Anų metų kronika: Šiauliai pirmavo, žmonės krito į griovį

Apie G. Bag­do­na­vi­čių
„7 Me­no Die­nos“ 50 Nr. įdė­jo ke­le­tą p. G. Bag­do­na­vi­čiaus gra­fi­kos dar­bų rep­ro­duk­ci­jų ir straips­ni apie p. G. Bag­do­na­vi­čių, kai­po me­ni­nin­ką.
–
Su­ži­no­ta, kad šiau­lie­tis me­ni­nin­kas p. Ge­rar­das Bag­do­na­vi­čius bai­gė pieš­ti Kau­no se­no­jo mies­to vaiz­dų se­ri­ją. Kau­nie­čiai apie tuos pie­ši­nius at­si­lie­pia tei­gia­mai.
„Mū­sų mo­men­tas“, 
1930 m. ko­vo 22 d.

Šiau­liai pir­moj vie­toj
Iš su­ruoš­tos dėl 100 me­tų mū­sų pe­rio­di­nės spau­dos pa­mi­nė­ji­mo, mok. Kir­lio laik­raš­čių pa­ro­dos Šiau­liuo­se, ir iš­sta­ty­tų diag­ra­mų bu­vo ga­li­ma ma­ty­ti, kad Šiau­liai spau­dos at­žvil­giu sto­vi pir­moj ei­lėj (71), pa­skui Ma­ri­jam­po­lė – 35, Tel­šiai – 16, Pa­ne­vė­žys – 12 ir t. t. O tu­ri­nio at­žvil­giu vi­sa mū­sų spau­da 1932 mt. taip at­ro­do: tau­tiš­ka – 378, ka­ta­li­kiš­ka – 148, li­te­ra­tū­ros, me­no, mu­zi­kos – 104, ko­mu­nis­tiš­ka – 98, so­cia­lis­tiš­ka – 93 ir t. t.
„Mū­sų mo­men­tas“, 
1932 m. gruo­džio 18 d.

Nau­jas laik­raš­tis Šiau­liuo­se
Šiau­liuo­se pra­dė­jo ei­ti nau­jas laik­raš­tis „Šiau­rės Lie­tu­va“. „Š.L.“ tau­tiš­kos min­ties, iliust­ruo­tas sa­vait­raš­tis, kai­na 30 ct. Lei­džia L. T. S. Šiau­lių ap­skri­ties ko­mi­te­tas, re­da­guo­ja p. A. Lai­koms. Laik­raš­tis gra­žiai at­spaus­tas, tu­ri­nin­gas ir su­ma­niai re­da­guo­ja­mas. Spren­džiant iš 6-ių išė­ju­sių nu­me­rių, „Š. L.“ tu­rės pa­si­se­ki­mą skai­ty­to­jų tar­pe, ko mes ir lin­kia­me mū­sų ko­le­gai.
„Mū­sų mo­men­tas“, 
1930 m. ko­vo 22 d.

Len­kų pa­što kar­ve­liui pa­ti­ko Šiau­liuo­se
1929 me­tais Šiau­liuo­se bu­vo su­gau­tas len­kų pa­što kar­ve­lis, pa­žy­mė­tas 133 Nr. ir ap­kal­tas gran­di­nė­le, ku­rioj iš­gra­vi­ruo­ta 1922 mt. Šiau­liuo­se kar­ve­lis iš­bu­vo apie 3–4 mė­ne­sius, o vė­liau dė­žė­je nak­ties me­tu bu­vo iš­siųs­tas trau­ki­niu Kau­nan Krim. Po­lic. val­dy­bai.
Šio­mis die­no­mis kar­ve­lis ne­ti­kė­tai vėl at­si­ra­do Šiau­liuo­se. Jis ras­tas ryt­me­tį ra­miau­siai tu­pint su ki­tais Šiau­lių krim. po­lic. už­lai­ko­mais kar­ve­liais.
„Mū­sų mo­men­tas“, 
1930 m. ba­lan­džio 13 d.

Pak­ruo­jus pa­si­puo­šė
Ba­lan­džio 29 d. Vil­niui Va­duo­ti S-jos Pak­ruo­jaus miš­kų urė­di­jos sky­rius nau­jai pra­ves­tą ke­lią „Pak­ruo­jus–Linksmučiai“ ap­so­di­no apie 100 mtr. il­gio lie­po­mis ir pa­va­di­no „Vy­tau­to Di­džio­jo alė­ja“. Be to prie urė­di­jos na­mų, gra­žiau­sioj vie­toj, pa­so­di­no „Vy­tau­to Di­džio­jo Ąžuo­lą“.
„Mū­sų mo­men­tas“, 
1930 m. ge­gu­žės 10 d.

