Naujausios
Nuims krūvį nuo didžiųjų ligoninių
Seimas priėmė Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisas ir lydimojo Sveikatos sistemos įstatymo pataisas, jos deda reformai teisinį pagrindą. Prezidentas įstatymų pataisas pasirašė liepos 8 dieną, jos įsigalios nuo kitų metų rugpjūčio.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys žiniasklaidos atstovams teigė, esą 50 procentų Lietuvos gyventojų yra „užplūdę, užkimšę didžiąsias Lietuvos ligonines, nes važiuoja ir elementariausių konsultacijų, ambulatorinių ir kitų paslaugų į didžiuosius miestus.“
Tad pertvarkymų tikslas – „kad apie 80 procentų galimų visų problemų žmonės galėtų spręsti arčiau namų, savo savivaldybėj.“
„Nenaikiname ligoninių, kalba apie sveikatos apsaugos restruktūrizavimą, kad savivaldoje galbūt būtų atsisakoma kai kurių skyrių, kuriuose mažai pacientų, bet būtų užtikrinamas bazinis pagrindinis paketas ir žmonėms nereiktų važiuoti iš akies išsiimti šapą“, – teigė ministras.
Pacientus vežios ir valstybė, ir savivaldybės, jeigu žmogus dėl socialinės-ekonominės padėties ar sveikatos būklės negalės naudotis individualiu ar viešuoju transportu. Tik pavežėjimo teks palaukti iki 2024 metų liepos 1 dienos.
Rajonų savivaldybėms aktualiausia problema, ką daryti su savo ligoninėmis? Reforma planuojama įgyvendinti visose 60 savivaldybių per penkerius metus. Garsinama, jog pokyčiams finansuoti planuojami 762,8 mln. eurų Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšų.
Kol kas vyksta karas dėl gydytojų ir pacientų
„Mes steigsime bendruomenės sveikatos centrą – jungsime Naujosios Akmenės ligoninę ir Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiūros centrą, – pasidalija planais Vitalijus Mitrofanovas, Akmenės rajono meras. – Išliks atskirai veikti viešosios įstaigos ambulatorijos – Kruopių ir Papilės. Nes jeigu tik ir jas jungtume, tai iš karto atsirastų bandymai pervilioti gydytojus į privačius sveikatos priežiūros centrus.“
Akmenės rajone dėl gydytojų ir pacientų vyksta kone karas su privačiais sveikatos priežiūros centrais. Pernai visi penki šeimos gydytojai iš Savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centro perėjo dirbti į privačius centrus, išsivedė ir savo pacientų.
Savivaldybės centras nežlugo, Savivaldybei pavyko rasti naujų šeimos gydytojų, jiems įsikurti skirta po 60 tūkstančių eurų paramos. Bet būtent dėl to, pasak mero, užvirė teisminiai ginčai su privatininkais, apskundusiais Savivaldybę Konkurencijos tarybai.
„Aš nevadinčiau sveikatos sistemos reforma proceso, kai keičiama struktūra, bet nekeičiamas turinys, – akcentuoja V. Mitrofanovas. – Klausimas kyla, kiek sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir prieinamumas priklausys nuo įstaigų tinklo struktūros pokyčių?“
„Rajonuose pirminio ir antrinio lygio gydytojams turi būti nustatytas bazinis paketas, jų alga turi būti ne mažesnė kaip 1 500 eurų į rankas. O papildomai gydytojai turi būti skatinami už prevencines programas, atliktų paslaugų kiekį, – sako meras. – Mažose ligoninėse turi likti ta pati bazė – terapinis skyrius, slaugos skyrius, labai stipri reabilitacija, vaikų dienos stebėjimas. Visa tai sakėme Sveikatos apsaugos ministerijos vadovams ir matyti, kad išgirdo.“
„Tik niekas mūsų neklausia, kiek reikia ar nereikia rajone privačių šeimos gydytojų centrų? – piktinasi V. Mitrofanovas. – Kai poliklinikas atsidaro net vaistinės ir per gydytojus savo vaistus platina, realizuoja reikiamais nereikiamais kiekiais, tiesiog jovalą matau.“
V. Mitrofanovas neslepia, jog prieš Savivaldos rinkimus labai nepopuliaru, kad užsidarinės ligoninių skyriai. Todėl ne visos savivaldybės, ne visi merai pokyčiams ryžtasi.
