Šiauliuose statybas pabrangins naujas mokestis

Redakcijos archyvo nuotr.
Patvirtinus naują infrastruktūros mokestį statybos Šiauliuose ateityje brangs.
Nuo liepos 1 dienos Šiauliuose norintys statyti pastatus turės mokėti inžinerinės ir socialinės savivaldybės infrastruktūros mokestį. Mokesčio dydis – 10–12 eurų už statinio kvadratinį metrą. Nors verslo atstovai ir opozicijos Tarybos nariai aiškino, kad miestas taps nebepatrauklus investuotojams ir siūlė taikyti mažesnį tarifą, Šiaulių valdantieji jų argumentų neišgirdo.

Sprendimo tobulinimui valdantieji nepritarė

Šiaulių miesto taryba patvirtino taip vadinamą infrastruktūros mokestį: 10 eurų už statinio kvadratinį metrą neprioritetinėje miesto teritorijoje ir 12 eurų prioritetinėje teritorijoje. Ar mokestis bus taikomas tik už patį pastatą ar ir už kitus statinius (aikštelę, pavėsinę ir panašiai), dar neaišku, laukiama išaiškinimo iš centrinės valdžios. Infrastruktūros mokestį prieš pateikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą turės mokėti ir fiziniai asmenys, planuojantys individualių namų statybą, tiek investuotojai, suplanavę milijonines investicijas.

Nuo šių metų pradžios šalyje įsigaliojo Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas. Jį vykdydama miesto Taryba buvo priėmusi sprendimą visą teritoriją paskelbti neprioritetine ir taikyti nulinį mokesčio tarifą, tačiau Vyriausybės atstovas atsiuntė raštą, kad Savivaldybė netinkamai vykdo naująjį įstatymą.

Opozicijai šis infrastruktūros mokestis pasirodė per didelis ir ji paprašė grąžinti rengėjams sprendimą patobulinti, ir priimti liepos 1 dieną vyksiančiame Tarybos posėdyje. Juolab, kad buvo išaiškinta, kad tiek laiko miestas dar turi.

Tarybai pirmininkavęs meras Artūras Visockas pareiškė, kad tokį prašymą pateikti gali tik trečdalis Tarybos narių. Tačiau greitai persigalvojo ir nusprendė pats teikti šį pasiūlymą, tačiau 15 valdančiosios koalicijos narių sprendimo projekto tobulinimui dar mėnesį nepritarė.

Ar investuotojai aplenks Šiaulius?

Giedrė Mendoza Herrera apgailestavo, kad politikai nėra įsigilinę į klausimo esmę ir galimas pasekmes. Ji priminė, kad statantis verslas moka nekilnojamojo turto ir žemės mokesčius, o gyventojai – gyventojų pajamų mokestį, kurio dalis skiriama infrastruktūros palaikymui, ir dar žemės mokestį. Jiems būtų dar vienas papildomas apmokestinimas.

Jonas Bartkus pastebėjo, kad šis sprendimas svarbus, nes tokio mokesčio dar nebuvo, o jis bus ženklus. Politikas atkreipė dėmesį, kad tokio mokesčio tarifų dar nepatvirtino Šiaulių rajonas. Jei rajone bus patvirtintas mažesnis tarifas, nauji objektai statysis aplink miestą, o ne mieste.

Aurimas Lankas prašė platesnių konsultacijų, pastebėdamas, kad apmokestinti paprasta, bet tai gali atnešti daugiau žalos, nei naudos.

Politikai kalbėjo, kad iš šio mokesčio per metus planuojama surinkti 300 tūkstančių eurų suma yra „lašas Šiaulių miesto biudžete“ infrastruktūrai įrengti. Yra savivaldybių, taikančių nulinį tarifą. Politikai klausė, kur taip skubama?

Savo argumentus panoro išdėstyti Šiaulių pramonės, prekybos ir amatų rūmų (ŠPPAR) prezidentas Vytis Lembutis. Meras jam leido „iš didelės pagarbos verslui“.

V. Lembutis pastebėjo, kad miesto valdžia nesilaikė pažado prieš Tarybos posėdį apsvarstyti naująjį mokestį Verslo taryboje, jis neaptartas ir ŠPPAR, vienijančiuose per 200 verslo įmonių. Aptarta tik Pramonininkų asociacijoje.

V. Lembutis prisistatė atstovaująs visuomeninį interesą, nes naująjį mokesti teks mokėti ne tik verslui, bet ir fiziniams asmenims. Jis pabrėžė, kad prieš išsiimdamas statybos leidimą mokestį turės sumokėti ne tik statantys naują pastatą, bet ir rekonstruojantys seną, nepriklausomai nuo to, ar yra tame rajone infrastruktūra, ar reikės ją įrengti.

