Naujausios
Šiaulių inteligentams bedarbiams 8000 litų
Pagal nedarbo sezono planą buvo numatyta aprūpinti Šiaulių miesto inteligentus bedarbius duodant jiems darbo prie miesto savivaldybės raštinės darbų.
Kadangi ministerių kabinetas nedarbo sezono plane inteligentams bedarbiams nepaskyrė lėšų, tai šiomis dienomis miesto savivaldybė prašo vidaus reikalų ministeriją tam reikalui paskirti iš viešųjų darbų fondo lėšų. Sąmata numatyta per 8.000 litų.
Inteligentų bedarbių darbo biržoj yra užsiregistravusių per 30 asmenų.
„Įdomus mūsų momentas“, 1936 m. sausio 19 d.
Nušautas didžiulis šernas
Sausio 26 d. šiaulietis p. Bambinekas, aistringas medžiotojas, Jurdaičių miškuose (Šiaulių a., netoli Skaistgirio) nušovė didžiulį — 173 klgr. sveriantį šerną.
Biržų muziejuje yra šerno iškamša. Mat, 1929 mt. žiemą Biržų apylinkėj kaimiečiai rado šerną ant ledo sužeistą, matyt, užklydusį iš kito apskričio. Šerną užmušo, o odą pristatė į Biržų muziejų, kuris padarė iškamšą ir patalpino gamtos skyriuje. Su šerno pasirodymu Biržų muziejaus lankymas padidėjo penkeriopai.
Biržų šernas svėrė 176 klgr. Taigi, p. Bambineko nušautas šernas sveria tik 3 klg. mažiau.
Papildomai teko sužinoti, kad p. Bambinekas šerną padovanojo „Aušros“ muziejui, kuris Šiaulių kalėjime padarys iškamšą ir padės į muziejaus gamtos skyrių.
N.Kanklės užkariauja vis naujas pozicijas
Neseniai Šv. Petro ir Povilo bažnyčios kunigas Jasukaitis užpirko savomis lėšomis p.Jankausko konstrukcijos 12 naujųjų kanklių. Dabar kun. Jasukaitis organizuoja orkestrą ir netrukus tikisi pasirodyti viešai.
Tuo būdu Šiauliuose bus jau du naujųjų kanklių orkestrai.
Kun. Jasukaitis yra pats pirmasis, įvertinęs ir susidomėjęs p. Jankausko kūriniu ir įsigijęs patį pirmąjį naujųjų kanklių egzempliorių.
Kaip matom, naujosios kanklės kasdien užkariauja vis platesnes pozicijas. Praeitą savaitę naujosios kanklės gražiai užsirekomendavo pavasarininkų sueigoje, kur buvo minima Klaipėdos atvadav. P-lė Nikolovaitė, kankliavusi tomis kanklėmis, susilaukė daug katučių, o po koncerto — prašymų dažniau pasirodyti.
„Įdomus mūsų momentas“, 1936 m. vasario 2 d.
Ir šiauliečiai mėgsta rekordus
(n) Jaunas Kalnelio gyventojas, tūlas Dulieba, susiderėjo su draugu iš dvidešimties litų, kad jis be jokių užkandų išgers vieną po kito 5 pusbonkius degtinės.
Lažybos buvo padarytos viename Tilžės g-vės restorane. Ir Dulieba lažybas laimėjo — sutartą kiekį degtinės išgėrė. Bet išėjus iš restorano, skaidrioji „rekordistą“ momentaliai paguldė ant menčių ir taip mėlynai nudažė veidelį, kad draugui nejuokais teko susirūpinti juo. Nuvežė „rekordistą“ ligoninėn.
Bet viskas baigėsi laimingai. Išplovus skilvį, Dulieba atsigavo. Kalneliečiai pasakoja, kad šio „rekordisto“ brolis prieš kiek laiko nuo panašių lažybų miręs.
Anas gėręs dar macnesnį trunku — spiritą.
„Įdomus mūsų momentas“, 1936 m. vasario 9 d.
Reikia sterilizacijos, – sako J.Šliūpas
Liaudies Namuose įvyko Laisvamanių Etinės Kultūros Draugijos skyrių atstovų suvažiavimas.
L. L. E. Kult. D-jos Šiaulių skyrius suruošė daktaro Jono Šliūpo viešą paskaitą „Etika ir gyvenimas“. Salėn prisirinko tiek publikos, kad prisiėjo uždaryti duris daugeliui norėjusių patekti į paskaitą. Kadangi nesenai J. Šliūpui sukako 75 metai amžiaus, tai paskaitos rengėjai ta proga atitinkamai jubiliatą pagerbė.
Padėkojęs už pagerbimą, dr. J.Šliūpas pradėjo paskaitą, kurios esminės mintys tokios.
Lietuviai, kol nebuvo katalikai, buvo stipri ir sveika tauta. Po krikšto jie pasidavė kitų tautų įtakai, pasidarė skurdžiai, belaisviai. Laisvę grąžino lietuviams ne bažnyčia, bet naujos pasaulėžvalgos žmonės, kurie pirmi pakėlė protestą prieš vergiją, išnaudojimą ir karus. Tie žmonės buvo Linkolnas, Vilsonas, Brianas ir kiti jų dvasios žmonės.
