Bausdami medžius, baudžiame save

Živilės KAVALIAUSKAITĖS nuotr.
"Ar galime patikėti, kad po dviejų savaičių nebebus šių liepų? Vaizduotė šito nepriima", – sako Salomėja Jastrumskytė.
AKTUALI DISKUSIJA "MES ESAME ŠIAULIAI"

Fi­lo­so­fi­jos moks­lų dak­ta­rė, ju­dė­ji­mo "Sau­go­ki­me Šiau­lių me­džius" įkū­rė­ja Sa­lo­mė­ja Jast­rums­ky­tė su­kė­lė reak­ci­jų cu­na­mį, feis­bu­ke pa­si­da­li­ju­si nuo­trau­ko­mis – at­si­svei­ki­ni­mu su Šiau­lių bul­va­ro lie­po­mis.
"At­si­sa­ko­me at­min­ties, prie­rai­šu­mo, so­cia­li­nės kri­ti­kos – toks žmo­gus liks tuš­čias. Su tuš­tu­ma ga­li­ma da­ry­ti bet ką – leng­vai ma­ni­pu­liuo­ti vi­suo­me­ne", – sa­ko moks­li­nin­kė. Pa­sak S. Jast­rums­ky­tės, lie­pos žmo­nėms ta­po at­pir­ki­mo ožiais už vis­ką, kas nu­ti­ko praei­ty­je blo­go.

Is­to­ri­jos iš­ny­ki­mo iš­va­ka­rė­se

Su S. Jast­rums­ky­te po­kal­bio su­sė­da­me ma­lo­nia­me pa­vė­sy­je bul­va­re po se­no­sio­mis lie­po­mis, – kol dar neiš­kirs­tos.

– Prie vie­nos iš nuo­trau­kų pa­ra­šė­te "Šiau­lių is­to­ri­jos iš­ny­ki­mo iš­va­ka­rė­se". Su ko­kio­mis min­ti­mis ėjo­te at­si­svei­kin­ti su bul­va­ro me­džiais?

– Gal­vo­jau apie žmo­nes, ku­rie sa­ko, jog ge­rai, kad bus iš­kirs­ti me­džiai, bus at­si­nau­ji­ni­mas. Be em­pa­ti­jos, be tie­sio­gi­nio kon­tak­to toks for­ma­lus san­ty­kis tik­rai yra įma­no­mas.

Aš ir­gi for­ma­liai, ku­rį lai­ką ne­bū­da­ma Šiau­liuo­se, bu­vau sa­vo­tiš­kai su­si­tai­kiu­si. Ka­rai iš­var­gi­no.

Tą va­ka­rą, kai at­va­žia­vau į džia­zo kon­cer­tą, pa­gal­vo­jau, jog pra­siei­siu pro Šiau­lius ir at­si­svei­kin­siu. To­kia bu­vo in­ten­ci­ja.

Bu­vau ką tik grį­žu­si iš Ba­va­ri­jos – bet ku­rį iš Sa­vi­val­dy­bės rei­kė­tų nu­vež­ti į eks­kur­si­ją ir pa­ro­dy­ti, ko­kio am­žiaus, pa­svi­ri­mo kam­po me­džiai ga­li aug­ti mies­to cent­re.

Gi­mė idė­ja as­me­ni­nei fo­to­se­si­jai. Su­dė­jau į feis­bu­ką nuo­trau­kas su prie­ra­šais. Ry­te ra­dau neį­ti­kė­ti­ną cu­na­mį, įra­šais da­li­jo­si ir žy­mūs žmo­nės – Ro­kas Zu­bo­vas, Da­rius Kuo­lys, su­si­sie­kė Do­vi­lė Ša­ka­lie­nė. Ir tai – tik ke­li pa­mi­nė­ti as­me­nys. Ga­vo­si sti­chi­nis mar­ke­tin­gas.

Kai as­muo pa­ro­do tik­rą žmo­giš­ku­mą, re­zo­nan­sas neiš­ven­gia­mas. Be­tar­piš­ko žmo­giš­ku­mo ti­kė­čiau­si ir iš ki­tų žmo­nių.

Pro­tes­tai dėl me­džių virs­ta so­cia­li­niu reiš­ki­niu. Tai – ne at­si­tik­ti­nu­mas, kad kaž­kur ki­lo pa­si­prie­ši­ni­mo ban­ga, nes val­džia (pa­brė­žiu) nu­spren­dė iš­kirs­ti me­džius.

Šis so­cia­li­nis reiš­ki­nys neap­si­ri­bo­ja tik Lie­tu­va. Ir ki­to­se pa­sau­lio ša­ly­se žmo­nės iš­sto­ja. Ir tik­rai ne­ga­li­ma jiems pri­skir­ti nei mar­gi­na­lios, nei sen­ti­men­ta­lios eti­ke­tės, nei iner­tiš­ko kar­tų skir­tu­mo. Or­ga­ni­za­ci­jo­se, kon­fe­ren­ci­jo­se eko­lo­gi­jos te­ma di­džio­ji da­lis yra jau­ni­mas.

