Apie 0,5 milijardo eurų investicijas

Redakcijos archyvo nuotr.
Vitalijus Mitrofanovas pabrėžia, jog apskrities savivaldybių merų laukia bendras iššūkis – patvirtinti regiono plėtros planą, susitarti dėl funkcinių zonų kūrimo.
Vitalijus Mitrofanovas, Akmenės rajono meras akcentuoja, jog verslo investicijos rajone jau siekia pusę milijardo eurų, o vidutinis atlyginimas didžiausias regione. Bet problema išlieka valstybės investicijos į savivaldybės viešuosius objektus.

„Dėmesys mums deklaruojamas, bet realaus palaikymo nematome, – teigia V. Mitrofanovas, kuris yra ir Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas. – Šių metų iššūkis visoms apskrities savivaldybėms – ir sudėlioti investicijų į regioną prioritetus.“

 

Valstybė gaili lėšų

„2022 metai – priešrinkiminiai metai, – primena Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas. – Turėsime atsiversti savo rinkimų programas ir pasižiūrėti, kas padaryta. Ar įgyvendinta, kas buvo pažadėta, o opozicija tikrai apie tai mums primins.“

Kaip vieną svarbiausių darbų rajone įvardija Sporto ir sveikatingumo centro statybą, jos vertė daugiau nei 10 milijonų eurų. Šiemet ją suplanuota užbaigti. Bet tai bus didelis iššūkis. Reikia dar 7 milijonų eurų (su PVM, o be jo – 5 milijonų eurų), tačiau valstybės finansavimo šiemet gaunama tik 800 tūkstančių eurų, pernai buvo gauta vos 400 tūkstančių eurų.

„Mūsų Savivaldybės biudžetas yra 30 milijonų eurų ir skirti iš jo Sporto ir sveikatingumo centrui 7 milijonus eurų – mums yra labai daug. Bet Finansų ministerija pasižiūrėjo, jog turime viršplaninių lėšų, skolų neturime ir nusprendė, kad galime statyti iš savų lėšų. Skaudu, kad yra toks požiūris“, – piktinasi V. Mitrofanovas.

„Buvo deklaruojama, kad valstybės investicijas skirstant, nebus atsižvelgiama į partinę merų priklausomybę, bet, deja, taip nėra – drakonas mirė, drakonas gyvas, – vaizdžiai konstatuoja meras. – Žinau, kad valstybės investicijų programos lėšų likučiai buvo perskirstyti ir jas gavo valdančiajai daugumai priklausančių merų savivaldybės, o mes savo projektui nieko negavome.“

„Žadu rašyti asmenį laišką premjerei, tikiuosi, jog sulauksime normalios finansinės injekcijos, perskirstant lėšas metų eigoje, – pasidalija meras. – Kai premjerė pas mus lankėsi, džiaugėsi, jog rajonas yra augantis, jog mato didžiules investicijas. Tačiau mes, deja, nematome realaus valstybės palaikymo.“

„Kelių milijonų eurų valstybės investicijų gailima svarbiam savivaldybės objektui, kai rajone verslo investicijos vyksta už pusę milijardo eurų ir iš jų į valstybės biudžetą įplauks 100 milijonų eurų gyventojų pajamų mokesčio bei kitų mokesčių“,– skaičiuoja V. Mitrofanovas.

„Mes ir toliau būsime augantis rajonas, – patikina meras. – 500 milijonų eurų į rajoną investuoja „Vakarų medienos grupė“. Sausio mėnesį atvyksta Škotijos investuotojai, planuojantys mūsų laisvojoje ekonominėje zonoje statyti grūdų perdirbimo įmonę, kuri bus naudinga visam regionui, investuotų 100 milijonų eurų. Dar austrų kompanija planuoja 80 milijonų eurų investiciją į kompozinių dervų gamybą.“

Jis pasidžiaugia, jog ir Vokietijos kompanija, Naujųjų metų išvakarėse įsigijusi „Akmenės cementą“, planuoja 20 milijonų eurų investicijas, kad gamyboje kurui nebenaudotų anglies ir ją keistų atliekų deginimu.

