Gimnazistės dainos išvydo pasaulį

Luko ALUZO nuotr.
El­zė Ur­bie­ty­tė ru­de­nį pra­dės dvy­lik­tuo­sius moks­lo me­tus, ta­čiau jau da­bar ga­li di­džiuo­tis iš­leis­tu au­to­ri­nių dai­nų al­bu­mu.
El­zė Ur­bie­ty­tė šią va­sa­rą bai­gė vie­nuo­lik­tą kla­sę Šiau­lių Ju­liaus Ja­no­nio gim­na­zi­jo­je. Ta­čiau šie me­tai jai daug įsi­min­ti­nes­ni – mer­gi­na su gru­pe iš­lei­do sa­vo dai­nų kom­pak­ti­nę plokš­te­lę. „Bi­tės skry­dis“ – taip va­di­na­si El­zės dai­nų rin­ki­nys.

Pas­te­bė­jo ir pa­ska­ti­no

„La­bai įdo­mus jaus­mas. Tu sė­di, lai­kai ran­ko­se sa­vo plokš­te­lę, į ją žiū­ri, jos pa­si­klau­sai – ne iš­kart su­pran­ti, kad čia yra ta­vo dar­bas“, – sa­ko gim­na­zis­tė. Ji ma­no, kad iš­leis­ti al­bu­mą dar mo­kan­tis gim­na­zi­jo­je yra di­de­lis žings­nis, to­dėl di­džiuo­ja­si ir sa­vi­mi, ir sa­vo drau­gais.

Mer­gi­na jau ku­ris lai­kas yra su­bū­ru­si gru­pę, ku­rio­je gi­ta­ra gro­ja Ai­va­ras Špo­kas, bo­si­ne gi­ta­ra – Teo­do­ras Bal­čiaus­kis, būg­nais – Do­mi­ny­kas Za­bo­ras. Gim­na­zis­tė pa­ti gro­ja gi­ta­ra ir dai­nuo­ja.

Ne kiek­vie­nas gim­na­zis­tas ga­li iš­leis­ti sa­vo dai­nų kom­pak­ti­nę plokš­te­lę. Kaip tai pa­vy­ko El­zei?

Vie­nam kon­kur­sui pri­rei­kė au­to­ri­nės dai­nos – ją mer­gi­na įra­šė gim­na­zi­jos ak­tų sa­lė­je. Pas­kel­bė vaiz­do įra­šų plat­for­mo­je „You­Tu­be“.

Tai pa­ste­bė­jo Šiau­lių ap­skri­ties mu­zi­kos ap­do­va­no­ji­mų or­ga­ni­za­to­riai ir 2018-ųjų va­sa­rą sky­rė no­mi­na­ci­ją "Me­tų at­ra­di­mas".

Net­ru­kus El­zė su­lau­kė pro­diu­se­rio Re­mi­gi­jaus Ruo­kio pa­siū­ly­mo iš­leis­ti sa­vo dai­nų kom­pak­ti­nę plokš­te­lę. Gim­na­zis­tė su­ti­ko – taip po tru­pu­tį pra­si­dė­jo dar­bai.

Praei­tą ru­de­nį mer­gi­na pa­pra­šė sa­vo gru­pės pa­dė­ti. „Jie su­ti­ko, nes su­pra­to, kad rei­kia pa­gal­bos. Jie gro­ti no­rė­jo, aš gro­ti no­rė­jau“, – abi­pu­sį in­te­re­są aiš­ki­na El­zė.

2019-ųjų sau­sį pra­si­dė­jo dai­nų įra­šai, tru­kę du mė­ne­sius. Gru­pei dai­nas įra­šy­ti pa­dė­jo ir Auš­vy­das Kup­čins­kas (for­te­pi­jo­nas), Eli­gi­jus Ži­lins­kas (gi­ta­ra), dai­nų įra­šus pa­pil­dė Pau­lius Tri­jo­nis.

Dai­nos tik su jaus­mu

Sim­bo­liš­ka – dai­na, at­vė­ru­si El­zei ke­lią į ak­ty­ves­nę mu­zi­kos kū­ry­bą, bu­vo „Bi­tės skry­dis“. Taip ji nu­spren­dė ir pa­va­din­ti sa­vo pir­mą­jį al­bu­mą.

„Dėl to ir pa­grin­di­nė spal­va yra gel­to­na, ir pa­grin­di­nis vei­kė­jas yra bi­tė. Tai darbš­tu­mo sim­bo­lis. Al­bu­mas yra apie vil­tį, apie mei­lę, apie švie­są, apie džiaugs­mą“, – pa­sa­ko­ja gim­na­zis­tė.

Vi­sų al­bu­mo dai­nų teks­tų ir mu­zi­kos au­to­rė yra El­zė. Kaip mer­gi­na ra­šo dai­nas?

Bū­na il­gų lai­ko­tar­pių, kai nei nau­ja mu­zi­ka, nei nau­ji žo­džiai nea­tei­na į gal­vą. Ta­čiau kar­tais už­plūs­ta stai­gus kū­ry­bi­nis po­lė­kis. "Pa­sii­mu gi­ta­rą, at­si­sė­du, paieš­kau, ir ta­da žo­džiai daž­niau­siai gims­ta kar­tu su mu­zi­ka", – apie sa­vo kū­ry­bi­nį pro­ce­są pa­sa­ko­ja gim­na­zis­tė.