Val­džia ban­do gin­tis nuo so­cia­li­nio reiš­ki­nio, bet ap­si­gin­ti bus pra­ktiš­kai neį­ma­no­ma. Rei­ka­lin­gi be­pre­ce­den­ti­niai po­li­ti­niai spren­di­mai spar­čios kli­ma­to kai­tos aki­vaiz­do­je, kuo­met by­rės į ši­pu­lius vi­si ger­bū­vio stan­dar­tai. Lie­tu­va kaip vi­sa­da vė­luos, dar la­biau – sa­vi­val­dy­bės, pa­da­ry­da­mos nea­ti­tai­so­mą ža­lą tar­si avan­su.

Lie­tu­vo­je dar tik ant­ri me­tai saus­ra. Iš Dzū­ki­jos atė­jo pa­gal­bos šauks­mas: bai­gė­si žo­lė, žmo­nės jau da­bar še­ria per­nykš­čiu šie­nu. Kaip tai at­si­lieps pie­no ūkiui?

Šią sa­vai­tę į Eu­ro­pą atė­jo karš­čio ban­ga. Vi­suo­me­nė il­gai­niui bus pri­ves­ta prie sui­ru­ti­nės būk­lės. Žmo­nės, ku­rie da­bar sa­ko: "ge­rai, bus at­nau­jin­ta, gra­žu", pa­skui klaus, ko­dėl nė­ra pie­no par­duo­tu­vė­je, ko­dėl van­duo toks bran­gus. Tas "ko­dėl" tu­ri bū­ti jau da­bar at­sa­ky­tas po­li­ti­niu, geo­po­li­ti­niu, so­cio­po­li­ti­niu lyg­me­niu.

Ste­bė­jau ko­men­ta­rus vie­šo­jo­je erd­vė­je dėl bul­va­ro me­džių kir­ti­mo. Da­bar tai at­ro­do tik de­mok­ra­ti­nė dis­ku­si­ja. Bet gam­ta nė­ra de­mok­ra­tiš­ka.

Gam­ta iš­sto­ja prieš mus kaip dar vie­nas so­cio­po­li­ti­nis veiks­nys, ne­pri­pa­žįs­tan­tis po­li­ti­nės sis­te­mos, eko­no­mi­nių, es­te­ti­nių spren­di­mų.

Ran­ko­se lai­kau bul­va­ro žel­di­nių būk­lės eks­per­ti­zės ak­tą. Kaip ga­li­ma da­ry­ti ra­di­ka­lius spren­di­mus dėl to, kad me­džiai nees­te­tiš­ki? Pui­kiai pa­ko­men­ta­vo Alf­re­do Dau­liaus žmo­na Ra­sa: "Ko­kia yra gy­vy­bės es­te­ti­nė ver­tė?"

Ki­tas mo­men­tas: nu­ro­do­mos dau­gy­bi­nės praei­ty­je pa­da­ry­tos ge­nė­ji­mo žaiz­dos. Mes krei­pia­mės į praei­tį, nes ge­nė­ta gal prieš ko­kius 20 me­tų.

Dau­gy­bi­niai ge­nė­ji­mai ne­va su­men­ki­na es­te­ti­nę ver­tę. Kaip fi­lo­so­fi­jos moks­lų dak­ta­rė ga­liu pa­sa­ky­ti: es­te­ti­niai spren­di­niai neį­ga­li­na me­džių nai­ki­ni­mo. Mes ne pa­ro­do­je esa­me.

Ar šie me­džiai yra bran­daus am­žiaus? Anaip­tol ne. Ba­va­ri­jo­je te­ko ma­ty­ti alė­jų, ku­rių me­džių ka­mie­nai iš­pu­vę. Toms lie­poms apie 300 me­tų. Kal­bė­jau su vie­no mies­te­lio (Neu­dor­sen­fel­do) bur­mist­ru, jis sa­kė, kad se­nus me­džius la­bai sau­go. Jam at­ro­dė neį­ma­no­ma tai, kas vyks­ta Lie­tu­vo­je.

– Kas nu­ti­ko, kad į Lie­tu­vą atė­jo trin­ke­lių kul­tū­ra?

– Kad į Lie­tu­vą su­plau­kia vi­si pa­se­nę da­ly­kai, ma­to­me per vi­sus 30 ne­prik­lau­so­my­bės me­tų. Ko­dėl ne Lat­vi­ja, Es­ti­ja, o Lie­tu­va, la­bai sun­ku at­sa­ky­ti. Ry­go­je yra kios­ke­lis su sky­le sto­ge, kad me­džio ne­rei­kė­tų pjau­ti.

Trin­ke­lių kul­tū­ra atė­jo ir kaip so­cia­li­nis ir komp­lek­suo­tu­mas, ir kaip is­to­ri­nio są­stin­gio iš­raiš­ka. Esu ra­šiu­si apie nau­ju­mo kul­tū­rą, se­ri­ji­nio ga­mi­nio gar­bi­ni­mą vie­to­je au­ten­tiš­ko. Ma­no 1920 m. gi­mu­si ba­by­tė apie gra­žius da­ly­kus sa­ky­da­vo: "Gra­žus, kaip fab­rič­nas". Grįž­ta­me prie pa­se­nu­sių in­dust­ri­nės epo­chos ver­ty­bių. Ar ne­tgi į XVIII a., kaip na­tū­ra­li gam­ta bu­vo lai­ko­ma gro­žio ir es­te­ti­kos prie­šin­gy­be.