ŠPPAR prezidento manymu, ši įmoka nėra solidari, nes ją turės mokėti tiek naujas statytojas, tiek rekonstruojantis asmuo, o kiti tokios įmokos nemokėjo. Tai yra konkurencijos pažeidimas. Šiaulių mieste yra daug neišnaudotos infrastruktūros, kurią galima panaudoti verslo ir viešųjų objektų plėtrai. Ar Šiauliuose bus baudžiama už investicijas? Ypač apleistose teritorijose, tokiose kaip „Gilo statybos“?

Jei nulinio tarifo negalima nustatyti, V. Lembutis siūlė įvesti 1–2 eurų simbolinį mokestį visiems rinkos dalyviams, išskyrus LEZ, pramonės parką, oro uosto teritoriją. Taip būtų įgyvendintas įstatymas ir išlygintos teisės rinkos dalyviams bei pasiųsta žinia, kad miestas yra atviras investuotojams ir naujakuriams. Tai nestabdytų regiono plėtros ir suteiktų konkurencinį pranašumą.

Skubotas sprendimas sukeltų daug komplikacijų investuotojų projektams, kurie nespės iki liepos 1 išsiimti statybos leidimų. Jie gali pakeisti savo investicinius planus ir aplenkti Šiaulius.

17 Tarybos narių šių argumentų neišgirdo ir balsavo „už“. To pakako sprendimui priimti.

Teoriškai – arklys, praktiškai – nestovi

Priėmus sprendimą meras ėmė aiškinti, kad prioritetinė teritorija yra ten, kur atvestos komunikacijos, bet nebūtinai visos. Nes įstatymas reikalauja investuotojui įsivedus infrastruktūrą iš miesto biudžeto per 5 metus padengti jo patirtas išlaidas. O tam reikia susirinkti lėšų. A. Visockas čia mato pavojų savivaldai.

O štai plyno lauko investicijos neprioritetinėse teritorijose grėsmės nekelia, nes ten verslui būtų atiduota tiek lėšų infrastruktūrai įsirengti, kiek būtų surinkta.

Anot mero, tai padaryta verslo patogumui – įsivesk komunikacijas ir per 5 metus biudžetas atiduos tas lėšas. Meras nerimauja, kad investuotojai gali įsivesti labai brangią infrastruktūrą.

„Teoriškai arklys, praktiškai – nestovi. Šiauliuose visa infrastruktūra yra sukurta ir negali būti tokių neprognozuojamų situacijų, kai atsiras kosminė infrastruktūra, kurią Savivaldybė turėtų padengti, nes visą plėtrą pati Savivaldybė ir kontroliuoja – išduoda technines sąlygas. Tikrai nebus tokių situacijų, kai verslas nusities kokius nors viadukus ir Savivaldybei po 5 metų teks apmokėti. Mums nereikėtų lyginti Vilniaus ir Šiaulių. Mūsų miestas neauga tiek, kad mums reikėtų naujų mokyklų, darželių, magistralinių tinklų ir taip toliau“, – kalbėjo architektė ir politikė G. Mendoza Herrera.

Ji vylėsi, kad įstatymas galios labai trumpai ir greitai bus patvirtintos jo pataisos. Kadangi to mokesčio didžioji dalis bus surenkama iš gyventojų statybų, tikisi, kad mokestis bus panaikintas.

Meras A. Visockas aiškino, kad Taryba priėmė sprendimą tam, kad parodytų šalies valdžiai, jog įstatymas yra blogas.

„Tos savivaldybės, kurios priima nulius, nesukuria konflikto“, – kirto meras, aiškinęs, kad pokyčiai prasidės nuo Šiaulių.

Mokesčio lengvatų klausimą atidėjo

Nors politikai neatidėjo pačio tarifo patvirtinimo, grąžino rengėjams tobulinti kitą sprendimo projektą, kuriame buvo numatytos išimtys, kada investuotojai gali būti atleisti nuo mokesčio arba jiems leidžiama sumokėti dalimis per kelerius metus.

Meras pripažino, kad dideles diskusijas sukėlė Savivaldybės ketinimai taikyti infrastruktūros mokesčio lengvatas 10 tūkstančių ir daugiau kvadratinių metrų pastatų statytojams.

Anot A. Visocko, šis sprendimas sukurtas ieškant išeities ir pripažino, kad jis sukurtų skirtingas verslo sąlygas. Meras sakė sulaukęs priekaištų, kad tarnauja stambiajam verslui. Todėl šis sprendimas atidėtas.

„Nuo 90-tų metų vis mažiau ir mažiau sveiko proto. Pirmą kartą priimame tokį nelogišką sprendimą. Viskas turi savo kainą. Už kiekvieną sprendimą kažkas turi mokėti. Užkrovėte mokestį didžiajai daliai žmonių, kurie niekada nei tos infrastruktūros sulauks, nei gali jos tikėtis. Jūs būsite pirmasis meras, kuris taip „rūpinasi“ vidutines pajamas gaunančiais žmonėmis, kurie turės mokėti infrastruktūros mokestį“, – reziumavo Martynas Šiurkus.

Meras į tai atsakė klausimu: „Kas priima įstatymus Seime?“