Naujausios
Buvo spėjama, kad, siekdama sukelti dar didesnę gyventojų baimę ir paniką, Maskva paleis raketas į kelias žmonių pilnas bažnyčias. Sekmadienį visgi tokios tragedijos nenutiko, nors mūšiai nesustojo, ir šalia fronto esančiose gyvenvietėse žuvo keliolika civilių gyventojų.
Kadangi Lvivas yra toli nuo fronto linijos, jo gyventojai perspėjimų nesirinkti į bažnyčias neklausė, ir šios buvo pilnos tikinčiųjų. Į bažnyčias žmonės gausiai rinkosi jau šeštadienio vakare – ir pagal čionykštį paprotį su savimi pašventinimui nešėsi didelius krepšius maisto.
Krepšiuose pridėta ne tik kiaušinių, bet ir duonos, pyrago, dešrų, sūrio, šaltienos, sviesto, kruopų – viskas, kas bus valgoma per šventiškas vaišes sekmadienį.
Su atsineštu maistu tikintieji stovėjo išsirikiavę bažnyčios kieme, ir ėmus temti dauguma uždegė krepšeliuose pastatytą žvakutę. Tie, kas neturėjo galimybės į vakarines mišias ateiti šeštadienį, maistą pašventinimui nešėsi į bažnyčią sekmadienį, kur po pamaldų jis irgi buvo šventinamas.
Prieš savaitę bažnyčioje sutiktas vienuolis Sebastijanas mane pakvietė pusryčių, teko išragauti ukrainietiškas velykines vaišes. Jos pasirodė esančios labai gausios ir sočios, gal todėl, kad į minėtus pusryčius bažnyčioje buvo pakviesta šimtas pabėgėlių iš Charkivo, apgyvendintų netolimoje mokykloje.
Ant stalo buvo karšti balandėliai bei balta barščių sriuba, per pusę perpjauti ir majonezu aplieti kiaušiniai, šaltiena, padėklas dešrų bei mėsų. Dar buvo mocarela sūris apdėtas pomidorais, balta bei daržovių mišrainės ir tarkuoti virti burokėliai su česnakais, pyragai, vaisiai.
Labiausiai neįprastas man pasirodė patiekalas, padarytas iš virtų ir per pusę perpjautų bulvių, kurių vidus buvo išskobtas ir į jį pridėta varškės, pomidorų bei svogūnų laiškų.
Buvo ir tradicinis apvalus pyragas, vadinamas pascha arba kulik. Tai savotiška kekso su džiovintais vaisiais rūšis, be kurio ir kiaušinių ukrainiečiai Velykų stalo neįsivaizduoja.
Velykas Lvive visgi lydėjo oro pavojaus sirenos bei pro garsiakalbius aidėję nurodymai eiti į slėptuves. Po to, kai prieš savaitę keturios maskolių atskraidintos raketos užmušė miesto pakraštyje septynis civilius, į tokius perspėjimus lviviečiai dabar reaguoja rimtai.
Velykų dienos šventiškumą temdė ne tik kas kelias valandas skambėjusios pavojaus sirenos, bet ir žinios apie bombardavimus bei aukas pafrontės miestuose ir kaimuose.
Ukrainiečių valia ir ryžtas kovoti bei tikėjimas pergale per du karo mėnesius ne tik kad nesumažėjo, bet dar ir sustiprėjo. Tokį jų tikėjimą stiprina ne tik sugebėjimas sulaikyti Rusijos kariuomenės puolimą, bet ir vis rimtesnė karinė Vakarų pagalba.
Yra viena tema, kuri ukrainiečiams nerimą kelia net girdint pranešimus apie pergales fronte. Tai – Maskvos gąsdinimai panaudoti cheminį, biologinį ar net branduolinį ginklą.
Susidūrę su neregėtu Rusijos karių žiaurumu ukrainiečiai į tokius gąsdinimus žiūri labai rimtai.
Charkive teko regėti gyventojams dalijamas skrajutes su glaustais patarimais, kaip elgtis karo metu. Manau, kad jie yra naudingi ir lietuviams, nes niekas neturi garantijos, kad Kremlius nesugalvos karo Ukrainoje išplėsti Baltijos šalyse.
Skrajutėse patariama namuose visada turėti sodos, acto ir marlės. Kodėl!?
Ogi todėl, kad agresorius panaudojus cheminį ginklą, acte ar sodoje išmirkyta marle prisidengus burną ir nosį galima apsisaugoti nuo daugumos cheminių ginklų. Geriausiai aišku apsaugo specialios dujokaukės, bet actas ir soda tinka savadarbėms apsaugoms priemonėms. Acte išmirkyta (į 0,5 litro vandens dėti šaukštą acto arba citrinos rūgšties) marlė saugo nuo chloro garų. Tuo tarpu nuo amoniako garų ginamasi sodoje (į 0,5 litro vandens dedama šaukštas sodos) mirkyta marle.