Kai ir Šiau­lius pa­sie­kė trin­ke­lių kul­tū­ra, pa­gal­vo­jau apie "fab­rič­nu­mo" ado­ra­vi­mą, gar­bi­ni­mą, jis bū­din­gas pe­ri­fe­ri­jai. Žmo­nės su­pyks už žo­dį "pro­vin­ci­ja". Net jei pa­ro­dy­si­me re­konst­ruk­ci­jos mo­no­to­ni­ją, nuo­bo­du­lį, po­mpas­tiš­ką ne­pa­to­gu­mą. O juk Šiau­liai pa­lai­min­ti bū­ti tik­rai ne pro­vin­ci­ja su to­kia iš­skir­ti­ne gam­ta, is­to­ri­ja, kul­tū­ri­niu cent­ru.

Čia ir yra di­dy­sis pa­ra­dok­sas: ko­dėl ab­so­liu­taus pro­vin­cia­lu­mo ver­ty­bės, se­ri­ji­nio, ne­kū­ry­biš­ko ga­mi­nio gar­bi­ni­mas atė­jo į nuo­sta­bų mies­tą ir jį už­tvin­dė?

Da­bar kal­ba­mės ma­ža­me ža­lu­mos apen­dik­se: jei nie­ko ne­pa­da­ry­si­me, ir jis liks bai­sia dyk­ra. Taip, svei­kins ir plos vie­na de­mok­ra­ti­jos da­lis. Ki­ti rau­dos, verks, gaus šir­dies smū­gį. Pa­sau­li­nės svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos yra įro­dy­ta, kad me­džių kir­ti­mas tie­sio­giai vei­kia kaip stre­so­rius, kaip ata­ka prieš žmo­gaus psi­chi­ką, šir­dies, krau­jo­ta­kos sis­te­mą.

Trūks­ta vi­suo­me­nės švie­ti­mo. Bet tam ne­be­tu­ri­me lai­ko, su­si­dū­rė­me su fak­tu, ku­ris da­bar įvyks.

Gi­lu­mi­nė vi­suo­me­nės ana­li­zė ro­do, kad eko­lo­gi­nio švie­ti­mo ne­bu­vo ir jo nė­ra, pa­lik­ta sa­vi­veik­lai. Mes ga­li­me pa­da­ry­ti eks­pe­ri­men­tą ir gat­vė­je pa­klaus­ti, kiek lai­ko au­ga me­dis. Iš­girs­tu­me ku­rio­ziš­kiau­sių at­sa­ky­mų. Val­do pir­ki­mo myg­tu­ko kul­tas: pa­spau­džiau-įvy­ko. Pra­ras­tas san­ty­kis su truk­me.

Lie­tu­vo­je grei­čiau­siai mies­te aug­tų dre­bu­lės, bet ir tam rei­kė­tų ma­žiau­siai 20–30 me­tų.

Jau dau­giau nei prieš de­šimt me­tų pa­sau­ly­je bu­vo daug kal­ba­ma apie trans­ge­ni­nius or­ga­niz­mus, taip pat ir apie mies­tui ku­ria­mus klo­nuo­tus me­džius, kai ma­ni­pu­liuo­ja­ma me­džių ge­ne­ti­ne in­for­ma­ci­ja, ją dau­gi­nant iden­tiš­kiems in­di­vi­dams gau­ti, pa­čiai te­ko ra­šy­ti apie tai pub­li­ka­ci­jų. Man net į gal­vą nea­tė­jo, kad klo­nuo­tų me­džių epo­pė­ja ateis į Lie­tu­vą.

To­kių me­džių ge­ne­ti­nė in­for­ma­ci­ja yra ge­ro­kai su­spaus­ta, lyg koks ge­no­mo Mp3 for­ma­tas, kad jie bū­tų gra­žūs, dai­lūs, iden­tiš­ki, bet pa­ša­lin­ta la­bai daug gy­vy­bi­nių ir ypač ap­sau­gi­nių me­cha­niz­mų. Jie la­bai neats­pa­rūs li­goms, išo­rės veiks­niams, trum­paam­žiai. Jų "ga­lio­ji­mas" – 25 me­tai.

Eks­per­ti­zės ak­te pa­ra­šy­ta, kad dau­ge­lio me­džių po­la­ji­nė dir­vo­že­mio da­lis už­deng­ta ply­te­lė­mis. Kas truk­do jas nuim­ti, už­sė­ti žo­le?!

Spren­di­mų ne­no­ri­ma priim­ti, yra eko­no­mi­niai, lo­ka­lūs po­li­ti­niai veiks­niai, po­li­ti­nių ju­dė­ji­mų, par­ti­jų ga­lios pa­ro­dy­mas: ma­no va­lia, ma­no ga­lia.

Yra ir abe­jin­go­ji ma­sė. Jei mes priei­tu­me prie te­ra­so­je sė­din­čių žmo­nių ir pa­klaus­tu­me, ar jiems ge­ra pa­vė­sy­je, jie at­sa­ky­tų, taip. Jei pa­sa­ky­tu­me, jog nu­kir­si­me me­džius ir bus taip pat gra­žu, jie ir­gi pa­tvir­tins, gra­žu.

