Anų metų kronika

G. Bag­do­na­vi­čius. Šiau­liai. Cent­ri­nis 1926 me­tų Že­mės ūkio pa­ro­dos pa­vil­jo­nas.

Rad­vi­liš­kio zak­ras­ti­jo­nas – se­nas va­gis
Rad­vi­liš­kio po­li­ci­ja su­lai­kė ne rad­vi­liš­kie­tį pi­lie­tį su vyr. dvi­ra­čiu. Su­lai­ky­ta­sis pa­reiš­kė, kad dvi­ra­tį ga­vęs iš Leo­no Vol­kaus (Rad­vil. baž­ny­čios zak­ras­ti­jo­no) ir pil. Plu­ko.
Pa­si­ro­do, kad šis dvi­ra­tis prieš me­tus bu­vo pa­vog­tas pro lan­gą iš ku­ni­go Ka­raš­kos. Pa­vo­gę Ka­raš­kos mo­te­riš­ką dvi­ra­tį, Vol­kus su Plu­ku jį išar­dė ir, įdė­ję vy­riš­ko dvi­ra­čio rei­ka­lin­gas da­lis, šie­met jį par­da­vė ir pi­ni­gus pa­si­da­li­no.
Kun. Ka­raš­ka sa­vo dvi­ra­tį pa­ži­no. Pri­si­pa­ži­no kal­tu ir Vol­kus su Plu­ku.
Pas kal­ti­na­muo­sius po­li­ci­ja pa­da­rė smul­kią kra­tą ir ra­do dar anks­čiau din­gu­sį iš baž­ny­čios 300 lt. ver­tės ki­li­mą ir už­tie­sa­lą ant al­to­riaus, ku­ris bu­vo pa­nau­do­tas pal­to pa­mu­ša­lui. Be to, dar su­ras­ta se­niau din­gu­si mi­ru­sio kun. al­ta­ris­tos ge­le­ži­nė lo­va. Ji bu­vo įmes­ta į kud­rą. Vol­kus, bū­da­mas Rad­vi­liš­kio da­bok­lėj, mė­gi­no nu­si­žu­dy­ti.

1

Lin­ku­va. A.Ivaš­ke­vi­čiaus ko­lek­ci­jos nuo­trau­ka.
 


Šiau­lie­tis pie­šė Ame­ri­kos pi­ni­gą
Vie­nam ame­ri­ko­niš­kam Ame­ri­kos laik­raš­čiui kaž­koks skai­ty­to­jas pa­siun­tė klau­si­mą:
– Ar dr. Vik­to­ras Bre­ner, Ame­ri­kos cen­to su Lin­kol­no gal­va pie­šė­jas, gi­mė Ame­ri­koj?
Laik­raš­tis jam at­sa­kė:
– Jis gi­mė Šiau­liuo­se, Lie­tu­vo­je, lie­pos 12 d., 1871 me­tais.
„Įdo­mus mū­sų mo­men­tas“, 1934 m. rugp­jū­čio 12 d.


Šiau­rės Lie­tu­vos Ž.Ūkio pa­ro­dos pro­ga
Pa­ro­dos nė­ra šių lai­kų nau­ja­ny­bė. Jų pra­džia sie­kia gi­lią se­no­vę. Be­si­vys­tant pre­ky­bai tarp at­ski­rų kraš­tų jau ta­da pirk­liai pa­ste­bė­jo, jog ge­ras ir tin­ka­mas pre­kės iš­rek­la­ma­vi­mas už­tik­ri­na jo­sios pa­si­se­ki­mą par­duo­dant.
Šiais lai­kais pa­ro­da yra bū­ti­nas kul­tū­ri­nio gy­ve­ni­mo pa­ly­do­vas. Be jos neap­sei­na ne tik pre­ky­ba ar pra­mo­nė, bet ir kiek­vie­nas ki­tas šio­kio ar to­kio dar­bo re­zul­ta­tas.
„Mū­sų mo­men­tas“, 1932 m. rugp­jū­čio 15 d.


Mirt ar gy­vent?
„Skal­sos“ Val­dy­ba mė­gi­no su­kel­ti ap­snū­du­sius Šiau­lių var­to­to­jus ir jau daug kas pa­vy­ko pa­da­ry­ti, bet vis dėl­to jos bal­są teiš­gir­do pa­ly­gin­ti ma­žas bū­rys. Ji dar kar­tą mė­gi­na:
Šiau­lių klu­be ba­lan­džio 26 d, 18 val. kvie­čia­mi su­si­rink­ti vi­si, kas jau yra „Skal­sos“ na­riu ir vi­si, kam bran­gus cen­tas ir kas no­ri ir su­pran­ta, kad tik su­si­spie­tęs į koo­pe­ra­ci­ją var­to­to­jas te­ga­li ge­rai sa­vo bū­ti­nuo­sius reik­me­nis pa­ten­kin­ti.
„Įdo­mus mū­sų mo­men­tas“, 1934 m., Nr.16