„Bet nuo tavęs tiesiog niekas nepriklauso, – sako Akmenės rajono meras. – Pas mus, pavyzdžiui, užsidarys vaikų ligų skyrius, nes pacientų mažai, bet dirbs vaikų dienos stacionaras – procedūros bus atliekamos. O jeigu chirurgijos reikės, važiuos vaikai į Šiaulius ar Mažeikius. Ir dabar važiuoja, jeigu reikia operacijos.“
Jis mano, jog bendruomenės sveikatos centre medikų bendradarbiavimas ims viršų prieš konkurenciją, pacientui po vienu stogu bus suteikiamos paslaugos nuo ambulatorinių, konsultacinių iki terapinio gydymo stacionare, jeigu to reikės.
Daug dar neaiškumų
V. Mitrofanovo teigimu, ypač neaišku, kaip bus su pacientų pavežėjimu.
„Greitoji medicinos pagalba centralizuojama, ji pelninga, bet iš savivaldybių ją atima ir įtakos nebeturėsime, – sako V. Mitrofanovas. – O socialinis aspektas yra labai svarbus. Kas ir kaip parveš pacientus iš Šiaulių atgal į rajoną? Ar bus Šiaulių ligoninėje laukimo patalpos, kad, ligoninėje suteikus paslaugą vakare ar naktį ir nusprendus paciento neguldyti, jis galėtų sulaukti ryto? Ar reaguos į skambučius kito rajono greitoji, kad reikia vežti žmogų iš Akmenės rajono? Esu įsitikinęs, kad pavežėjimą užkraus ant savivaldybių pečių.“
Iš rajono viešuoju transportu pasiekti didžiąsias klinikas nemaža problema.
„Akmenėje gyvendamas neturiu galimybės autobusu į Vilnių nuvykti taip, kad ten būčiau ryte ir tą pačią dieną patekčiau, pavyzdžiui, pas Santaros gydytojus. Vienintelis autobusas iš Akmenės į Vilnių išvažiuoja 14 valandą, o iš Vilniaus į Akmenę išvyksta 8 valandą ryte. Vadinasi, turiu rasti, kur pernakvoti Vilniuje, atvykęs vakare, kitą dieną nueiti pas gydytojus, vėl kažkur pernakvoti ir tik kitą rytą galiu išvykti atgal į namus. Tris dienas turiu sugaišti vizitui į Santaros klinikas, – pasakoja apie akmeniškių situaciją V. Mitrofanovas. – Tai apie kokį žmonių mobilumą šiandien kalbame.“
Už reformas yra siūlomas meduolis. Akmenės rajonui, pavyzdžiui, pažadėtas labai būtinas rentgeno aparatas. Numatyta ir 8 mln. eurų gydytojams pritraukti į regionus.
„Mums aiškina, jog turime sukurti gydytojams palankias sąlygas. Akmenės rajone jau tokios palankios sąlygos sukurtos, kaip niekur kitur, bet jauni gydytojai vis tiek neatvažiuoja“, – sako meras.
Jis pabrėžia, jog medicinos studentai net praktikos neatvažiuoja atlikti į rajoną.
„Per 12 metų, kai dirbu meru, nesu matęs nė vieno studento nei mūsų poliklinikoje, nei ligoninėje. O Santaros klinikose matai, kaip 20 studentų tik stovi ir stebi, kaip dirba gydytojas. Žmogus net per praktiką nematęs Akmenės, jos ir bauginasi.“
„Aš net dėl Respublikinės Šiaulių ligoninės pergyvenu, ar ji sugebės išsilaikyti? Akivaizdu, jog visos medicinos paslaugos orientuojamos į autostradą Vilnius–Klaipėda, – reziumuoja V. Mitrofanovas. – Klausimas kyla, ar rajono žmogui bus pasiekiamos tretinio lygio paslaugos? Šiandien tikrai nemažai žmonių miršta, neturėdami galimybių nuvykti į tretinio lygio klinikas. Ypač onkologiniai ligoniai susitaiko su tokia situacija.“
Ligoninės ne dėl reformos nunyks
Martynas Gedminas, Joniškio ligoninės direktorius, teigia, jog mažos ligoninės gali nunykti. Bet tai atsitiks ne dėl reformos, o dėl nenoro nieko keisti. „Kaip tik mažos ligoninės, jeigu norės keistis, tam gaus finansavimą“, – sako jis.
M. Gedminas akcentuoja, jog bendruomenės sveikatos centro koncepcija sukuria įpareigojimą mažoms rajonų ligoninėms užtikrinti bazinį paslaugų paketą.