Sąžinės ir kultūros laisvė – būtinos sąlygos asmeniškai laimei jausti. Šių dienų idealai yra kooperacija ir komunizmas. Kuris jų bus tinkamesnis gyvenime ir kuris laimės – parodys ateitis. Mūsų troškimas — taika, tačiau kol mums graso hitlerizmas ir kol, apskritai, pasauly siaučia imperializmas – mes turime auklėtis kariškai ir būti pasiruošę ginti savo kraštą ir laisvę.
Etikos dėsniai, o ne dogmos, turi vadovauti gyvenimui. Laikykimės tų dėsnių – ir sulauksime laiko, kada milijonai, išmetami karams, bus atiduodami mokykloms ir ligoninėms.
Nauja pasaulėžvalga neša naują elgseną ir naujus veiksmus. Jau ir Lietuvos aukščiausia mokslo įstaiga – universitetas atidarė krematoriumą lavonams deginti ir leidžia juo pasinaudoti laisvamaniams. Lavono sudeginimas atsieina 75 litus. Ir čia turime naujosios pasaulėžvalgos žingsnį priekin.
Kad tauta būtų sveika, reikia sterilizacijos. Ir dėl to laisvamaniai turi kovoti. Padėkime visur kur etikos pagrindą – ir sulauksime didžio kultūringo ir laimingo gyvenimo, kuriame nebus skurdžių ir turtuolių, bet kiekvienas bus turtingas!
„Įdomus mūsų momentas“, 1936 m. kovo 15 d.
Montekristo kulka atšoko nuo kaktos
(c) Kovo 15 d., vidudienį, Višinskio gatvėje, šiauliečiai buvo nustebinti tokiu įvykiu.
Pustuštė gatvė. Priešpriešiais ateina du vyriškiai. Staiga vienas jų išsitraukia iš kišenės montekristą ir, taikydamas kitam į galvą, šauna. Vienas šovinys prazvimbia pro šajį. Antras kliūva tiesiai kakton. Žmogus apsipylia kraujais. Šią sceną pastebi atsitiktinai ėjęs policininkas. Šoviką nuginkluoja ir nusiveda nuovadon.
Nuovadoje paaiškėjo, kad šovikas yra Tadas Sabanovas, gyv.Jatkūnų g. 3, o nukentėjęs – Antanas Paškauskas, gyv. Vilniaus g. 95 nr. Paškauskas nuo kulkos tiek nukentėjo, kad kaktoje liko tik mažas nubrėžimas – kulka nepajėgė įlaužti, atšoko!
Šio įvykio priežastim, kaip paaiškėjo, moteris.
„Įdomus mūsų momentas“, 1936 m. kovo 22 d.
Kas atsitinka, kai miršta skolininkas
Tūla šiaulietė Hazanienė paskolino savo tautiečiui Stoleriui 3000 lt. Pastarasis šiomis dienomis netikėtai mirė. Sužinojusi apie Stolerio mirtį, Hazanienė susirūpino, kaip čia atgavus paskolintus pinigus. Bėgo šen, bėgo ten, teiravosi giminių, bet nieko nelaimėjo.
Netekusi vilties atgauti savo sutaupų, Hazanienė sumanė sutrukdyti laidotuves, neleisti Stolerį palaidoti. Vežant numirėlį per miestą, į žydų kapines Hazanienė su dukterim sukėlė triukšmą – sekdamos laidotuvių eiseną mirusįjį visaip koliojo. O kapinėse moterys net kėsinosi numirėlį išvynioti iš drobulės, kad gavus paspausti negyvėlio ranką!
Mat, žyduose, ypač religingesniųjų tarpe, dar laikomasi senų laikų papročio, jog paspaudus savo mirusiam skolininkui ranką visa atsakomybė tenkanti giminėms, t. y. giminės privalo mirusiojo skolas sutvarkyti.
Hazanienė su dukterim buvo sukėlusi tokį aliarmą, kad teko įsikišti policijai.
Nušovė retą paukštį
Šiomis dienomis Šiaulių „Aušros“ muziejus įsigijo reto paukščio – grifo iškamšą, kurią padarė s. d. kalėjimo dirbtuvėse.
Šį paukštį nušovė ūkininkas Birutis, gyv. Baryšių km. Meškuičių val. Paukščio sparnų ilgis 2 metr. 80 cm. Paukštis panašus į kondorą, snapas riestas, galvą panaši į kalakuto. Manoma, kad šis svetys yra atklydęs į Lietuvą iš Afrikos ar Pietinės Europos, pav. Rumunijos, Krimo ir kt.
Plėšrusis paukštis, iki Biručio buvo nušautas, pagrobė du senius gandrus, jų vaikus ir dvi žąsis. Trečioji negyva žąsis, padėta grifui privilioti, atnešė jam mirtį.
Teko patirti, kad šiomis dienomis du didžiuliai grifai pagauti gyvi Girkalnio valsčiuje.
Tik šie mažesni – sparnų ilgis 2,5 metro.
„Įdomus mūsų momentas“, 1936 m. birželio 28 d.
Naujoviškas patriotas
Myliu aš tave, mano tėvyne, nes už tai gaunu kas mielas mėnuo po tūkstantinę...
„Spaktyva“, Kaunas, 1929 m. vasario – kovo mėn.
Kalba ir stilius netaisyti.
Iš Vlado Vertelio senosios spaudos rinkinio