Naujausios
Per dieną 55 pasai
Registrų centro Kelmės skyriuje praėjusį penktadienį išduoti 55 galimybių pasai. Penktadienį trumpiau dirbama. Kitomis dienomis išduodama dar daugiau. Kiekvienam paso atėjusiam klientui darbuotojai privalo skirti bent po dvi – tris minutes. Tačiau didelių eilių kol kas nesusidaro.
Dauguma galimybių paso atėjusių klientų – pasiskiepiję. Tačiau vienas kitas turi tik neigiamą COVID-19 testą.
Pasitaiko, jog ir pasiskiepijęs žmogus negauna galimybių paso. Taip nutiko vienai sutuoktinių porai. Pasiskiepiję abu, o galimybių pasą gavo tik vienas. Tiesiog jo nebuvo Registrų centre.
Registrų centro darbuotojai susitaikę su papildomu darbo krūviu. Kad turint skiepų nuo COVID-19 pažymėjimą dar reikia ir galimybių paso, susitaikę ir klientai.
Slaugytoja parveža iš poliklinikos
Kiaunorių medicinos punkto vedėja Gražina Fachrudinova kiekvieną savaitę važiuoja į Tytuvėnus. Iš Tytuvėnų poliklinikos Kiaunorių ir Pašiaušės kaimų gyventojams parveža atspausdintus galimybių pasus. Medicinos punkte tokios galimybės nėra.
„Kas tik prašo, visiems parvežu, – pasakoja medikė. – Mūsų kaimuose jau labai mažai beliko nesiskiepijusių žmonių. Kai paskelbė, kad be galimybių paso negalės patekti į autobusą ar prekybos centrą, visi urmu pradėjo skiepytis, nors anksčiau ir buvo nusiteikę skeptiškai. Mat, iš pažįstamų prisiklausydavo apie vakcinos šalutinį poveikį. Gal iš baimės ir kyla tie šalutiniai poveikiai? Bet pasergi tik parą – ir praeina. O štai vienas pažįstamas 38 metų vyras, mėnesį pragulėjęs ligoninėje, numirė.“
Pasak slaugytojos, dažniausia žmonės dabar nori skiepytis „Jansson“ vakcina, nes jos reikia tik vienos dozės.
Padrąsino specialistės informacija
Užvenčio seniūnijos Minupių kaimo bendruomenės pirmininkė Eurika Drungilienė sako, jog Minupiuose pasiskiepiję dauguma gyventojų. Pirmininkė pakvietė Visuomenės sveikatos biuro specialistę Audronę Palubinskienę, kad ji paaiškintų apie vakcinų poveikį ir naudą.
„Tai padrąsino žmones. Abejojantys nusprendė skiepytis, – pasakoja E. Drungilienė. – Kaimo žmonės nori bendravimo, suėjimų. Nepasiskiepiję turėtų save apriboti. Labiausiai prieš skiepus nusiteikęs 30–40 metų jaunimas. Tarp jų dar yra nepasiskiepijusių.“
Bendruomenės pirmininkė tvirtina jau įvaldžiusi galimybių paso parsisiuntimo procedūrą. Jeigu gyventojams reikės pagalbos, galės padėti. Tačiau kol kas gyventojai neskuba jo parsisiųsti. Tai darys prieš pat rugsėjo 13-ąją. Mat, nori, kad du mėnesius galiojantis pasas atvertų kelius visą spalio mėnesį.
Kaimo žmonės nepanikuoja
Ilgametė Budraičių kaimo gyventoja, nenorėjusi skelbti savo pavardės, (redakcijai pavardė žinoma) dėl sveikatos problemų negalėjo skiepytis. Tačiau dėl to, kad gautų galimybių pasą, nesiruošia kas kelios paros atlikinėti testus dėl COVID-19.
„Važinėju savo mašina. Maistą nusipirksiu turgelyje. Niekas mūsų kaime dėl galimybių paso nesistriošija, nevarjavoja ir neblūdija“, – tvirtina moteris.