1

G. Bag­do­na­vi­čius. Šiau­liai. „Skal­sos“ val­gyk­la Po­sad­no­jos gat­vė­je 1918 me­tais.


Pak­ruo­jaus die­nos ir nak­tys...
Nak­tį pa­gar­sė­ję peš­ty­nė­mis bro­liai Uo­gin­tai bu­vo su­kė­lę vėl di­de­lį skan­da­lą. Gir­tas Jo­nas Uo­gin­tas, grįž­da­mas iš ug­nia­ge­sių va­ka­ruš­kų, su­ti­ko gat­vė­je ne­pil­na­me­tį V.Ušins­ką ir jį su­mu­šo. Nu­ken­tė­jęs pa­si­skun­dė po­li­ci­jos vach­mist­rui Gi­liui.
Vach­mist­ras gir­tą Uo­gin­tą jau bu­vo be­ve­dąs nuo­va­don, kaip stai­ga at­si­ra­do Jo­no bro­lis Juo­zas ir drau­gas, iš „Bi­ru­tės“ ke­pyk­los ke­pė­jas, ir abu šo­ko­si vach­mist­rą muš­ti. Po­li­ci­nin­kas ne­nu­si­gan­do ir pa­si­ry­žo vi­sus tris su­do­ro­ti. Bet bro­liai Uo­gin­tai pa­bū­go. Pa­li­kę sa­vo drau­gą ke­pė­ją pa­spru­ko. Ke­pė­ją vach­mist­ras grei­tai su­do­ro­jo ir nu­si­ve­dė nuo­va­don.
––
Sek­ma­die­nį į mies­te­lį bu­vo už­kly­dęs ne­pa­žįs­ta­mas ti­pas, ant ku­rio rū­bų krū­ti­nės bu­vo iš­siū­tas hac­kenk­reu­cas. Žy­de­lių tar­pe su­kė­lė di­de­lį su­ju­di­mą. Vi­si ba­dė pirš­tais:
– Hit­ler iz do! Hit­ler iz do!
Šio „Hit­le­rio“ pa­si­žiū­rė­ti bu­vo su­si­bė­gę pu­sę mies­te­lio.
O ne­pa­žįs­ta­mo­jo bū­ta lat­vių ke­liau­to­jo. Ant jo krū­ti­nės bu­vo iš­siū­tas vie­nos jų kul­tū­ri­nės or­ga­ni­za­ci­jos ženk­las.


Plė­šė at­si­šau­ki­mus
Tau­tos Va­do A.Sme­to­nos 60 me­tų su­kak­tu­vių mi­nė­ji­me Lin­ku­vos pa­va­sa­ri­nin­kai ne­da­ly­va­vo, o gim­na­zi­jos mo­ki­niai atei­ti­nin­kai plė­šė at­si­šau­ki­mus ir įvai­riais bū­dais sten­gė­si mi­nė­ji­mą su­drums­ti.
Pat­rauk­ti at­sa­ko­my­bėn Ūde­kų k. pa­va­sa­ri­nin­kai J.Čės­na ir Br.Kaš­ke­lis, kal­ti­na­mi plė­šę at­si­šau­ki­mus.
„Įdo­mus mū­sų mo­men­tas“

Iš šiau­lie­tiš­kos poe­zi­jos


Juo­zas Ra­mu­sis

Pa­lan­ga

O, Pa­lan­ga, koks mie­las kraš­tas,
Kur iš­va­žia­vo mūs Šiau­liai.
„To neap­ra­šys nė vie­nas raš­tas,
Tą pa­sa­kys vie­ni jaus­mai“.

Šiau­lius ap­lei­do jau tei­sė­jai,
Pirk­lys, ad­vo­ka­to šei­ma,
Šian­die juos glos­to jū­rų vė­jas,
Juos ke­pin sau­lės ši­li­ma.

Šian­die vi­si jie ten ant plia­žo
Su­tin­gę gu­li smė­ly­je,
Vi­si nuo di­de­lio ik ma­žo
Lyg ruo­niai taš­kos ban­go­se...

„Įdo­mus mū­sų mo­men­tas“, 1934 m. rugp­jū­čio 12 d.

Sti­lius ir kal­ba ne­tai­sy­ti. Pa­reng­ta iš Vi­liaus Pu­ro­no se­no­sios spau­dos pub­li­ka­ci­jų rin­ki­nio.

Susijusios naujienos

2022-01-24
Komentarai:
2021-12-29
Komentarai:
2021-12-26
Komentarai:
2021-12-17
Komentarai:
2021-12-10
Komentarai:
2021-12-03
Komentarai:
2021-11-19
Komentarai: