Regionas traukiasi, bet yra ir pragiedrulių

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Iš Šiaulių apskrities pernai į kitas apskritis išvyko 8,2 tūkstančio gyventojų, o emigravo 3,6 tūkstančio gyventojų. Atvyko iš kitų apskričių 6,3 tūkstančio gyventojų, o imigrantų sulaukta beveik 4,8 tūkstančio.
Šiaulių apskritis per praėjusius metus prarado tiek gyventojų, kiek gyvena Žagarėje ar Linkuvoje, o Šiauliai nebeturi 100 tūkstančių gyventojų. Bet yra ir gera žinia – keturiuose apskrities rajonuose gyventojų po truputį daugėjo. Kas lemia tokią situaciją?

Įžvalgomis su „Šiaulių kraštu“ dalijasi Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas, Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas ir Šiaulių regiono plėtros tarybos direktorius Valerijus Simulik.

 

Liūdnoji statistika

Statistikos departamento duomenimis, Šiaulių apskrityje 2022 metų pradžioje (sausio 1 d.) nuolatinių gyventojų buvo 258 625. 2021 metų pradžioje apskrityje dar gyveno 259 936 gyventojai. Per metus jų sumažėjo 1 311 – išnyko, galima sakyti, vienas miestelis, nes panašiai tiek gyventojų turi Žagarė, Linkuva. Per dešimtmetį (2011– 2021 metais) apskrities gyventojų sumažėjo 14,2 procento.

2021 metais apskrityje neto migracijos rodiklis buvo neigiamas, skirtumas tarp išvykusių, emigravusių ir atvykusių, imigravusių sudarė 710. Iš apskrities savivaldybių šis rodiklis buvo teigiamas tik Šiaulių rajone, į jį atvyko 271 gyventoju daugiau, nei išvyko.

Teigiamas buvo tik neto tarptautinės migracijos rodiklis. Imigrantų buvo 1 134 daugiau nei emigrantų.

Apskrityje pernai gimusiųjų buvo 1 968, o mirusiųjų – 4 853. Palyginti, 2020 metais gimusiųjų buvo daugiau – 2 106, o mirusiųjų mažiau beveik keturiais šimtais – 4 462.

2021 metais apskrityje vaikai nuo 0 iki 14 metų sudarė 14 procentų, darbingo amžiaus žmonės (15–64 metų) – 64,6 proc., o 65 metų ir vyresni – 21,4 proc. Pagal darbingo amžiaus žmones apskritis yra trečia–ketvirta tarp dešimties apskričių, bet vaikų iki 14 metų mažiau yra tik Panevėžio, Utenos ir Alytaus apskrityse.

„Šiaulių kraštas“ jau rašė, kad regiono centras Šiauliai nebeturi 100 tūkstančių gyventojų. Pirmą kartą peržengta riba, kuri iki šiol užtikrino Šiauliams didmiesčio statusą. 2021 metų pradžioje miestas dar turėjo per 101,8 tūkstančio gyventojų, o šių metų pradžioje – jau tik 99,4 tūkstančio. Per metus miestas prarado 2 382 gyventojus.

Mažėjo ir miestą supantis Šiaulių rajonas, kuris ankstesniais metais vienintelis regione vis augdavo po kelis šimtus gyventojų. Šių metų pradžioje turėjo 722 gyventojais mažiau nei pernai metų pradžioje. Šiaulių rajone dabar gyvena 40,8 tūkstančio gyventojų, prieš metus buvo 41,5 tūkstančio. Bet rajone augo Kuršėnai, čia gyventojų per metus padaugėjo beveik šimtu. Kuršėnai dabar turi 10,8 tūkstančio gyventojų.

Iš apskrities rajonų dar Radviliškio rajone sumažėjo gyventojų – 177. Radviliškio rajone dabar gyvena beveik 34,4 tūkstančio gyventojų, o pernai metų pradžioje buvo daugiau nei 34,5 tūkstančio.

Radviliškio miestas per metus neteko 239 gyventojų ir sumažėjo iki 14,9 tūkstančio. Pernai metų pradžioje dar turėjo 15,2 tūkstančio. Mažėjo ir Šeduvos miestas – beveik šimtu gyventojų. Šeduvoje dabar gyvena per 2,3 tūkstančio gyventojų, pernai metų pradžioje dar buvo per 2,4 tūkstančio.

Išankstinių duomenų, kiek gyventojų keitė gyvenamąją vietą pačioje Šiaulių apskrityje, dar nėra. Bet, pavyzdžiui, 2020 metais apskrityje iš vienos savivaldybės į kitą persikėlė gyventi beveik 4,5 tūkstančio gyventojų. Gali būti, jog dėl to iš dalies „nukraujavo“ Šiauliai. Šiauliečiai juda ne tik į sostinę ir į užsienius. Jaunos šiauliečių šeimos keliasi gyventi į aplinkinius rajonus, nes tuomet gauna valstybės paramą būstui įsigyti.

Teikianti vilčių statistika

Kituose apskrities rajonuose – Akmenės, Joniškio, Kelmės ir Pakruojo – gyventojų padaugėjo, palyginti su 2021 metų pradžia. Daugiausia – beveik 700 gyventojų – padidėjo Akmenės rajono gyventojų.

Akmenės rajone gyvena 19,2 tūkstančio nuolatinių gyventojų. Iš jų 7,8 tūkstančio – rajono centre, Naujojoje Akmenėje, kurioje per metus gyventojų padaugėjo 679. Pusšimčiu augo ir Akmenės miesto gyventojų skaičius, dabar jų yra per 2,3 tūkstančio. 80 gyventojų daugiau nei pernai metų pradžioje turi ir Venta. Čia iš viso dabar yra 2,2 tūkstančio gyventojų.

Joniškio rajone gyventojų yra 530 daugiau nei pernai metų pradžioje, o iš viso yra 20,8 tūkstančio. Joniškio mieste gyventojų padaugėjo 305 ir iš viso dabar yra beveik 8,5 tūkstančio. Žagarėje gyventojų taip pat padaugėjo – lygiai dviem dešimtimis. Žagarė dabar turi 1 293 gyventojus.

Kelmės rajone gyventojų per metus padaugėjo 568 – beveik iki 25,4 tūkstančio. Vien Kelmės mieste gyventojų skaičius per metus padidėjo 157 ir dabar iš viso sudaro daugiau nei 7,5 tūkstančio. Tik traukėsi kiti Kelmės rajono miestai. Tytuvėnai sumažėjo trimis dešimtimis gyventojų – iki 1 805 gyventojų, o Užventis nebeturi nė 600 gyventojų, kuriuos dar turėjo 2021 metų pradžioje. Su 598 gyventojais Užventis yra pats mažiausias apskrities miestas.

Pakruojo rajono gyventojų skaičius išaugo 225, palyginti su pernai metų pradžia, ir dabar čia gyvena 18,4 tūkstančio gyventojų. Vien Pakruojo mieste gyventojų padaugėjo 173, iš viso Pakruojis dabar turi per 4,5 tūkstančio gyventojų. Linkuvoje gyventojų padaugėjo septyniomis dešimtimis ir dabar čia gyvena 1 275 gyventojai.

Geras virsmas nėra atsitiktinis

Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas, pasidžiaugdamas, kad rajono gyventojų skaičius pradėjo didėti, sako: „Kuriame strategiją, kad iki 2030 metų gyventojų rajone padaugėtų iki 30 tūkstančių.“

Ar tai realu? Meras neslepia: „Mažai tikėtina, bet tikslą reikia išsikelti ir spręsti, kaip jo siekti.“

„Pirmiausia stengiamės, kad bent susilygintų išvykstančių ir atvykstančių į rajoną žmonių skaičiai, – komentuoja situaciją V. Mitrofanovas. – Pernai jie buvo maždaug vienodi. Bet nagrinėdami gimstamumo ir mirtingumo skaičius matome, kad mirčių yra dvigubai daugiau. Pernai mirtingumas išaugo ir dėl kovido, ir dėl kitų ligų. Tai faktas, ir Sveikatos apsaugos ministerija, manau, turėtų į tai reaguoti.“

Meras pažymi, jog gyventojų skaičiaus augimą lėmė vidaus migracijos tendencijos. Į rajoną žmonės atvyksta iš kitų savivaldybių, ieško ir įsigyja būstą Naujojoje Akmenėje. Yra grįžtančių ir iš užsienių.

„Mūsų bendruomenė maža, tad žinome, kad ir iš didmiesčių, net Vilniaus, atsikelia, – pasidalija meras. – Ten žmonės pavargsta nuo transporto, daugiau reikia už viską mokėti – buto nuomą, vaikų neformaliojo ugdymo būrelius. Vaikų darželiuose – eilės. O jeigu jauni tėvai nori nueiti į teatrą ar koncertą, turi samdyti auklę, nes nėra šalia artimųjų. Toks gyvenimas nėra patogus. O Naujoji Akmenė jaunai šeimai labai patogi. Atstumai nedideli, nėra jokios problemos nei su vaikų darželiais, nei su neformaliuoju švietimu.“

Jis mano, jog žmonių pasirinkimą lemia gerėjantis rajono įvaizdis ir pramonės plėtra.

„Mes nesame mirštantis rajonas, orientuojamės į augimą ir darbo vietų plėtrą, – akcentuoja jis. – Per paskutiniuosius metus darbo vietų daugėjo, o per artimiausius trejus – ketverius metus bus dar didesnis šuolis, kuriant darbo vietas. Kuriasi naujos gamyklos, investuotojai stato ir būstų kvartalą darbuotojams.

Akmenės rajonas, mero duomenimis, apskrityje pirmauja ir pagal daugiabučių renovacijos rodiklį – renovuoto būsto plotą, tenkantį vienam gyventojui. Naujojoje Akmenėje iš penkių mikrorajonų vienas (V. Kudirkos) 100 procentų renovuotas, o du (Nepriklausomybės ir Senamiesčio) – 75 procentais.

Jis pastebi, jog žmonių gyvenimo būdas keičiasi ir dėl mobilumo.

„Gali gyventi Ventoje ar Papilėje, bet dirbti Šiauliuose ar Mažeikiuose, – sako jis. – Galų gale nuotolinis darbas leidžia dirbti iš namų, iš sodybų, įsigytų gražioje aplinkoje. Jauniems žmonėms visada sakau, ar jums geriau Šiauliuose spaustis kokiame penkių ar devynių aukštų daugiabutyje, ar geriau įsigyti namuką Kuršėnuose ir važinėti į darbą Šiauliuose?“

„Kviečiu žmones ir pas mus, tik Naujojoje Akmenėje dabar yra žiauriai didelės nekilnojamojo turto kainos – 100 tūkstančių eurų ir daugiau prašo už namą, o rekordas – 324 tūkstančiai eurų už senos statybos 250 kv. m ploto namą, – pasidalija meras. – Kita vertus, kainos šitaip nekiltų, jeigu nebūtų paklausos, jeigu žmonių rajone nedaugėtų ir jie neieškotų būstų. Vadinasi, įvyko virsmas. Akivaizdu, jog padaugėjo ir grįžtančiųjų iš emigracijos po „Brexito“, ir investuojančių į būstą.“

„Tik žmonės nevažiuos pas mus, jeigu darbo neturės“, – pabrėžia V. Mitrofanovas.

Jis vardija naujai atsiradusias darbo vietas: vien statybose dirba 250 žmonių, „Vakarų medienos“ grupės gamykloje – 300, dar kita gamykla komplektuojama su 160 darbo vietų. 500 darbuotojų reikės baldų pramonės įmonei, o apie 150 darbuotojų – konstrukcinei medienos gamyklai, kuri jau pastatyta.

„Yra įmonių, kurių visas vadovaujantis personalas važinėja iš Šiaulių, specialistams nuomojami butai Naujojoje Akmenėje, o tikslas – kad tie specialistai liktų čia gyventi, jiems statomi būstai“, – pabrėžia V. Mitrofanovas.

Vis iš Vilniaus geriau mato

Šiaulių regiono plėtos tarybos direktorius Valerijus Simulik, komentuodamas regiono mažėjimo tendencijas, pabrėžia, jog nėra aiškios valstybinės, skatinančios regionų plėtrą, politikos.

„Valstybė centralizuoja visas funkcijas, iš regiono atiminėja institucijų valdymą. Ir ne tik valdymą, bet ir pinigus, geriausiai apmokamų darbuotojų etatus“, – sako V. Simulik.

Jis primena, jog „Sodros“ Šiaulių padalinio neliko – prijungtas prie Panevėžio. Valstybės saugumo departamento padalinys iškeltas į Kauną.

„Valstybinės struktūros išsikelia, išeina iš Šiaulių regiono, atitinkamai regiono savivaldybėse mažėja ir iš valstybės biudžeto geriau apmokamų etatų ir funkcijų, plius netenkama galimybės sprendimus priimti vietoje“, – akcentuoja V. Simulik.

Jo žodžiais, apskrityje Akmenės rajono savivaldybė vienintelė savivaldybė, „kuri kyla iš pelenų“.

„Bet vienas Akmenės rajonas neatsvers viso regiono, – sako jis. – Kad Šiauliai nebeturi 100 tūkstančių gyventojų – rimtas signalas miesto Savivaldybei. Girtis, kad gerai dirbi, ir gerai dirbti – skirtingi dalykai. Gali pasidžiaugti, kada sekasi, bet į tuos dalykus, kuriuos įvardijau, manau, ir miesto Savivaldybė turi reaguoti. Nėra sprendimų sistemos, kuri parodytų, kuo Šiauliai išsiskiria iš kitų miestų, o Šiaulių regionas – iš kitų regionų.“

Šiaulių regionui per naują finansinį laikotarpį skiriama 170–180 milijonų eurų.

„Tik ministerijos taip įrėmina finansavimo sąlygas, kad savivaldybės negalės gauti visų pinigų, – piktinasi V. Simulik. – Pavyzdžiui, labai graži idėja skirti pinigų ikimokyklinio ugdymo įstaigų aplinkai pertvarkyti, patalpoms įrengti, jas pritaikyti neįgaliems vaikams. Bet su sąlyga – turi būti kuriamos naujos grupės. Tai reiškia, jog turi būti daug gyventojų ir daug jaunų šeimų. Tad mūsų regione į tuos pinigus galėtų pretenduoti tik Šiauliai, didysis miestas. O kodėl tų pinigų nepaskirsčius proporcingai visoms savivaldybėms?“

Vėlgi viską sprendžia Vyriausybė, ministerijos, o ne Regiono plėtros taryba, kuri gerai žino situaciją. Nors įstatyme yra pasakyta, jog regionų plėtros tarybos regiono plėtros klausimus sprendžia savo sprendiniais.

„Bet kažkam labai patogu pristatyti visokių slenksčių, nes, kai jų neperžengi, 15 procentų regioninių lėšų galima papildomai skirti Vilniui, – sako V. Simulik. – Taigi, sakoma, duosim pinigų, bet turite spręsti tai, ką matome mes iš Vilniaus. Štai buvo sugalvoję, kad duos lėšų vandentvarkos plėtrai, bet tik su sąlyga, kad regione visos vandentvarkos įmonės susijungtų į vieną. Ir su sveikatos priežiūros įstaigų reforma, ir su mokyklų tinklo optimizavimu tas pats principas – duosime pinigų, jeigu jungsitės, jeigu darysite tą, ką iš Vilniaus nurodysime. Vyriausybė piktnaudžiauja galia. Ir ne tik ši – visos vyriausybės ir iki jos piktnaudžiavo galia.“