Mer­gi­na pa­pil­do, kad ir be jaus­mo kur­ti dai­nų ne­mėgs­ta. „Ge­riau ra­šy­ti su emo­ci­ja ir ta­da jau ži­no­ti, kam ra­šei, ko­dėl ra­šei, ka­da ra­šei, kaip jau­tei­si. Ir ta­da leng­va per kon­cer­tus per­teik­ti tą pa­tį jaus­mą“, – tei­gia jau­no­ji dai­nų kū­rė­ja.

Pir­mo­sios El­zės dai­nos bu­vo su­kur­tos dar šeš­to­je kla­sė­je. Tie­sa, kaip pa­ti įvar­di­ja, kū­ry­ba ne­bu­vo rim­ta. Bran­des­nė dai­nų kū­ry­ba pra­si­dė­jo de­vin­to­je kla­sė­je.

Gim­na­zis­tė tei­gia ban­džiu­si skai­čiuo­ti, kiek tiks­liai dai­nų pa­ra­šiu­si, ta­čiau pri­pa­žįs­ta – su­dė­tin­ga. Tarp dai­nų yra ir ne­baig­tų dai­nų teks­tų, mu­zi­kos mo­ty­vų, tad iš­ky­la di­le­ma, ar tai ir­gi ga­li­ma lai­ky­ti dai­no­mis.

Į mu­zi­ką – nuo vai­kys­tės

„Aš mu­zi­kuo­ju nuo pat vai­kys­tės“, – pa­sa­ko­ja El­zė. Vi­sai ma­ža, dar­že­ly­je, ji ėjo į dai­na­vi­mo stu­di­ją. Vė­liau – į mu­zi­kos mo­kyk­lą.

„La­bai ge­rai pri­si­me­nu tą mo­men­tą, kai ma­nęs pa­klau­sė, kuo no­rė­siu gro­ti ir aš, bū­da­ma pir­mo­kė, pa­sa­kiau, kad gi­ta­ra“, – pri­si­me­na dai­nų kū­rė­ja. Pri­du­ria, kad tuo­met inst­ru­men­tas bu­vęs di­des­nis už ją pa­čią, to­dėl mo­ky­tis pra­dė­jo ne iš­kart.

Il­gai­niui no­ras ta­po ma­lo­nu­mu – gi­ta­ra El­zė pra­dė­jo gro­ti ne tik at­ski­ras me­lo­di­jas, bet ir akor­dus. Atė­jo no­ras ieš­ko­ti sa­vi­tos mu­zi­kos.

O kaip su ei­lė­mis dai­noms?

El­zė pri­si­me­na, kad ma­ma jai ma­žai skai­ty­da­vo ei­les. Taip su­si­for­ma­vo pa­lan­ku­mas ei­lė­raš­čiams – pir­mo­je kla­sė­je jau su­kur­ti pir­mie­ji, nors ir pa­pras­ti, ei­lė­raš­tu­kai. „Kū­ry­ba vi­są­laik bu­vo prie šir­dies – tai vi­di­nio pa­sau­lio per­kė­li­mas į išo­rę“, – ti­ki­na El­zė.

Mu­zi­ka ir poe­zi­ja su­si­lie­jo į vie­ną veik­lą – dai­nų kū­ry­bą. At­si­ra­do ga­li­my­bės da­ly­vau­ti kon­kur­suo­se, fes­ti­va­liuo­se. Taip, skir­tin­gai nei dau­ge­lis bend­raam­žių, net bai­gu­si mu­zi­kos mo­kyk­lą, ji to­liau li­ko su mu­zi­ka.

Net­ru­kus lau­kia dvy­lik­ta kla­sė, bran­dos eg­za­mi­nai. Ką pla­nuo­ja El­zė?

„Ju­dė­siu so­cia­li­nių moks­lų ke­liu“, – sa­ko bū­si­mo­ji abi­tu­rien­tė. Ji svars­to stu­di­juo­ti psi­cho­lo­gi­ją ar so­cio­lo­gi­ją pro­gra­mo­se Vil­niu­je ar­ba Kau­ne. Šiau­lius El­zė sa­ko la­bai my­lin­ti, ta­čiau čia nė­ra no­ri­mų stu­di­jų.

„Jau­nam žmo­gui Šiau­liai – pui­kus mies­tas rea­li­zuo­ti sa­ve. Pag­rin­di­nė pro­ble­ma, ku­rią ma­tau, tur­būt yra dar­bo vie­tų jau­niems žmo­nėms trū­ku­mas“, – tei­gia mer­gi­na.

Kas bus su mu­zi­ka?

Gim­na­zis­tė sa­ko to­liau kur­sian­ti ir ste­bė­sian­ti, kaip se­ka­si mu­zi­ki­nė veik­la. Jos ma­ny­mu, ge­rai tu­rė­ti tvir­tą pro­fe­si­ją, ypač jei ne­si­sek­tų kur­ti ir dai­nuo­ti.

El­zė įsi­ti­ki­nu­si, kad įma­no­ma kur­ti ge­rą, ko­ky­biš­ką mu­zi­ką, su­rink­ti pil­nas sa­les ir be aukš­to­jo mu­zi­ki­nio iš­si­la­vi­ni­mo. Ji neat­me­ta, kad ir jai pa­si­seks, nes ma­to pa­vyz­džių, kai mu­zi­ka pa­pil­do pa­grin­di­nį dar­bą.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.