„Mes seną baseino pastatą nugriovėme, priėję išvados, jog neverta dar 1979 metais suprojektuota pastatą išlaikyti, remontuoti, ir statome naują Sporto centrą, kuriame bus ir baseinas, ir sporto salė. Centras bus įveiklintas ir gyventojų sveikatinimo poreikiams, tariamės su reabilotogais, kad mūsų gyventojai vietoje galėtų gauti reabilitacijos paslaugas. Tai ypač aktualu, nes sveikatos reformą darant paslaugos turi būti arčiau žmonių. Bet su tokiu valstybės finansavimu, kokį gauname, Sporto centrą penkiolika metų statytume.“

Meras vardija, jog rajone ketinama įvesti akmeniečio kortelę, kad gyventojai nemokamai gautų kai kurias paslaugas. Tarp jų ir važiavimo viešuoju transportu. Toliau bus tvarkomos viešosios erdvės, rūpinamasi švietimo lygio kėlimu.

„Šiais metais pereisime prie biudžetinių įstaigų centralizuotos buhalterijos, centralizuotų viešųjų pirkimų“, – pasidalija ir reformomis V. Mitrofanovas.

Pinigų yra, tik kaip bus panaudojami

Meras pabrėžia, jog šiais metais startuos europinės paramos paketas, kurį savivaldybėms administruoja Vidaus reikalų ministerija.

„Tik šiai ministerijai su savivaldybėmis labai sunku dirbti, – sako jis. – Vidaus reikalų ministerijai dabar mes esame antroje eilėje – pasienio krizė pirmoje. Mano nuomone, ši krizė yra perdėta. Yra graikų salų, kuriose yra 10 tūkstančių gyventojų ir 18 tūkstančių pabėgėlių. O mes dėl 4000 pabėgėlių atsidūrėme krizėje.“

„Regiono plėtros planas – dar vienas iššūkis, – įvardija V. Mitrofanovas. – Akcentuojama, kad regionų vystymui bus skiriama 30 procentų europinės paramos. Ką reiškia regiono vystymui? Pavyzdžiui, Kauno rajonas ar Klaipėdos rajonas – regionas? Jau dabar, kai Kultūros ministerija skirto lėšas regiono savivaldybių kultūros projektams, didžioji jų dalis nusėda Šiaulių mieste. Manau, kad turėtų būti taikomi kažkokie koeficientai. „Aušros“ muziejus, pavyzdžiui, juk net nėra savivaldybės įstaiga. Jo steigėja pati ministerija.“

Meras akcentuoja, jog regionui skiriamas finansavimas turėtų apimti funkcines zonas Šiaulių apskrityje. Jis siūlytų įtraukti į jas ir Mažeikius.

„Juk yra ir traukinys Mažeikiai–Šiauliai –Radviliškis. Tai apima du trečdalius Šiaulių regiono teritorijos ir reikėtų savivaldybėse suderinti viešąjį transportą su traukinio važiavimu, sudaryti galimybę nuvykti žmonėms į darbo vietas. Manau, kad regione derinti judėjimo, transporto klausimus yra labai svarbu“, – sako V. Mitrofanovas.

„Mes norėtume statyti ir daugiabučių namų kvartalą, kuriame būtų 700 būstų, – įvardija dar vieną idėją meras. – Verslininkai tiesiai sako, jog Naujoje Akmenėje jiems neapsimoka statyti daugiabučių. Tiek pat investavę Kaune ar Klaipėdoje, sulauks dvigubai ar net trigubai didesnės grąžos. Todėl manau, kad ir tokioms statyboms regione turėtų atsirasti valstybės parama. Tai turėtume spręsti ir Regiono plėtros taryboje. Toks kvartalas mums būtinas investicijoms pritraukti, specialistams pritraukti.“

Jis įvardija, jog Regiono plėtros taryboje svarbu svarstyti, ir kokį verslą reikėtų pritraukti į regioną. „Šiauliuose kalbama apie baldų gamybos plėtrą, baldų įmonės statybą laisvojoje ekonominėje zonoje. Bet kai Akmenės rajone jau veikia „Vakarų medienos grupė“, gal reikėtų galvoti apie klasterį?“

Regiono tarybai, jo žodžiais, turėtų rūpėti ir Respublikinė Šiaulių ligoninė.