So­cia­li­nės kri­ti­kos be­veik nė­ra. Kri­ti­nis mąs­ty­mas yra už­mirš­tas, su­ny­kęs, prie to pri­si­dė­jo so­viet­me­tis, eko­no­mi­nė pa­dė­tis, emig­ra­ci­ja, aka­de­mi­nio sluoks­nio iš­nai­ki­ni­mas Šiau­liuo­se.

Dirb­da­ma Šiau­lių uni­ver­si­te­te, Vil­niaus dai­lės aka­de­mi­jo­je, ak­cen­tuo­da­vau stu­den­tams: skai­ty­ki­te vis­ką, ne­ti­kė­ki­te nie­kuo. Ly­giai taip pat da­bar štai skai­ty­ki­te eks­per­ti­zę, bet ja ne­ti­kė­ki­te. Jei žmo­nės tu­rė­tų jė­gos ir ar­gu­men­tų ne­ti­kė­ti, čia bū­tų mi­nia, ji ei­tų, bar­ben­tų kumš­čiais į Sa­vi­val­dy­bę ir sa­ky­tų: "Ne­su­tin­ka­me!"

Kal­bė­da­mi apie ri­zi­kos mo­de­lia­vi­mą ir val­dy­mą, moks­li­nin­kai ke­lia pro­ble­mą, ko­dėl žmo­nės net pro­fe­sio­na­liai ži­no­da­mi (nuo­lat skam­bi­na­ma pa­vo­jaus var­pais dėl ne­to­li­mos kli­ma­ti­nės atei­ties) ne­ti­ki. Įsi­vaiz­duo­ti bū­si­mą ri­zi­ką neiš­la­vin­to kri­ti­nio mąs­ty­mo žmo­gui yra neį­ma­no­ma.

Ir da­bar – ar ga­li­me pa­ti­kė­ti, kad po dvie­jų sa­vai­čių ne­be­bus šių lie­pų? Vaiz­duo­tė ši­to ne­prii­ma.

Es­te­ti­kos pa­vo­jai

– Esa­te mi­nė­ju­si, kad me­dis – ne tik eko­lo­gi­nis, bet ir kul­tū­ri­nis reiš­ki­nys?

– Da­bar kir­ti­mo apo­lo­ge­tai – pra­de­dant me­rais, bai­giant ku­ni­gais (kas šo­ki­ruo­ja), sa­ko: ne­pri­si­riš­ki­te. Kas yra ne­prie­rai­šu­mas? Mes tu­ri­me ne­prie­rai­šiau­sią – var­to­to­jiš­ką kul­tū­rą. Ji ab­so­liu­čiai ne­prie­rai­ši: nuo iš­par­da­vi­mo iki iš­par­da­vi­mo, nuo se­zo­no iki se­zo­no.

Nep­rie­rai­šu­mo ideo­lo­gi­ja pa­vir­tu­si di­džiau­siu monst­ru, tas monst­ras ir sa­ko: pa­keis­ki­me į nau­jus me­de­lius, bus gra­žu. Taip mes pa­kei­si­me ir se­nus žmo­nes su praei­ti­mi.

Me­džiai tu­ri di­des­nę at­min­tį nei mū­sų. Bul­va­ro lie­pos yra kaž­ku­rios kar­tos bend­raam­žės. Kaž­kas ga­li sa­ky­ti: "La­bas, tu kar­tu su ma­ni­mi užau­gai".

Em­pa­tiš­ku­mą no­ri­ma "išim­ti" iš vi­suo­me­nės, iš­gram­dy­ti, pa­nai­kin­ti ir pa­keis­ti į var­to­to­jiš­ku­mą, kad var­to­tu­me ne tik dra­bu­žius, bal­dus, grei­tą mais­tą, bet ir gam­tą – trum­puo­ju var­to­ji­mo cik­lu. Bet me­džiai taip ver­ti­nant tu­rė­tų bū­ti pri­skir­ti la­bai il­go var­to­ji­mo cik­lo ob­jek­tams, jų var­to­ji­mas per­žen­gia ke­lias kar­tas.

At­si­sa­ko­me at­min­ties, prie­rai­šu­mo, so­cia­li­nės kri­ti­kos – toks žmo­gus liks tuš­čias. Su tuš­tu­ma ga­li­ma da­ry­ti bet ką – leng­vai ma­ni­pu­liuo­ti vi­suo­me­ne.

Ir da­bar, žvel­giant į bul­va­rą, at­ro­do, kad ty­čia vis­kas ap­leis­ta, iš­tru­pė­ję, ne­pri­žiū­rė­ta, kad ne­ga­lė­tu­mei at­si­sės­ti, kad su aukš­ta­kul­niais mo­te­rys ne­paei­tų ir kad tuo­met vi­są kal­tę bū­tų ga­li­ma su­vers­ti me­džiams (!).

Juk ir bul­va­ro grin­di­nys yra au­ten­tiš­kas, ir švies­tu­vai se­nų­jų lie­tu­vių di­zai­ne­rių, jau ta­pę di­zai­no is­to­ri­jos ver­ty­be, o da­bar vi­sa bus pa­keis­ta stan­dar­ti­niais ka­ta­lo­gi­niais ga­mi­niais, tuo kas yra rin­ko­je ir pi­giau­sia.