Kaip iš­rin­ko „Miss Jo­niš­kis“?
Ba­lan­džio 26 d. klu­bo sa­lė­je šau­lių bū­rys su­ren­gė sa­vy­bės va­ka­rą, tiks­lu iš­rink­ti „Miss Jo­niš­kis“. Gra­žuo­lę rin­ko iš anks­to nu­ma­ty­ta ko­mi­si­ja iš ke­lių žmo­nių. Ko­mi­si­ja, trum­pai pa­si­ta­ru­si, iš­rin­ko „Miss Jo­niš­kis“ p. S.
Pra­ne­šus sve­čiams apie iš­rin­ki­mą, pa­sta­rie­ji la­bai nu­ste­bo, kad ren­gė­jai ne­pa­si­ta­rę su pub­li­ka, su­da­rę ten­den­cin­gą ko­mi­si­ją, gra­žuo­le iš­rin­ko va­do su­ža­dė­ti­nę. Sve­čiai, kė­lė triukš­mą, rei­ka­lau­da­mi nau­jų rin­ki­mų, nes va­ka­rė­ly­je ma­tė­si daug gra­žes­nių p-lių, iš ku­rių iš­rin­kus gra­žuo­lę Jo­niš­kiui ne­bū­tų gė­dos.
Ste­bė­ti­na tai, kad pub­li­kai pra­dė­jus pro­tes­tuo­ti, ren­gė­jai ne­man­da­giai el­gė­si su sa­vo sve­čiais – vy­da­mi juos iš sa­lės lauk.
Neap­sė­jo ir be po­li­ci­jos, ku­ri no­rė­jo va­ka­rą už­da­ry­ti. Keis­ta, kad to­kie maž­mo­žiai ir­gi neap­sei­na be triukš­mo ir agi­ta­ci­jų.
Už fak­tus at­sa­kau.
J. Ku­ku­tis
„Mū­sų mo­men­tas“, 
1930 m. ge­gu­žės 10 d.

Nu­kel­tas na­mas
Jau pa­sku­ti­nis na­mas nu­kel­tas nuo Su­ki­lė­lių – Nep­ri­klau­so­my­bės kal­ne­lio. Kal­ne­ly pra­dė­tas sta­ty­ti Nep­rik­lau­so­my­bės pa­mink­las. Na­mas nu­kė­li­mui ne­bu­vo su­griau­tas, bet iš­syk vi­sas per­kel­tas.
„Mū­sų mo­men­tas“, 
1930 m. ge­gu­žės 10 d.

Ne­lai­mė su­tin­kant Tel­šių Vys­ku­pą
Šiau­lių ap­skr. Šau­kė­nuo­se ge­gu­žės 14 d., su­tin­kant Tel­šių Vys­ku­pą, su­si­rin­ko tiek daug žmo­nių, kad net mies­te­lio gat­vės už­si­kim­šo. Ne­to­li šven­to­riaus pe­rei­nant pro­ce­si­jai per ga­na gi­lų grio­vį til­tas pa­si­da­rė ga­na siau­ras, šo­ni­nės ap­sau­gos kar­te­lės su­lū­žo. Kai kas įkri­to į grio­vį. Įk­ri­to ir M. Za­jan­čaus­kai­te. Ji la­bai pa­vo­jin­gai su­si­žei­dė vei­dą.
Su­ži­no­ję apie ne­lai­mę su­si­rin­ku­sie­ji Ga­ny­to­jo pa­si­tik­ti ku­ni­gai su­dė­jo nu­ken­tė­ju­siai gel­bė­ti au­kų. Kur­šė­nų kle­bo­nas kun. Al­mi­nas da­vė au­to­mo­bi­lį ir Za­jan­čaus­kai­tę iš­ve­žė į Šiau­lius. Su­žeis­to­ji pa­tal­pin­ta dr. Mic­kaus li­go­ni­nė­je. Ope­ra­ci­ja ir gy­dy­mas kaš­tuos 35O lt.
„Mū­sų mo­men­tas“, 
1930 m. bir­že­lio 1 d.