„Iki šiol tokio įpareigojimo neturėjome, – sako jis. – Dabar gi reikia surasti, kad gyventojams arčiau būtų kardiologas, neurologas, fizinės medicinos gydytojas, kiti specialistai, ambulatorinės paslaugos. Man, kaip įstaigos vadovui, tai kelia nerimo. Nes jau dabar pritraukti specialistą sunku, veikia „laukinių vakarų“ principas, nėra jokių įkainių limito. O kai būsi priverstas specialistą pritraukti, gali labai šokti į viršų jo paslaugos kaina. Bet čia jau administratoriaus problema, o pacientams tik nauda bus.“
„Ligoninės pereisime nuo guldymo paslaugų į ambulatorines paslaugas. Savivaldybės ruošia projektus, o ministerija spręs, kaip ir ką finansuoti“, – sako M. Gedminas.
Jo žodžiais, „reforma yra labai švelni, niekas nėra verčiamas kažką daryti, nenorės – nedarys“.
„Bet didelės dalies mažųjų ligoninių padėtis yra tragiška, – pabrėžia Joniškio ligoninės vadovas. – 10–15 metų jos juda link užsidarymo ir dalis užsidarys. Bet tikrai ne dėl reformos, o dėl neveikimo, dėl savivaldybių ir ligoninių vadovų laikymosi įsikibus į tą pačią valtį. Joniškyje mes iš penkių vidaus ligų gydytojų keturis turime pensinio amžiaus. Jie visi degančių akių, aštraus proto, bet viena gydytoja šią liepą sako: viskas, noriu poilsio. O jaunų gydytojų rasti sunku. Kai kurios ligoninės ir dėl to užsidarys.“
„Ši reforma yra bandymas dar kažką rajonuose išsaugoti, kas naudinga pacientams, – įsitikinęs M. Gedminas. – Per tuos kelis darbo metus supratau, jog yra kažkoks nebylus susitarimas, rajonai apsimetinėja gydymu, kad tik gautų pinigų iš Ligonių kasos.“
„Joniškyje patys susiaurinome paslaugas, nes neperšoksime per bambą, – sako jis. – Neoperuosime pacientų su trūkusiu skrandžiu, nebus nei tiek pacientų per parą, nei reikalingų turėti dviejų budinčių chirurgų, kai turi chirurgijos stacionarą. Bet mes turime stiprų vidaus ligų skyrių, mes galime geriau gydyti ir skirti daugiau dėmesio pacientui, nei didžiosios ligoninės. Tai raskime savo nišą. Ar žmogus su plaučiu uždegimu gydysis Joniškyje, ar Šiauliuose – jokio skirtumo. Bet chirurgija kas kita. Tik dėl dienos chirurgijos – išvaržų, venų, meniskų operacijų, po kurių gali važiuoti namo, gulkitės į mažą ligoninę, nes mes galime 10 tokių operacijų per dieną atlikti tobulai.“
Joniškio rajono ligoninė ir pirminės sveikatos priežiūros centrai, tarp jų ir privatūs, jungiasi bendradarbiauti sutarčių pagrindu, juridiniai asmenys išliks atskiri.
„Bet mes kiekvienas tapsime atsakingi už tam tikrus rezultatus, – akcentuoja M. Gedminas. – Sudarėme tokias sutartis, kad ligoninė apsiima teikti visą skubią pagalbą, o pirminės sveikatos centrai privalo savo pacientams užtikrinti paslaugų prieinamumą.“
„Mums reikia 2,5 milijono eurų, kad ligoninę pakeltume į iki aukščiausio lygio. Tie pinigai, kurie yra skiriami reformai, dabar tiesiog rūdija. Greičiau juos reikia atlaisvinti, – ragina M. Gedminas. – Sveikatos sistema tikrai nėra ta, kurioje nieko nereikėtų keisti. Visko nenumatysi, bet kažkokį matymą į priekį jau turime, tai ir einame.“
Kokį įžvelgtų Respublikinės Šiaulių ligoninės vaidmenį?
„Šiaulių ligoninė yra regiono sveikatos sistemos širdis, – sako M. Gedminas. – Mano matymu, rajono lygmenyje turime kalbėti apie bendruomenės sveikatos centrą, o regiono lygmenyje visos įstaigos turėtų sudaryti konglomeratą. Susitariame, kokias ligas gydome, kaip pacientus priimame, kad nebūtų pacientų „futbolinimo“, tai yra šlykštus dalykas, kai visi nusimetinėja vienas nuo kito. Kad, jeigu mums iš vidaus ligų skyriaus reikia pervežti ligonį tretinei paslaugai, nebūtų maldavimų priimti, o imame ir vežame.“