– Mies­tų ir mies­te­lių su­vie­no­di­ni­mas Lie­tu­vo­je šo­ki­ruo­ja?

– Grįž­da­mi iš "San­ta­ros-Švie­sos" su­va­žia­vi­mo, pra­su­ko­me pa­si­mė­gau­ti is­to­ri­niais mies­te­liais. Va­žia­vo­me ten, kur dar ne­praė­jo eu­ro­lė­šų cu­na­mis, ko ne­nuš­la­vė dy­kų pi­ni­gų "Kat­ri­na".

Kas yra žmo­gaus ger­bū­vis? La­biau­siai ma­ni­pu­liuo­ja­ma es­te­ti­niais da­ly­kais. Ta­čiau ma­da yra pa­lie­pi­mas, im­pe­ra­ty­vas lai­ky­ti gra­žiu vie­ną ar ki­tą da­ly­ką. Ji ne­spren­džia eg­zis­ten­ci­nio san­ty­kio.

Over­to­no lan­gas greit su­vei­kia. Pa­sa­ky­tų "gra­žu žu­dy­ti", tur­būt po ku­rio lai­ko, po tru­pu­tį di­di­nant blo­gio do­zę, žu­dy­tu­me. Net pa­tys keis­čiau­si ma­dos da­ly­kai, kas bu­vo ne­priim­ti­na, stai­ga ta­po vi­suo­ti­ni.

Prieš po­rą de­šimt­me­čių ir ma­si­nis me­džių kir­ti­mas dar bu­vo ne­priim­ti­nas ir net neį­si­vaiz­duo­ja­mas.

Su es­te­ti­ka mes ga­li­me pa­siek­ti pa­čių dra­ma­tiš­kiau­sių so­cia­li­nių po­ky­čių, o ne ger­bū­vį. Es­te­ti­ka yra žiau­rus ir pa­vo­jin­gas reiš­ki­nys.

– Vie­šo­jo­je erd­vė­je at­krei­pė­te dė­me­sį į die­gia­mą eu­ge­ni­ką gar­bi­nan­tį mąs­ty­mą: iš­nai­ki­nki­me se­nus me­džius, at­ri­bo­ki­me se­nus žmo­nes, te­gu trium­fuo­ja, kas jau­na. Ko­kių pa­vo­jų įžvel­gia­te?

– So­cia­li­nė eu­ge­ni­ka grįž­ta. Prieš 80–100 me­tų Eu­ro­pa ir vi­sas pa­sau­lis nuo to la­bai nu­ken­tė­jo. Tai ne­bu­vo tik tam tik­rų ra­sių ar et­no­sų et­ni­niai va­ly­mai. Yra te­kę kil­no­ti įvai­rius ar­chy­vi­nius do­ku­men­tus, skai­ty­ti mo­nog­ra­fi­jas. Pa­vyz­džiui, se­nu­kai, li­go­niai, in­va­li­dai bu­vo naš­ta tuo­me­ti­nei Vo­kie­ti­jai, spręs­ta, kaip su­ma­žin­ti jų kie­kį. 1933 me­tai.

Šie reiš­ki­niai re­mia­si į es­te­ti­nę ka­te­go­ri­ją ir da­ro ją siau­bin­gai pa­vo­jin­gą eti­kai. Tas, ku­ris yra ne­gra­žus, tas yra blo­gas. Tu­rė­si­me gra­žų bul­va­rą, bet siau­bin­gą, nes tai bus dest­ruk­ci­ja: jau net pa­ties įvy­kio, ne vien bai­sių il­ga­lai­kių pa­sek­mių pra­sme.

Da­bar varg­šės lie­pos tam­pa at­pir­ki­mo ožiais už vis­ką, kas nu­ti­ko praei­ty­je blo­go. Mi­to­lo­gi­nis, ar­che­ti­pi­nis san­ty­kis ko­lek­ty­vi­nė­je vi­suo­me­nės pasą­mo­nė­je: tu­ri­me kaž­ką ap­kal­tin­ti. Jo­kio žmo­gaus ap­kal­tin­ti ne­ga­li­me – me­ras šven­tas, ne­ga­li­me ap­kal­tin­ti so­cia­li­nių reiš­ki­nių, nes ta­da pa­sa­ko­ma, kad pa­tys iš­si­rin­ko­te, kal­ti, kad nee­mig­ra­vo­te.

Ap­kal­ti­na­me me­dį: lan­gus už­tam­si­no, ply­te­les iš­kil­no­jo. Sup­ro­jek­tuo­ja­me sa­vy­je esan­tį blo­gį ir sa­ko­me, kad me­dis blo­gas, me­dis kal­tas. Kartu mū­sų pa­są­mo­nė sa­ko: mes pri­klau­so­mi, pri­klau­so­mi nuo me­džio.

At­sa­ko­my­bės klau­si­mas

– Ko ge­ro, po­pu­lia­riau­si prie­kaiš­tai dis­ku­si­jo­se – "mies­tas – ne miš­kas", "ne­da­ly­va­vo­te po­sė­džiuo­se". Ką at­sa­ky­tu­mė­te šiems kri­ti­kams?

