Ukrainietėms linkėjo lyg paukščiams sugrįžti į namus

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Svetai (iš dešinės) ir Natašai – moliniai paukštukai, kad sugrąžintų jas į namus, o veiduose – šypsenos kartu su ašaromis.
Kovo 8-osios vakarą asociacijos „Karpatai“ patalpose vyravo šventinė nuotaika. Čia buvo sukviestos iš Ukrainos atvykusios moterys, asociacijos savanorės. Šilti sveikinusiųjų žodžiai spaudė nuo karo pabėgusių ukrainiečių akyse ašaras. Sakė, jog toks dėmesys – netikėtas.

Netikėtas dėmesys be namų likusioms ukrainietėms

„Pavasarį paukščiai parskrenda į namus. Aš jums linkiu, kad ir jūs galėtumėte greitai, kaip tie paukščiai, sugrįžti į savo namus“, – sveikindama moteris susigraudinusi linkėjo asociacijos pirmininko pavaduotoja Vera Krutova, pati kiekvienai pagaminusi ir įteikusi po molinį paukštuką.

Spalvingomis tulpėmis susirinkusias apdovanojo į renginį atvykę du verslo įmonių atstovai. Moterys buvo pavaišintos šventiniu tortu.

Sveikinimo žodžiai daugeliui atvykusių ukrainiečių kėlė ne šypsenas, o liūdesį ir ašaras. Dauguma jų šią dieną liko be Ukrainoje likusių vyrų dėmesio.

Pakalbintos moterys sakė, kad po visų išgyvenimų ir įtampos nesitikėjusios šiandien sulaukti gėlių ir sveikinimų. Antrą dieną Šiauliuose apsistojusios Sveta ir Nataša džiaugėsi, kad jų gyvenamuoju būstu ir būtiniausiais dalykais pasirūpino įmonė „Gretvėja“, kurioje dirba ukrainiečiai vyrai. Nesitikėjo, kad taip šiltai jas priims. Sveta atvyko į Šiaulius su dviem vaikais iš Kirovogrado apskrities Svetlagorsko miesto. Vyras liko ginti miestą, išgyveno skaudų atsisveikinimą. Nataša – iš Zaporožės. Jos vyras dirba Šiaulių įmonėje, tačiau Ukrainoje liko tėvai, kiti artimieji. Moterys pasidžiaugė, kad netikėtai sulaukė gėlių ir iš jas aplankiusio „Gretvėjos“ vadovo.

„Lauki gėlių iš vyro, o vyras – Ukrainoje“, – sako Sveta, o veidu rieda ašaros.

Gaudo žinias iš Ukrainos. Vyras sakė, kad į miestą skrenda raketos, kaukia sirenos.

„Bet mes tikimės geriausio, kad mes susitiksime su savo šeimomis ir artimaisiais. Tikime pergale ir kad viskas bus gerai“, – ryžtingai taria Nataša.

Moterys mano, kad Šiauliuose ilgai neužtruks ir pasibaigus karo veiksmams galės grįžti į savo kraštą. O kol kas, sako, iki virpulio jaudina nuoširdus šiauliečių priėmimas ir pagalba.

Ukrainiečių nelaimė suartino ir lietuvius

V. Krutova sakė, jog atvykti į renginį kvietė daugiau nuo karo pabėgusių moterų, tačiau joms Šiauliai vis dar svetimas ir nepažįstamas miestas, jos bijo važinėtis autobusais.

Renginyje dalyvavo ir Šiaulių nevyriausybinių organizacijų konfederacijos pirmininkė, verslininkė Vida Pociuvienė. Konfederacijai priklauso ir „Karpatai“. V. Krutova pasakojo, kad V. Pociuvienė buvo pirmoji finansinė rėmėja, skyrusi pinigų parvežti iš pasienio pirmuosius karo pabėgėlius. Pagalbos sulaukia ir iš kitų nevyriausybinių organizacijų.

„Džiaugiuosi, kad savo šeimas, vaikus pavyksta parsivežti asociacijos narėms. Jos tada ramesnės. Kai sužino, kad miestas, kuriame gyvena jų artimieji, bombarduojamas, čia prasideda ašarų pakalnė“, – pasakojo V. Pociuvienė.

V. Krutova priminė, kad vos prasidėjus karui Ukrainoje, organizacija išsikėlė sau tikslą padėti į Šiaulius atvykusioms moterims, kurių vyrai liko Ukrainoje kariauti. Manė, kad tomis šeimomis, kurių vyrai dirba Lietuvoje, jie ir pasirūpins. Tačiau greitai įsitikino, kad pagalbos reikia visiems, o organizacijos veikla labai išsiplėtė – nuo pagalbos atvykėliams iki paramos rinkimo ir siuntimo į Ukrainą.

„Seniai nematyti draugai skambino, klausė, kokios pagalbos reikia, net stebino. Jei kovidas mūsų žmones labai suskaldė, tai šis karas, manau, gerokai suvienijo“, – pažymėjo V. Pociuvienė.