Vorele į spektaklį: mokesčių mokėtojai savivaldybininkams „dovanoja“ spektaklį

Šiaulių miesto savivaldybė ruošiasi Kalėdoms. Ta proga iš mokesčių mokėtojų suneštų pinigų Savivaldybės darbuotojams greičiausiai bus išsimokėtos premijos. Bet kol pinigai dar skaičiuojami (kam ir po kiek), tiek Administracijos darbuotojai, tiek politikai jau ruošiasi į spektaklį Šiaulių dramos teatre. Žinoma, nemokamai.

Gruodžio 14 dieną šv. Kalėdų proga savivaldybininkai kviečiami į spektaklį „Remyga“ (režisierius O. Koršunovas), pastatytą pagal Rimanto Kmitos pjesę. Šis kalėdinis džiaugsmas miesto gyventojams kainuos apie 4 tūkstančius eurų. Žinoma, atliktas viešasis pirkimas, tik „iš vienintelio šaltinio“.

Savivaldybės administracija į šį reikalą pažiūrėjo itin rimtai. Bendrųjų reikalų ir e-aptarnavimo poskyris atliko didelį darbą – įvykdė apklausą. Buvo klausiama, jei atsižvelgiant į ekstremalią situaciją į spektaklį būtumėte kviečiami be šeimos narių, renginio metu visi privalėtume laikytis atstumo t.y. salėje užimti tik kas antrą vietą bei dėvėti kaukes, eitų žiūrėti „Remygos“. Primenama, kad į spektaklį būtų įleidžiami tik turintys galimybių pasus.

Deja, be šeimos narių savivaldybininkai į spektaklį eiti panoro tik gal koks pusė visų maždaug 300 tarnautojų ir politikų. Teko nusileisti ir neatsižvelgti į ekstremalią situaciją – į spektaklį kviesti su antrosiomis pusėmis. Jei jau mokesčių mokėtojai apmoka savivaldybininkų pramogas, tai ko negali „išsileisti“ ir jų sutuoktiniams, draugėms ir draugams.

Verta pažymėti, kad Šiaulių dramos teatro direktorius – Šiaulių miesto tarybos narys, valdančiosios koalicijos atstovas Aurimas Žvinys.

P. S. „Šiaulių kraštas“ primena, kad valdžios žmonių etikos normos labai panašios ir sovietmečiu, ir pirmaisiais Nepriklausomybės metais, ir dabar. Pirmajame „Šiaulių krašto“ numeryje (1990 11 20) paskelbta publikacija „Vorele į kiną“. Šiaulių miesto deputatai tada balsavo eiti nemokamai į filmą „Jėzus“ ar nusipirkti bilietus – nuspręsta nepirkti. „Kai kas iš dalyvavusiųjų diskusijoje pasakė, kad ir deputatai galėtų nusipirkti bilietus kaip ir paprasti mirtingieji. Vis dėlto 28 balsais (iš 55 dalyvavusių) nutarta eiti“, – rašyta reportaže.

Ar ne gėda?