Kita šio kaimo gyventoja Justina Viržintienė sako taip pat nejaučianti jokio nerimo dėl galimybių paso. „Turiu skiepų nuo COVID-19 pažymą. O dėl galimybių paso nežinau net kur kreiptis.“
„Kol kas dėl galimybių paso kreipėsi tik vienas seniūnijos gyventojas. Antplūdžio nėra, nors daugelis kaimo žmonių nesinaudoja elektronine bankininkyste. Jiems sudėtinga patiems parsisiųsti galimybių pasą, – situaciją apibūdino Užvenčio seniūnas Linas Mačernius. – Tačiau kaimuose gyvena daugiausia vyresnio amžiaus žmonės. Jiems nėra ir galimybių paso poreikio. Maisto gali nusipirkti kaimo parduotuvėje. Daug ką užsiaugina patys. Į miestą pavežti paprašo kaimynų, nes autobusai važiuoja labai retai.“
Pakražančio seniūnas Alfonsas Sakalauskas taip pat tvirtino, jog kaimo žmonės nedaro problemų iš galimybių paso. Bent kol kas didesnio sujudimo nėra.
Patikrinti būtų sudėtinga
Pavydų parduotuvės savininkė Daiva Barčienė sako, jog patikrinti visus pirkėjus – turi ar neturi galimybių pasus, būtų labai sudėtinga. Verslininkė džiaugiasi, kad nedidelėje, pakelėje į Tytuvėnus esančioje jos parduotuvėje nereikės skirstyti klientų į baltus – turinčius galimybių pasą – ir juodus – jo neturinčius. Juolab kad čia užsuka labai daug pro šalį važiuojančių žmonių. Jos nuomone, geriausia išeitis kaip ir iki šiol parduotuvėje visiems dėvėti kaukes.
Užventiškis verslininkas Gintaras Baškys turi galimybių pasą ant mobiliojo telefono ekrano. Tačiau džiaugiasi, jog nedidelėse Užvenčio parduotuvėlėse galės pirkti ir paso neturintys jo kraštiečiai.
Kelmėje yra pora „Maximos“ parduotuvių, „Norfos“, „Iki“, „Tau“ prekybos centrai.
Kooperacijos gatvėje esančios „Maximos“ bendras plotas 1 500 kvadratinių metrų, prekybos plotas – 600 kvadratinių metrų. Išeitų, jog šiame prekybos centre galės lankytis tik galimybių pasą turintys pirkėjai.
Vytauto Didžiojo gatvėje esanti „Maxima“ – mažesnė. Jos prekybos plotas 446 kvadratiniai metrai. Bendras plotas nesiekia tūkstančio kvadratinių metrų. Tačiau vargu ar ir šiame prekybos centre bus galima lankytis neturint galimybių paso. Mat, parduotuvė neturi atskiro įėjimo.
Pirkėjams be galimybių pasų lieka tik nedidelio ploto atskirą įėjimą turintis „Iki“ prekybos centras, „Dubysos“ parduotuvė, turgelis ir dar viena kita nedidelė privati parduotuvėlė.
Nežinomybės dar daug
Viešojoje erdvėje skelbiama, jog galimybių pasus bus galima gauti ir „Sodroje“, pašte, vaistinėse. Tačiau kol kas šios įstaigos nėra gavusios jokių aiškesnių nurodymų.
„Šiaulių kraštui“ pavyko išsiaiškinti, jog nuo rugsėjo 2 dienos galimybių pasus bus galima gauti ir „Sodros“ Klientų aptarnavimo skyriaus Kelmės priimamajame. Tačiau norint patekti į „Sodros“ pastatą reikės iš anksto registruotis.
„Gintarinėje vaistinėje“ taip pat jau rengiama programa. Rugsėjį čia bus išdavinėjami galimybių pasai. Kitos Kelmės mieste dirbančios vaistinės kol kas negavo nurodymų.
Kol kas apie prievolę išdavinėti galimybių pasus tik iš viešosios erdvės yra girdėjęs ir Kelmės pašto viršininkas Zigmas Gaidauskas. „Kiek žinau į paštą dėl galimybių paso jau kreipėsi vienas kitas žmogus. Tačiau mes kol kas jokių konkrečių nurodymų neturime“, – „Šiaulių kraštui“ tvirtino Z. Gaidauskas.