Net­var­ka ka­ta­li­kų ka­pi­nė­se
Jau nuo se­niau te­ko iš­girs­ti nu­si­skun­di­mų, kad Šiau­lių ka­ta­li­kų ka­pi­nė­se se­niau mi­ru­siu ka­pai išar­do­mi ir jų vie­ton be mi­ru­sių­jų gi­mi­nių su­ti­ki­mo lai­do­ja­mi ki­ti. Šio­mis die­no­mis įvy­ko toks nuo­ty­kis.
Tū­la mo­te­riš­kė P. tu­rė­jo pa­lai­do­tą Šiau­lių ka­pi­nė­se duk­te­rį. Bran­gios duk­re­lės ka­pą mo­ti­na tvar­kė, puo­šė gė­lė­mis ir daž­nai atei­da­vo prie bran­gaus jai ka­po, duk­re­lę ap­lan­ky­ti, ap­rau­do­ti.
Vie­ną gra­žią die­ną P. atė­ju­si pa­ma­tė ka­pe per­mai­nų... ka­pas už­vers­tas švie­žio­mis ve­lė­no­mis, gi­lės, kur au­go ant ka­po, su­min­džio­tos, ap­kas­tos že­mė­mis. Pa­si­ro­do, kad kas tai sau­va­liš­kai P. duk­ters ka­pe pa­lai­do­jo ki­tą žmo­gų ir ka­pą iš­dar­kė ir taip pa­li­ko...
P. nu­bė­go skųs­tis pas kap­sar­gį, bet šis sa­ko, kad lie­pęs duob­ka­siam kas­ti ki­toj vie­to­je, o duob­ka­siai jos duk­ters ka­pe pa­lai­do­jo nau­jai mi­ru­sį sau­va­liš­kai. Duob­ka­siai aiš­ki­na­si, jiems lie­pęs čia kas­ti duo­bę kap­sar­gis... Bė­ga mo­te­riš­kė pas kle­bo­ną. Šis sa­ko, tai „kap­sar­gio da­ly­kas“. Bė­ga mo­te­riš­kė vėl pas kap­sar­gį ir vėl iš nau­jo, taip nie­kur ir „ne­gau­na pa­gel­bos“.
Pa­na­ši tvar­ka ir Sta­čiū­nų ka­ta­li­kų ka­pi­nė­se. Va­kar man te­ko bū­ti liu­di­nin­ku ši­to­kio nu­si­skun­di­mo:
Sta­čiū­nų ka­pi­nė­se p. Špo­kų yra šei­my­ni­nis ka­pas, ap­tver­tas ge­le­ži­niais gro­tais, pa­sta­ty­tas di­de­lis kry­žius. To­je vie­to­je jau 60 –70 me­tų lai­do­ja­mi p. Špo­kų šei­my­nos na­riai: tė­ve­liai, bro­liai, se­se­rys ir kit.
Šio­mis die­no­mis vie­nas p. Špo­kų šei­my­nos na­rys, nu­vy­kęs ap­lan­kyt, ka­pą, pa­ma­tė „ste­buk­lą“... ka­pas „su­ma­žė­jo“... Pra­dė­jus tei­rau­tis, pa­si­ro­dė, kad koks tai pi­lie­tis nu­kė­lė ap­tva­rą iš vie­tos su­lig kry­žium, at­ka­sė pa­lai­do­tus ka­pe, iš­me­tė mi­ru­sių kau­lus ir to­je vie­to­je pa­lai­do­jo sa­vo gi­mi­nai­tį.
Kas da­vė šiam pi­lie­čiui lei­di­mą taip elg­tis, ne­ži­nia. Lie­ka tik fak­tas – ka­pas ir ja­me pa­lai­do­tie­ji iš­nie­kin­ti. Rei­kia tik, kad teis­mo įstai­gos šį įvy­kį iš­tirs.
Kar­čius.
„Mū­sų mo­men­tas“, 
1930 m. bir­že­lio 7 d.

Jie ieš­ko mo­te­rų
Jau­nas in­te­li­gen­tin­gas vy­ras, lais­vas me­ni­nin­kas no­ri su­si­pa­žin­ti su jau­na mo­te­ri­mi (pa­ne­le, naš­le), mėgs­tan­čia li­te­ra­tū­rą, iš­si­la­vi­nu­sia ir lais­vų pa­žiū­rų, Tur­tas, pa­dė­tis, bū­das ne­svar­bu. Laiš­kus ir pa­veiks­lus lai­ky­siu pa­slap­ty. Pa­rei­ka­la­vus grą­žin­siu. At­sa­ki­nė­siu į kiek­vie­ną rim­tą laiš­ką. Ra­šy­ti: „Mo­men­to“ re­dak­ci­ja dėl R. S.
–
Jau­nas, gra­žus, ener­gin­gas vy­ras, žur­na­lis­tas, ve­dy­bų tiks­lu no­ri su­si­pa­žin­ti su pa­ne­le ar naš­le. Am­žius, gro­žis ir praei­tis ne­svar­bu. Laiš­kus ir fo­tog­ra­fi­jas lai­ky­siu pa­slap­ty, ir pa­rei­ka­la­vus grą­žin­siu.Pra­šau sku­biai ra­šy­ti: Šiau­liai, Sto­ties g. 2 dėl. A.
–
No­riu su­si­pa­žin­ti ve­dy­bų tiks­lu su pa­ne­le ar naš­le. Praei­tis, gro­žis ir am­žius ne­svar­bu. Esu jau­nas, gra­žus, ener­gin­gas vy­rio­kas. Laiš­kus ir fo­tog­ra­fi­jas lai­ky­siu pa­slap­ty ir pa­rei­ka­la­vus grą­žin­siu. Ra­šy­ti: Šiau­liai, Vil­niaus g. 96 dėl J. V.
„Mo­men­tas“, 
1930 m. va­sa­rio 8 d.

Šiau­lie­tiš­kos poe­zi­jos kam­pe­lis

Fritz Kač­ma­rek

Pa­sau­li­niai sa­vai­tės įvy­kiai
(Žiū­rint į juos iš Šiau­lių 
baž­ny­čios bokš­to).

Ro­ma, Lon­do­nas, Ber­ly­nas –
Knibž­da, ro­dos, skruz­dė­ly­nas.
Pra­ha, Var­šu­va, Belg­ra­das –
Čiuo­ži­nė­ja, kaip ant le­do.

To­kio, Briu­se­lis, Pa­ry­žius –
Žen­gia mū­šin pa­si­ry­žę.
Tik­tai vie­nas mū­sų Kau­nas
Ne­mu­ne ra­miai sau plau­nąs...

Nors Olan­di­jos Haa­goj
Jun­go pla­nui pa­dai de­ga,
Šiau­liai triukš­mo dėl to ne­da­ro,
Ra­miai klau­sos „Dzieš­mu­va­ras“.

Ten Snov­de­nas ir Ada­ci
Gie­da gies­mę vis tą pa­čią,
O Jas­pa­ras ak­tą ra­šo
Ir re­pa­ra­ci­jų pra­šo,
Ir Mas­co­ni ne­ri­mau­ja,
Gry­no auk­so rei­ka­lau­ja.

Šmid­tas de­ra­si ir ste­na,
Kumš­tį ro­do jam Bria­nas...
Dar liūd­nes­nis da­ros fak­tas,
Kai už­pro­tes­tuo­ja Šach­tas
Ir prie tarp­tau­ti­nio sta­lo
Ke­lia di­de­lį skan­da­lą.

Bra­zi­li­ją karš­tis smau­gia,
Tig­rai ir be­ždžio­nės stau­gia,
Kad jau Cel­si­jų ap­lan­kė
De­vy­nios de­šim­tys pen­ki.

O Si­bi­re ir Ura­le
Meš­kos ir vil­kai su­ša­lo,
Bet pas mus vi­si, kas gy­vas,
Uos­to žy­din­čias aly­vas...

Val­gom, ge­riam, skai­tom, ra­šom,
Re­pa­ra­ci­jų ne­pra­šom,
Jei iš mū­sų rei­ka­lau­ja,
Duo­da­me su pil­na sau­ja...
Auk­so tu­rim ge­rą kie­kį,
Mums už­ten­ka, o kas lie­ka
Ga­li­me iš­li­ci­tuo­ti
Ir Švei­ca­ri­jai par­duo­ti...

Žo­džiu daug ge­rų da­ly­kų
Per tą sa­vai­tę įvy­ko,
Dėl to mū­sų se­nas Kau­nas
Ne­mu­ne ra­miai sau plau­nąs..

„Mo­men­tas“, 
1930 m. va­sa­rio 1 d.
 

Žy­mūs šiau­lie­čiai
 

Šiau­lių mies­to ir ap­skri­ties vir­ši­nin­kas J. Ku­bi­lius, vie­nas tak­tiš­kiau­sių Vi­daus Rei­ka­lų Mi­nis­te­ri­jos val­di­nin­kų Šiau­lių ap­skri­ty.

Liu­das Ja­ka­vi­čius, ži­no­mas se­nas lie­tu­vių spau­dos dar­bi­nin­kas. L. Ja­ka­vi­čius tik­rai uni­ver­sa­lus žmo­gus: jis žur­na­lis­tas, ra­šy­to­jas, ar­tis­tas, biz­nie­rius, kny­gi­nin­kas ir dau­ge­lio ki­tų sri­čių ži­no­vas.

L. Gur­vi­čius, ne­blo­gas vais­ti­nin­kas, bet la­bai ge­ras šach­ma­ti­nin­kas.

J. Gra­baus­kas, Šiau­lių apy­gar­dos dar­bo ins­pek­to­rius, ne­są­ži­nin­gų darb­da­vių „bai­dyk­lė“ ir dar­bi­nin­kų „an­ge­las sar­gas“.

Svit­kaus­kas, mies­to po­li­ci­jos vir­ši­nin­kas, vie­nas iš ak­tin­giau­sių draus­mės da­bo­to­jų.
L. K-no šar­žai

„Mū­sų mo­men­tas“, 1932 m.

Kal­ba ir sti­lius ne­tai­sy­ti. 
Iš Viliaus PURONO ir Vla­do Ver­te­lio se­no­sios spau­dos rin­ki­nio