikiamos dovanos.

Girdėjau, kad šiandien vienas verslininkas artėjant šventėms moteriai sako: „Pasiimk mano piniginę ir nusipirk ką nori“. Anksčiau moteris įsižeistų. Dabar tai tinka. Manau, moteris mąsto, jog toks vyriškis vis tiek geriau nei už dovanojantį kokią smulkmenėlę. Jei tau teikia dovaną ir nieko nesako arba suburba kelis žodžius, nesikrimsk, nes tokiu atveju dažniausiai teikiama vertinga dovana. O jei įteikiantis dovaną ima deklamuoti, tarkim, tokį tekstą: „Tegul ši kukli dovanėlė tamsiomis darganotomis dienomis primins manuosius meilės, šviesios kaip saulė, didelės kaip žemė, nepakartojamos kaip pasaulis jausmus“, – žinok gausi š..ą.

Sako, netinka dovanoti veidrodžių, žvakidžių ar žvakių, toršerų, aštrių daiktų, o pranašautojai dar tvirtina, kad negalima dovanoti nuotraukų, nes jų turėjimas verčia pamiršti jas dovanojusius, o kai neturi nuotraukų dažniau nori matyti patį žmogų; piniginių, nes jas turi pirktis pats, tai yra niekas tau pinigų neatneš, o pats turi užsidirbti; šlepečių, nes jos simbolizuoja laikinumą, o aš dėl jų tai nieko nesuprantu – man atrodo, jog šlepetės pririša prie namų. Loterijos bilietas negali būti dovana, nes jis dažniausiai būna tuščias, nebent jį galima pridėti prie dovanos. Iš netikėčiausių dovanų, kurias teko savo gyvenime matyti, tai buvo paukščio iškamša. Net apsidžiaugiau, kad ji buvo įteikta ne man.

Bičiulis sako, sugalvojęs bendradarbei padovanoti ką nors iš prabangaus apatinio trikotažo, bet nežinąs jos dydžių, tad, kadangi ji ir ūgiu ir talija taškas į tašką kaip jo žmona, tad galvoja šios ir paklausti. „Geriau šito nedaryk“, – patariau jam. „Bet mūsų santykiai su bendradarbe draugiški ir net žmona tai žino“, – bando jis paaiškinti. „Vis tiek geriau to nedaryk“, – lieku prie savo nuomonės.

Gera turėti daug draugų. Bet tik tol, kol jiems reikia pirkti Kalėdines dovanas. Anksčiau turėdavai gal du draugus, kuriems pirkdavai dovanas. Šiandien jų 20 ir tau reikia nupirkti tiek dovanų. Tiesa, jei jau maliesi po parduotuves, nusipirk ką nors ir sau. Dėl visa ko, jeigu niekas nieko tau nedovanos. Bet tikėk – šito neturėtų būti. Jeigu yra kraštų, kur dovanos neteikiamos, kur nėra tokios tradicijos, tai Lietuva tokiems regionams nepriklauso. Tiesa, yra dar toks it tortas nuglaistytas sveikinimų koncertas. Toks buvo ir anais laikais, toks ir išliko. Tokio koncerto metu gali sužinoti, kiek žmonių yra laukiančių sveikinamojo palikimo.

Turiu draugų grupelę, kurie vienas kitam dovanoja kaklaraiščius. Tiksliau ne dovanoja, o patys dovaną išsirenka. Štai būname pas kurį svečiuose, išsiskirstant draugas turi atidaryti savo spintą ir visi iš jos pasirenka po kaklaraištį. Kitą vakarą, būnant pas kitą draugą, vėl viskas kartojasi.

Darbuotojai klausia boso, ką jam padovanoti gimtadienio proga. Bosas aiškina, jog jam nieko nereikia, jog darbuotojų šypsenos yra jam geriausia dovana, bet taktiškai užsimena, kad neseniai dovanų gavo stalelį, ant kurio statomas televizorius didžiuliu ekranu. Darbuotojai padovanojo jam vazą.

Praūžus švenčių šurmuliui, galima ramiai atsisėsti ir apžiūrėti dovanas. Galima ir paanalizuoti, ką tos dovanos reiškia. Ką daryti su nereikalingomis dovanomis? Galima perdovanoti. Aišku, tai negražu. Bet ką darysi...

Norint išvengti klaidų, bandoma dovanoti pinigus, bet dažnai jie ištirpsta kitiems reikalams. Nei pinigų, nei dovanos. Anksčiau pinigų dovanojimas buvo vos ne įžeidimas. Kartais bandoma tiesiai šviesiai išklausti, kokios dovanos norima, bet taip dovana praranda netikėtumo malonumą. Dabar madingi prekybininkų siūlomi dovanų čekiai, kviečiantys apsilankyti vienoje ar kitoje parduotuvėje ir už dovanotojo jau sumokėtą sumą išsirinkti kosmetikos, papuošalų ar buities prekių. Taip išvengiame nereikalingos dovanos, bet vėl – ar pajuntame tikrą dovanos džiaugsmą?

Kunigų seminarijoje etikos dėstytojas mokė, jog kunigai dovanų neteikia. O štai priimti dovanas gali. O ir šiaip kunigams nevertėtų labai artimai su kuo nors susidraugauti. Ypač su moterimis, nes bendri idealai greitai virsta bendru adijalu.

Pažįstama moteris skundėsi per savo jubiliejų gavusi tris blenderius. „Ką daryti?“ – klausė ji. Patariau pradėti blenderius kolekcionuoti, juo labiau, kad pradžia jau padaryta. Puikus vaizdas – virtuvės lentynose blenderių ekspozicija. Nepradėjo. Ką darysi, ne visiems pavyksta parinkti dovanas, kurios jas gavusiems tampa tarsi talismanai ir paguodžia sudėtingoje gyvenimo situacijoje.

O baigsiu tekstą patarimu turtingiesiems, kurie gaili pinigų dovanoms. Žinokite, kad mirti turtingam yra negarbinga.