– Po­sė­džiuo­se tik­rai da­ly­va­vo­me ir nie­kas mū­sų ne­si­klau­so.

O dėl "mies­to ne miš­ko" – da­bar­ti­nė ten­den­ci­ja yra "ci­ty fo­rest" ("mies­to su­miš­ki­ni­mas") – į tai įsi­jun­gė be­veik vi­sos Eu­ro­pos sos­ti­nės, did­mies­čiai, su­kur­tos pro­gra­mos, skir­tas fi­nan­sa­vi­mas.

Te­ko rengti už­sie­nio lei­di­niui pub­li­ka­ci­ją. Yra pa­da­ry­ti ty­ri­mai, jog eko­no­miš­kai stip­res­nės mies­to vie­tos yra tu­rin­čios ža­lu­mą.

Pa­ra­dok­sas: ža­lio­sios zo­nos te­ri­to­ri­jos ne­tgi su­ku­ria nau­ją so­cia­li­nę at­skir­tį. Tur­tuo­liai no­ri ten, kur ža­lia, ką da­ry­ti sen­bu­viams gy­ven­to­jams, kad jie ga­lė­tų iš­lik­ti ža­liuo­se kvar­ta­luo­se?

O pas mus me­džių būk­lės ata­skai­to­je pa­ra­šy­ta: lan­gus už­sto­ja, kirs­ti. Toks su­vo­ki­mas.

No­riu pa­teik­ti nuo­sta­bų gar­sios mu­zi­ko­lo­gės Vi­tos Gruo­dy­tės pa­pa­sa­ko­tą pa­vyz­dį. Cui­se­ry mies­te­ly­je Bur­gun­di­jos pie­tuo­se bus sta­to­mas vi­suo­me­ni­nės pa­skir­ties pa­sta­tas. To­je vie­to­je au­ga se­ni me­džiai. Sta­ty­bi­nė už­duo­tis su­for­mu­luo­ta iš kar­to: in­teg­ruo­ti me­džius. Bus skel­bia­mas ar­chi­tek­tū­ri­nis kon­kur­sas, ren­ka­mas ge­riau­sias pa­siū­ly­mas.

– Ko­kių veiks­mų esa­te nu­ma­tę im­tis dėl bul­va­ro me­džių?

– Prik­lau­sys nuo vi­suo­me­nės ak­ty­vu­mo. Re­zo­nan­sas bu­vo ne­ti­kė­tas.

Ta­ry­bo­je opo­zi­ci­jos bal­sų per ma­ža, spren­di­mai bus vie­na­reikš­miš­ki, to­dėl la­bai su­dė­tin­ga, me­ras ne­no­ri leis­tis į jo­kias kal­bas. Jis, ži­no­ma, bi­jo, kad nu­plauks lė­šos.

Išp­la­ti­no­me pe­ti­ci­ją.

Ne­no­riu šou ele­men­tų. No­riu vis­ką da­ry­ti švel­niai, ra­miai, ci­vi­li­zuo­tai.

Už iš­sau­go­tą Kaš­to­nų alė­ją nuo­lat gau­na­me pa­dė­kų. Bet at­si­ran­da to­kių, ku­rie vie­šai drįs­ta pa­ra­šy­ti: kaip gai­la, kad ne­pa­kei­tė me­džių, ko­kie jie bai­sūs.

To­kių žmo­nių vi­sa­da bus, bet mes tu­ri­me pri­siim­ti at­sa­ko­my­bę ir už juos, už jų ne­są­mo­nin­gu­mą. Tai – vi­suo­ti­nės at­sa­ko­my­bės klau­si­mas.

Asmeninė nuotr.
"Atsisveikinimas su gražiosiomis Šiaulių bulvaro liepomis. Jei šiauliečiai būtų susitelkę kaip Vilniaus gyventojai dėl Sapiegų parko, šios liepos būtų pergyvenusios dar ir šį šimtmetį. Bavarijos miestuose mačiau 200–300 metų liepų alėjas. Kodėl Šiaulių žmonėms to nereikia ir nerūpi?" – prie šios nuotraukos, feisbuke sulaukusios didžiausio dėmesio, parašė Salomėja Jastrumskytė.

Komentarai

as    Pen, 2019-06-28 / 09:02
kada baigsis ta pdichozė? Negi žmogeliai absoliučiai nebeturit ką veikti? Eikit dirbti neparazitavę
Puikus interviu    Pen, 2019-06-28 / 09:34
Turi miestas protingų žmonių, bet išsirenka asilus (atsiprašau šių gyvūnų). Kaip atrodys Šiauliai po treninginių berniukų, įsimontavusių į kostiumus, siautėjimo ? Ir dar meras drįsta girtis, kad Šiaulių taryboje trys miesto Garbės piliečiai dirba ? Tyli, o ne veikia ką nors bendruomenės labui. Bijo, kad finansavimo savo klubams ar būreliams nebegaus ? Ką padarysi - gal atėjo metas garbingus vardus, kaip treningus, nešioti Garbę praradus... Pasirašykime PETICIJĄ https://www.peticijos.lt/visos/75281/issaugokime-brandziasias-siauliu-bulvaro-liepas/
    Pen, 2019-06-28 / 09:46
Iš visų Šiaulių miesto gyventojų keli nepatenkinti medžių gynėjai garsiai rėkia ir laksto apie medžius, o dauguma kurie laukia pokyčių tyliai džiaugiasi. Nesuprantu kodėl skiriamas toks dėmesys keliems nepatenkintiems gyventojams.
K.    Pen, 2019-06-28 / 10:03

