Naujausios
Atsakymas „budriam“ piliečiui
Vyras, įsivardijęs esąs iš Akmenės rajono, piktai kėlė klausimus ne tik dėl mero tautybės. „Kodėl „Šiaulių kraštas“ nerašo, kad meras nenutraukia Akmenės rajono ir Rusijos Briansko miesto draugystės sutarties?!“
Vitalijus Mitrofanovas nenustebo, kad kažkam vėl parūpo jo tautybė.
„Tai aš nuolat jaučiu iš tam tikrų politikierių, norinčių laimėti politinius dividendus, – sakė V. Mitrofanovas „Šiaulių kraštui“. – Bet stengiuosi nekreipti į tai dėmesio. Kita vertus, nėra ko stebėtis, kad tokioje įtemptoje situacijoje visokių reakcijų atsiranda. Vienas mano pažįstamas, pats ilgai gyvenęs Altajaus krašte, net rašo, kad nebėra čia ko Putiną kaltinti, esą tokia tauta, kaip rusų tauta, turinti išnykti.“
„Noriu perspėti, jog tautinės nesantaikos kurstymas užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Tokius bandymus reikia stabdyti“, – pabrėžia meras.
Jis pritaria Vilniaus merui Remigijui Šimašiui, kuris elgesį, nukreiptą prieš Lietuvoje gyvenančius rusakalbius žmones, įvardijo niekšingu.
„Aš esu Lietuvos rusas, čia gimęs ir augęs. Mano vaikai čia gimė, aš juos išauklėjau patriotizmo ir meilės Lietuvai dvasia. Mes esame iš tremtinių, iš starovierų, – pasakoja V. Mitrofanovas. – Mano proseneliai iš tėvo pusės dar iki smetoninės Lietuvos į šį kraštą buvo ištremti, turėjo lopinėlį žemės. Tik mano mama rusė iš Smolensko srities. Beje, kai važiavom prieš kelerius metus į Rusiją, į mamos tėvų žemę, rusų pasieniečiai ilgai prie mūsų dokumentų kabinėjosi, o kai mano tėvas bandė apeliuoti, jog mes rusai, tai išgirdome, kad „rusai gyvena Rusijoje“.
V. Mitrofanovas retoriškai klausia: „Ar tokie žmonės, kaip mano mama, dabar svetimi ir ten, ir čia?“
„Aš manau, kad žodis „tauta“ apima visus Lietuvos piliečius. Mes čia gyvenančių visų tautybių žmones turime gerbti. Kitaip galime nusiristi iki putino medžio pavadinimo keitimo“, – sako meras.
Jis pasidalija, jog toks elgesys naudingas tik Putino propagandos mašinai, kuri seniai Rusijos žmonėms kala į smegenis, kad rusai Lietuvoje „skriaudžiami“.
Prisimena, kaip kelionėje Rusijoje buvo sustoję klausti kelio, o jį parodęs vyras savo ruožtu klausė: „Ar tikrai Lietuvoje rusai skriaudžiami?“
„Sakau, aš pats esu rusų tautybės, o mane renka meru, – pasakoja V. Mitrofanovas. – Tas vyras nustebo, o paskui, girdim, sako savo žmonai: „Ar nesakiau tau, kad mums meluoja.“
Apie sutartis – nutraukti ar įšaldyti?
Lietuvos savivaldybės viena po kitos nutraukia partnerystės sutartis su Rusijos ir Baltarusijos savivaldybėmis.
„Mes dar 2021 metų gegužę sustabdėme partnerystės sutartį su Baltarusijos Rečicos savivaldybe. Tai padarėme dar tada, kai Lukašenkos režimo buvo perimtas ir nutupdytas Minske lėktuvas, skridęs į Vilnių su 90 Lietuvos piliečių ir išsodintas bei sulaikytas baltarusis, oponavęs režimui“, – primena meras.
„Kodėl sustabdėme, įšaldėme, o ne nutraukėme? Reikia tikėtis, jog ir tose šalyse ateis į valdžią demokratinės, gerbiančios žmogaus teises jėgos ir galėsime sutartį „atšildyti“, – svarsto V. Mitrofanovas.
Vasario 24-ąją, pirmąją karo prieš Ukrainą dieną, jis išsiuntė kreipimąsi į Briansko savivaldybę, ragindamas pasmerkti beprasmį karą ir dėti pastangas, kad Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą būtų nutraukta.
„Taip pat informavau, kad mūsų rajono Taryba artimiausiu metu svarstys sutarties stabdymo klausimą. Meras pats to negali padaryti, sprendžia rajono Taryba, bet, manau, jog apie tai turime iš anksto perspėti kitą pusę, nes sutartis sudaryta pagal tarptautinę teisę“, – teigia V. Mitrofanovas.
Jo teigimu, su Briansku jokio bendradarbiavimo faktiškai nevyko jau ketverius metus.