„Tarybos pirmininkas Šiaulių meras turėtų aktyviau kelti šios ligoninės perspektyvos klausimą,– mano V. Mitrofanovas. – Jeigu ji sugrius, tai Šiaulių regione aukštesnio lygio medicinos paslaugų nebegausime. Nesinorėtų, kad ji taptų rajono lygio skyrių ligonine.“

„Šiaulių ligoninės vadovo konkursas vis neskelbiamas, o laikas eina, – akcentuoja jis. – Ligoninei vadovauja laikinoji vadovė, ji bandė mums, apskrities merams, pristatyti planus, bet susitikime dalyvavusi sveikatos apsaugos viceministrė ją nutildė. Esą pirmiausia ministerijai turinti juos pristatyti, ir kol nepristatei, negarsink. Tai kas čia slapto daroma?“

Jis pabrėžia, jog sveikatos sistemos reformą vykdanti ministerija nori tapti rajonų ligoninių dalininke. Lygiai taip pat apskrities savivaldybės, mero nuomone, galėtų tapti Respublikinės Šiaulių ligoninės dalininkėmis.

Kita vertus jis pastebi, jog iki šiol nėra pajudinti sveikatos sistemos reformai skiriami 230 milijonų eurų iš RRF (ekonomikos atsigavimo ir atsparumo didinimo fondo).

„O jie turi būti įsisavinti iki 2023 metų pabaigos ir aiškinama, jog šios lėšos būtinai turi būti skirtos tik reformoms vykdyti, – sako V. Mitrofanovas. – Per 3 milijardų eurų ekonomikai gaivinti Lietuvai yra suteikiama ir kaip paskola iki 2025 metų. Bet ar sugebėsime per nepilnus dvejus metus tiek lėšų panaudoti? Mes per 7 metus 7 milijardų eurų europinės paramos nesugebame panaudoti.“

„Europa įmetė daug pinigų ekonomikai gaivinti, bet tie pinigai guli ir jau stipriai nuvertėjo. Net mūsų premjerė turi milijardą eurų rezervo lėšų – taip dar nėra buvę. Kažkada Saulius Skvernelis dėl 300 milijonų eurų lėšų buvo kritikuojamas, kad per daug laiko lėšų atsidėjęs į rezervą.“

Ko tikisi meras

„2022 metai – poriniai metai. Tai gal atsiras rajone daugiau porų ir jaunimas daugiau vaikų gimdys? Tikiuosi, jog bus ir daugiau grįžtančių iš emigracijos, ir atvykstančių pas mus gyventi ir dirbti iš didmiesčių, kuriuose žmonės atsikanda transporto kamščių, laukia nesulaukia eilės vaikui lankyti darželio. Tuomet pildysis mūsų strategija, kad 2030 metais rajone būtų 30 tūkstančių gyventojų“, – pasidalija svarbiausiu lūkesčiu Akmenės rajono meras.

„Labai svarbi mūsų žmonėms ir socialinė pagalba. Vienišam žmogui ypač reikia bendravimo. Poriniais metais turėtume pasistengti, kad kiekvienas žmogus jaustųsi saugus ir nė vienas bendruomenėje nebūtų užmirštas“, – pabrėžia V. Mitrofanovas.

„Šiais metais linkiu mąstyti ir apie artėjančius savivaldybių rinkimus, kurie vyks 2023 metais, nes gyvenime daug kas priklauso nuo mūsų pasirinkimų, – sako V. Mitrofanovas. – Linkiu, ir kad pandemija pasitrauktų, kad galėtume vienas kitam šypsotis ne per kaukes.“