In reply to by

Todėl kad tau ne keli žmonės. Todėl kad Šiaulių savivaldybės prikepti projektai neatitinka tvarios aplinkos kriterijų. Todėl kad esant klimato krizei, karščio bangoms turi būti gausiai apželdinamos gatvės, o ne statomas betonynas. Brandūs medžiai - vertingi nes teikia aibę "paslaugų": aplinkos kondicionavimas, kritulių absorbavimas, oro valymas ir pan.
Na na    Pen, 2019-06-28 / 11:14

In reply to by

Pertraukose tarp tylaus džiaugsmo priepolių pasidairykite ponuli savo privačiose valdose ir gerai pagalvokite, ką atėjus permainoms iš savo sukaupto šlamšto sugebėsite iškeisti į geriamo vandens butelį. O jei nestabdo intelektas gal kokį Archdaily pavartykite - ten naujausios miestų tvarkymo tendencijos ir “kabantys sodai” jau nelabai egzotika be kit ko. Permainos taip pat gali reikšti, kad getų (užbetonuotų arealų) gyventojai bus priversti patraukti į privačius gamtos prieglobstyje įsikūrusius kvartalus, ieškoti išlikimo resursų. Ir vargu ar tokia tai tolima perspektyva.
Zenonas    Šeš, 2019-06-29 / 10:42

In reply to by

Sakyčiau, keli kirtėjai nori tylomis padaryti tvarką, nesuprantu, kas jiems davė valią. ps. išrinkimas į valdžią nesuteikia teisės viską daryti savo nuožiūra
patenkintam    Šeš, 2019-06-29 / 19:40

In reply to by

Tyliai besidžiaugdami dar kartą pereikite jau "modernizuotą" bulvaro dalį, Ir atidžiai įsižiūrėkite į kiekvieną medelį - šitie vargšai jau paseno nespėję užaugti. Kamienai nuo viršaus iki žemės samanoti, lajos praplikę, styro sausų šakų kuokštai, lapeliai mažyčiai, susisukę, be gyvybės. Aišku, kad medeliams čia žiauriai nepatinka ir to taip laukiamo pavėsio galime ir niekada nesulaukti. Tai ar yra kuo džiaugtis?
Nepavyks švelniai ir civilizuotai    Pen, 2019-06-28 / 09:55
Per daug viskas užleista. Valdžioje ne žmonės o “funkcijos ir procedūros”. Šios funkcijos ir procedūros samdo kitas funkcijas ir procedūras, apsiginklavusias universaliais įstatymais ir norminiais aktais. Tik štai kas įdomu. Savo būstus jie stengiasi įsirengti žmogui pritaikytoje aplinkoje, t.y. su gražiu vaizdu ir tyru oru.
Pirtas    Pen, 2019-06-28 / 09:58
Vietoj niekų tauzijimo eikit medžių sodinti. Važiuokit į medelynus išsirinkit tinkamus(nes visi skelbiatės ekspertais, kad nauji medeliai bus blogi), sodinkit prie namų, tuščiose vietose mieste, kur nebėra senų.... Užkiniso tie verksmai. Suprasčiau jei būtų planas viską iškirsti ir nesodinti nei vieno naujo medžio, o dabar verksmai vardan verksmų. Medis yra tik medis.
K.     Pen, 2019-06-28 / 10:07

In reply to by Pirtas

Brandesni medžiai mažina aplinkos temperatūrą, o suplanuotaa trinkelynas yra būvimui vasarą nepritaikyta erdvė. Yra pagrindo reikalauti projekto stabdymo. Liko labai nedaug laiko pritaikyti miestus klimato krizei, karščio bangoms.
vilnietis    Pen, 2019-06-28 / 10:11
Puikus interviu, pasirodo dar yra Šiauliuose šviesių žmonių. Tik klausimas, ar savivaldybės valdininkai ir architektai pajėgūs mąstyti tokiame lygyje. Sprendžiant iš primityvaus miesto centrinės aikštės projekto...
buvusi siauliete    Pen, 2019-06-28 / 16:04
Ir kada Lietuva jau nustos buti kaimas? Jau 30m beveik niekaip nepasivejam Europos. Tarsi detume zingsni pirmyn ir du atgal. Tikrai, kaip anksciau Lietuvos kaimas vis atsilikdavo nuo progreso, naujoviu, aktualiju ir atrode miesto zmogui keistai, taip dabar Lietuva atrodo Europai su besaikiu pavesio naikinimu mieste ir savo trinkeliu kultura. Liudna...
K    Pen, 2019-06-28 / 21:20
Man Šiaulių meras labai neestetiškai atrodo. Ar pritartumėte, kad jį reikia nukirst?
Saulius    Pen, 2019-06-28 / 23:53
Būtų meras ne Visockas - būtų tie medžiai senai nukirsti be jokio triukšmo ir spaudos dėmesio.Kaip statant " Vilniaus " banką skvere krito riešutmedžiai.Bet ne, meras nesisteminis ir ir visos priemonės dabar geros kart šunis ant jo komandos.Pradžioj stebėjaus, bet dabar nebekeista, kad vietoj dendrologų, aplinkotvarkininkų, architektų, landšafto specialistų didžiausiomis miestų planavimo ir apželdinimo žinovėmis patapo ( žurnalistų dėka ) kelios būktai menininkės arba dar tolimesnių sričių , kaip socialinė globa ir kvazifilosofija, atstovai.Įdomu, kodėl žurnalistė nepakalbino Zosės , kuriai rudenį teks šluot pūvančius lapus, šakas, gramdyt nuo grindinio ir įstaigų vitrinų priskretusį lipčių ?
Sauliau,    Šeš, 2019-06-29 / 15:54

