Naujausios
„Politikai apsinuogino nuo ideologinių rūbelių“
– Vyriausybė atšaukia galimybių pasą. Jūsų nuomone, ką beveik metus egzistavęs galimybių pasas davė, ar jo iš viso reikėjo?
– Aš nuo pat pradžių buvau prieš galimybių pasą. Bet dabar pasakysiu kontroversiškai – jo reikėjo.
Reikėjo kai kuriems politikams ir politinėms grupuotėms kaip lakmuso popierėlio pasitikrinti, kiek mūsų visuomenė yra pilietiška ir kiek yra pasirengusi atsisakyti iškovotų laisvių ir konstitucinių normų. Kitaip sakant, galėjo pasitikrinti, kiek eilinį žmogų galima „drožti“ ir jis tylės – kur ta riba?
Su ironija kalbu, bet taip yra.
Galimybių paso reikėjo, ir kad daug kaukių nukristų nuo veidų. Ne medicininių, o žmogiškųjų kaukių, slepiančių tikrąjį veidą. Ypač politikai „apsinuogino“ ir pamatėme, kad karalius yra nuogas.
Jie apsinuogino nuo savo ideologinių rūbelių. Štai, liberalai parodė, ar iš tiesų yra liberalai, o konservatoriai – ar jie konservatoriai ar neomarksistai.
Tie, kurie galvoja savo galva ir analizuoja situaciją, aiškiai pamatė, jog yra valdžios partijos be jokios ideologijos. Ir einama neomarksistine kryptimi. Pats buvau politikoje ir pažįstu nemažai liberalų, turiu draugų ir konservatorių, kurie turi tvirtus įsitikinimus, jie dabar yra suglumę ir pasimetę dėl to, kas vyksta. Dauguma jų dirba savarankiškai ir nevalgo duonos iš valdžios rankų laižymo.
Nuo politikų nukrito veidmainystės šydas ir jį vėl užsidėti nebus taip lengva.
Aš esu paprasto žmogaus pusėje ir nepritariu tiems, kurie mano, jog didžioji visuomenės dalis yra kvaila ar nieko neišmano, jog žmones galima valdyti kaip nori ir iš jų tyčiotis. Bet tas nuolankumas, su kuriuo priimami sprendimai, prieštaraujantys sveikam protui, man keistai atrodo.
Tie, kurie teigia, kad galimybių pasas turėjo kažką bendra su sveikatos apsauga, arba meluoja, arba užsiiminėja demagogija. Arba pridenginėja kažkokius interesus, tarp jų – visokių fondinių, projektinių pinigų „įsisavinimą“. Kai kam šis pandeminis laikotarpis – rojus. Žinau tokių, kurie tiesiog iš oro gavo didžiulius pinigus. Kai kurie juos tiesiog pavogė, prasigyveno, jokios realios vertės nesukurdami. Bet už visa tai mes visi sumokame.
Tie galimybių pasai su sveikatos apsauga neturi nieko bendra. Tai – socialinis eksperimentas. Patikrinimas, kiek galima naudoti prievartos mechanizmus. Ciniškais šaltais veidais kalba apie demokratiją ir naudoja antikonstitucines priemones. Atsiverti Konstituciją, skaitai straipsnį po straipsnio ir matai jų pažeidimus.
– Kaip jaučiatės, su tokia nuomone atsidūręs mažumoje? Turiu mintyje, kad dauguma suaugusiųjų vis dėlto yra pasiskiepiję ir turi tuos galimybių pasus. Ar pats jį turite, naudojotės?
– Nelabai sutikčiau, jog esu mažumoje, daug priverstų pasiskiepyti taip galvoja. Tie aktyvūs žmonės, kurie džiaugėsi, kad tame segregacijos katile yra labiau nusipelnę nei kiti piliečiai, labai apsirinka, jog yra dauguma.
Aš pats praktiškai be simptomų persirgau ta mirtina liga ir galimybių pasą teoriškai turėjau. Pasinaudojau juo tik kartą, kai reikėjo įeiti į oro uostą. Viešai deklaravau, jog galimybių pasu nesinaudosiu, kol galėsiu. Man tai principinis reikalas, susijęs su vertybiniais dalykais. Kaip aš galiu segreguoti, pavyzdžiui, savo kaimyną senuką, kuris to paso neturi?
Efektyviausias ginklas, kaip mus silpninti
– Kaip manote, kodėl toks gajus yra žmonių priešinimas, skaldymas – tai į baltuosius ir raudonuosius, tai į vakcinuotuosius ir nevakcinuotuosius?
– Tai pats efektyviausias ginklas silpninti visuomenę. Tie, kurie tuo užsiima viešojoje erdvėje ar skaldo mus savo sprendimais, yra arba naudingi idiotai, arba dirba už pinigus, arba neaišku kokiai valstybei tarnauja – tik ne Lietuvai.
– Pats turite daug politinės patirties, dirbote ir savivaldoje, ir Seime. Ką valdžia daro ne taip, kad net naujos kartos politikus išsirinkę greitai pradedame nusivilti?
– Todėl, kad veikiama pagal principą „Drakonas mirė, tegyvuoja drakonas“.
Aš manau, jog dabar yra egoizmo, savanaudiškumo, susireikšminimo eros pradžia. Jaunoji politikų karta nemyli žmonių, nemyli savo šalies. Nesakau, kad visi, bet didžioji dalis ateina dirbti sau arba plaukia pasroviui iš baimės ar naudos siekdami.
Dauguma bijo tapti balta varna tarp juodųjų varnų. O aukštojoje politikoje vyrauja juodųjų varnų būrys. Jam priklausantys valstybę nori sutapatinti su valdžia ir artėja prie ribos tapti karaliumi-saule: „Aš – valstybė.“ Politikų, kurie pasąmonėje taip galvoja ir sėdi aukštuose postuose, Lietuvoje aiškiai yra per daug. Jie jau tampa kritine mase. Mąsto, jog jie yra valstybė, o visi kiti vadinami „šunauja“, „runkeliais“ ir turi tik džiaugtis, kad turi tokius „šviesulius“ . Tai Lietuvos nelaimė.
– Prieš metus, minint Sausio 13-osios 30-metį, suvienijote atlikėjus ir išleidote naują 1991 metais sukurtos dainos „Broli, neverk“ versiją. Tada priminėte, kad tuomet mes neieškojome priešų, o ieškojome stiprybės savyje. Ar tai dar aktualu?
– Taip. Mes tada dėl to ir laimėjome. Bet dabar nepasakyčiau receptų, ką reikėtų daryti. Tik prielaidas galiu daryti, jog turėtume sureikšminti savo pasirinkimų atsakomybę, daug rimčiau žiūrėti į tai, kas daroma Lietuvoje ir nekartoti klaidų. Turiu mintyje mus – rinkėjus. Nes, kai vis lipame ant to paties grėblio, tai tik sukuriame „naudingų idiotų“ efektą ir iliuziją, kad išrinktieji gali viską daryti.
Reikia nieko nebijoti – nei klausti, nei daryti, nei mitinguoti, nei švilpti, jeigu to norisi. Jeigu klysti, reikia nebijoti pripažinti savo klaidas. Visiems reikia būti nuoširdiems, atviriems ir drąsiems. O jeigu kartą esi „išmaudytas“, tai galų gale pradėk daryti išvadas.