„Net sportas nutraukia ryšius su Rusija, nors visada buvo teigiama, jog nereikia painioti politikos ir sporto. Tačiau karas ir sportas nesuderinami, – sako V. Mitrofanovas. – Vyksta vienos valstybės agresija prieš kitą ir negalima su agresoriumi palaikyti ryšių. Bet visokiais įmanomais būdais ir kanalais turime teikti informaciją Rusijos žmonėms apie tai, kas vyksta Ukrainoje, kad jie yra apgaudinėjami. TASS žinias skaitau ir matau, kaip konstruojama dezinformacija. Informacinis karas vyksta ir į jį turime įsitraukti iš savo pusės.“
Mariupolyje jau trūksta maisto, vaistų
Akmenės rajonas pagal partnerystės sutartis ryšius palaiko su Ukrainos miestais Černovicu, Mariupoliu, Skhidnytsia, Šostka.
Mariupolis – vienas labiausiai atakuojamų Ukrainos miestų ir iš ten žinios labai skaudžios. Mieste gyvena 600 tūkstančių gyventojų, gyvenamieji kvartalai apšaudomi raketomis.
„Buvau Mariupolyje ne kartą, jie jau prieš penkerius metus buvo pasirengę karui, yra įrengtos gynybinės tranšėjos, – pasakoja V. Mitrofanovas. – Bet žmonių situacija dabar yra baisi, gavau žinutę iš Mariupolio savivaldybės viešųjų ryšių specialistės. Ji rašo, jog jau šeštą parą slepiasi su vaikais rūsiuose, ten ir miega, nebėra vaistų vaistinėse, nebėra maisto produktų. Jeigu nutrūks elektra, vandens tiekimas, neišvengiamai plis infekcinės ligos. Žmonės dėl apšaudymų bijo iš ten pajudėti ir tikisi taikos.“
„Su Šostkos miesto vicemere kalbėjomės, sakiau, važiuokite pas mus, – dalijosi V. Mitrofanovas. – Bet ir ji sako, jog neįmanoma išvažiuoti, keliai sudaužyti, degalų degalinėse nebėra. Kelionė iki mūsų per Lenkiją būtų 3 tūkstančių kilometrų – neturi galimybių judėti. Nervinė įtampa didžiulė, nes sako, jog kelyje gali būti ir sušaudytas ar nežinia ant kokio idioto užsirausi. Išsodins iš mašinos ir kur eisi su vaiku? Situacija baisi.“
Sulaukta jau per 20 šeimų iš Ukrainos
Akmenės rajone jau yra daugiau kaip 20 šeimų, pabėgusių nuo karo iš Ukrainos. Joms padėjo atvykti viena rajono įmonė, kurioje dirba ukrainiečiai.
„15 ukrainiečių vaikų užsiregistravo lankyti Ventos gimnaziją, per tai ir sužinojome, kad jau turime pabėgėlių, – sako meras. – Dabar aiškinamės, koks bus pabėgėlių statusas.“
Jis lygina, jog lenkai Ukrainos pabėgėlių atžvilgiu daug lanksčiau elgiasi nei Lietuvos valdžia. Ten jie registruojami tose savivaldybėse, į kurias atvyksta ir iš karto suteikiami leidimai gyventi trejus metus ir įsidarbinti.
„Į Lietuvą atvažiavę turi registruotis Alytaus pabėgėlių centre ar artimiausiame Migracijos departamento skyriuje. Vadinasi, jei iš karto atvažiavo į Akmenės rajoną, tai turėtų apsisukę važiuoti į Alytų arba į Migracijos departamento skyrių Šiauliuose, – sako meras. – Kad būtų priimtas migracijos skyriuje turėtų registruotis internetu. Ar įsivaizduojama, kad tai paprasta padaryti su kuprine ant pečių nuo karo pabėgusiam žmogui?“
Ukrainos pabėgėlių į ES šalis, prognozuojama, gali būti keli milijonai. Mero žodžiais, reikia pasitikėti savivaldybėmis, leisti ir joms registruoti pabėgėlius iš Ukrainos bei suteikti leidimus gyventi ir iš karto įsidarbinti.
„Juk visi esame vienoje informacinėje sistemoje, galime registravimo duomenimis dalintis. Savivaldybėje užregistruojame pabėgėlį iš Ukrainos, duomenis perduodame ir už tą žmogų prisiimame atsakomybę, kaip už savo bendruomenės narį“, – siūlo Akmenės rajono meras.
Jis taip pat siūlo suteikti ukrainiečiams leidimus gyventi ir dirbti ne vienerius metus, kaip dabar suteikiama, o iš karto trejiems metams, kaip Lenkijoje.
„Ar po metų vėl spręsim, duoti ar neduoti leidimo gyventi, leisti dirbti ar neleisti? Ukrainos pabėgėlių statuso klausimą jau dabar spręskim, kad jie galėtų ramiai čia gyventi ir patys užsidirbti, – ragina V. Mitrofanovas. – Renkame jiems labdarą, paramą – gerai, gražu. Bet ta euforija po pusmečio baigsis. Reikės jiems ir sveikatos priežiūros, ir socialinių paslaugų, ir švietimo. Tam reikia numatyti ir lėšų.“