In reply to by Saulius

Eikim toliau: kol neišvardinsite tų iškilių dendrologų, aplinkotvarkininkų, architektų, landšafto specialistų, diskusija kaip ir nusibaigia. Kas tie "specialistai"? Kur tų iškilių specialistų argumentai ir nuomonės? Kažkodėl diskusijoje iš savivaldybės avilio pusės - tik isteriški šūkčiojimai apie kelis marginalus (būktai) , trukdančius iškreiptai suvoktam progresui. Puikus, jautrus ir protingas pasisakymas nepramuša kietakakčių luobo. Jums tik su Zose ir diskutuoti, nes menininkų užduotas diskusijos lygis tamstoms aiškiai neįkertamas.
Petras    Šeš, 2019-06-29 / 20:59

In reply to by Saulius

Reikėjo kalbiti architekto autorė A.Kiaunene kuri projektavo be atestato tinkamo ir neturėdama tam teises bei už tai gavo papeikimą iš Lietuvos architektų rūmų , o savivaldybė už tokį projekta sumokėjo apie 20 000 eu nepaisydama apie 2 m.projektavimo darbų vėlavimo ?
Sauliui    Šeš, 2019-06-29 / 08:43
Va, va, pagaliau paaiškėjo dar viena "estetinė" bulvaro liepų pasmerkimo priežastis : nurėš medžius - sumažins darbo vietų skaičių, nes nebereikės nukritusių lapų šlavėjų. Ir Visuckio chebra iešmininkus baudžia. Matot, kokia buka jo komanda ir šalininkai: jei jau prieštarauji, turi nuomonę ir paklusniai nelinkčioji, iš karto "kvazi..." Tokios bukos valdžios Šiauliai dar neturėjo.
Staselė    Šeš, 2019-06-29 / 18:46
https://www.peticijos.lt/visos/75281/issaugokime-brandziasias-siauliu-bulvaro-liepas/
Jonas    Šeš, 2019-06-29 / 20:46
Geda Šiaulių architektams ir Architektų rūmams, kad stuburą turi tik dėl lauko tualeto Akmenėje derinimo o ne rimtais klausimais. Geda Geda Geda
Kazys    Šeš, 2019-06-29 / 21:03
Jei projektuotojai visas procedūras projektavimo vykdė be tinkamų atestatų ar gali statybos leidimas būti išduotas teisėtai ?
Onutė    Sek, 2019-06-30 / 11:08
Gyvybę žemėje užtikrinantys medžiai žiauriai naikinami. Gal pas naikintojus yra kokia nors fatališka nuojauta? Siūlau paskaityti Įdomų rašytojos straipsnį. https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/komentarai/dalia-staponkute-lietuvos-miestu-feisliftingas-500-958542?fbclid=IwAR2VW8Dl5NTiWNqcqyfPEjvVHFvgFPJqU0ecy7n4nZa-cK5difdKSg-YQYA.
Prancūzas    Ant, 2019-07-02 / 09:35
Kas domėjosi Prancūzijos istorija, tas žino, kad kai filosofai ir poetai ėmė valdžią, tai lėkė galvos tūkstančiais ir tekėjo kraujo upės. Geriau tegu filosofai rašo knygeles, o ne kišasi į miesto valdymą.
Naglis Puteikis     Ket, 2019-10-03 / 00:30
Klaipėdoje paruoštas dar didesnio masto medžių naikinimo projektas - iškirsti kelis šimtus medžių buvusiose kapinėse - Skulptūrų parke. Projekto iniciatoriai neslepia motyvo - įsi(pas?)savinti ES pinigus, o projekto autoriai beveik nesigėdija atvirai sakyti, kad pagrindinė pasmerktų medžių kirtimo priežastis - jie negražiai atrodo. Ginsimės ir ginsime kaip Šiauliuose, žaviuosi šiauliečių - medžių gynėjų drąsa ir atkaklumu, kai juos visa jėga puola vietinio dvaro klapčiukai, naudojantys biudžetinius pinigus kirtimo propagandai.
Dalia    Ket, 2019-10-03 / 19:24
Kažkada buvau pakviesta skaityti paskaitas Šiaulių universitete. Vaikščiojau ir vaikščiojau vakarais po bhlvarą. Beveik viską jau užmiršau, štai liepas - ne. Vargšai mankurtai merais ir vicemerais vadinami. Pasivys jus Dievo bausmė

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.