V. Mitrofanovas traukiasi iš kandidatų į Socialdemokratų partijos pirmininkus

Redakcijos nuotr.
Vitalijus Mitrofanovas, apsisprendęs nekandidatuoti į Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkus, viešai išdėstė argumentus ir neslėpė sulaukęs nemalonių epitetų.
Vitalijus Mitrofanovas, Akmenės rajono meras, trečiadienį pareiškė apsisprendęs nebedalyvauti Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko rinkimuose. Vienas iš argumentų – kad liktų tik du kandidatai ir nereikėtų pandemijos metu rengti antrojo turo. Viešai kreipdamasis į partijos narius neslepia, jog kandidatuodamas sulaukė ne tik palaikymo, bet ir epitetų „kaimo išsišokėlis“, „periferijos politikėlis“, „ruskis“.
„Ar toleranciją siejame tik su Stambulo konvencijos pripažinimu?“ – klausia socialdemokratas.

Palieka kelią dviem kandidatams

Traukdamasis iš Socialdemokratų partijos pirmininko rinkimų V. Mitrofanovas atvėrė kelią tarpusavyje varžytis dviem likusiems kandidatams europarlamentarams Vilijai Blinkevičiūtei ir Juozui Olekai. Į savo feisbuko paskyrą įdėjo viešą kreipimąsi ir pagarsino, jog pats remia Juozo Oleko kandidatūrą. Balsavimas dėl partijos pirmininko vyks gegužės 3–9 dienomis.

„Šiaulių kraštui“ komentuodamas savo apsisprendimą V. Mitrofanovas teigė, jog rinkimų kampanija norėjo pasinaudoti, kaip tribūna nuostatoms, nuomonei išreikšti ir tai pavyko. Pats save laiko komandos politiku, socialdemokratu „nuo pirštų galiukų iki kaulų smegenų“ ir manąs, kad bendri tikslai turi būti aukštesni už asmeninius.

„Būčiau iki galo dalyvavęs rinkimuose, jeigu būtume išlikę keturi kandidatai, bet kai iš kandidatų pasitraukė Liutauras Gudžinskas ir pareiškė remiąs Viliją, rinkimai liko nelygiaverčiai, – teigė socialdemokratas. – Be to, manau, kad man toliau dalyvaujant vis tiek būtų reikėję antrojo turo, o pandemijos metu rinkimus organizuoti, balsavimą rengti ypač sunku.“

J. Oleko kandidatūrą palaikąs ir dėl to, kad jis skirtingai nei V. Blinkevičiūtė yra įvardijęs būsimą vicepirmininką – Mindaugą Sinkevičių, kuris dabar yra laikinasis pirmininkas ir prie kurio partijos reitingai ėmė kilti.

Apipiltas nemaloniais epitetais

V. Mitrofanovas atvirai dalijasi, jog per kandidatavimą sulaukė ir gerų, ir blogų reakcijų.

„Ypač nustebino bičiulių negebėjimas išlaikyti korektišką politinę laikyseną, pavyzdžiui, bandyta teigti, jog Akmenės rajone esą yra „valdoma demokratija“, – piktinosi Akmenės rajono meras. – Turėtume vadovautis pagarbos ir politinės kultūros principais.“

Nustebino jį ir nuolatiniai klausimai per debatus apie asmeninį požiūrį į LGBT bendruomenės narius.

„Tiesą pasakius, įdomus kandidatų vertinimo kriterijus, – stebisi V. Mitrofanovas. – Deja, be gerų žodžių ir palaikymo, teko sulaukti įvairių ir neigiamų epitetų (ruskis, kolaboranto palikuonis, kaimo išsišokėlis, periferijos politikėlis ir t.t.). Tai apie kokį tolerancijos lygį mes kalbame? Ar tolerancija sietina tik su Stambulo konvencijos pripažinimu ir įteisinimu? Jei jau kalbame minėta tema, tuomet kalbėkime apie visų teises ir galimybes. Norisi paklausti, ar Lietuvoje kitų aktualijų, probleminių sričių nebėra? Kodėl niekas neklausia apie nedarbo problemą ir galimus jos sprendimo būdus, socialinių garantijų dirbantiesiems stoką, socialinę atskirtį regionuose, prastą situaciją švietimo sektoriuje, smurto artimoje aplinkoje mastus.“

„Norėčiau tik akcentuoti, kad bičiuliai, pasirinkdami būsimą partijos vedlį, vadovautųsi visuma ir ateities perspektyvomis, – linki Akmenės rajono meras. – Pagrindinis dviejų metų pirmininkavimo tikslas bus tinkamai pasirengti savivaldos rinkimams ir tuomet džiaugtis rezultatais.“

„Šiaulių kraštui“ jis įvardijo priežastis, kodėl, jo nuomone, partija prarado turėtas pozicijas ir vis dar neatsigauna.

„Didžiausias minusas, kad kalbos neatitiko darbų, visada sakiau, kad geriau mažiau žadėkime, bet ištesėkime, – teigė V. Mitrofanovas. – Partijoje vyksta kartų kaita, bet jaunas veidas dar nereiškia naujo mąstymo. Yra pataikūniškumo, dairymosi, ką palaikyti, kad patektum į partijos kandidatų sąrašo dešimtuką per Seimo rinkimus. O šią Seimo kadenciją mūsų frakcija iš pradžių buvo kaip Pikaso paveikslas – kiekvienas veidas vis kitur žiūri.“