Šiaulių valdžia giriasi ir nepadarytais darbais

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Praėjusią žiemą Vilniaus gatvės bulvare rekonstrukcijos darbai nevyko, tačiau šįmet dirbama ir per sniegą – iki šiol atlikta pusė projekto darbų.
Šiaulių mieste vykstantys viešųjų objektų remonto ar rekonstrukcijos darbai visiems gerai matomi. O kad būtų dar geriau matomi, miesto valdžia nepamiršta pasigirti. Tik paaiškėjo, kad giriamasi ir nepadarytais darbais. Dažnai projektų įgyvendinimas užtrunka – tęsiami terminai, skiriamos papildomos lėšos. Dauguma gyventojų susiduria su eismo apribojimais bei kitais ilgalaikių remontų sukeltais sunkumais. Ar galėtų darbai mieste vykti greičiau?

Padauginti milijonai

Šiaulių meras Artūras Visockas viešai gyrėsi, kad 2020 metai mieste buvo ypatingos sėkmės metai. Skelbiama, kad mieste atlikta darbų už 37 milijonus eurų, o Administracijos darbuotojai labai sunkiai dirbo.

Paprašius Savivaldybės patikslinti, kokie projektai ir už kiek įgyvendinti, kokia dalis liko nepadarytų darbų, Administracijai prireikė savaitės viskam susiskaičiuoti, nes tokios analizės neturi. Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiajam specialistui Vitaliui Lebedžiui pateikus informaciją pasirodė, kad skubanti girtis neva nuveiktais darbais Savivaldybė į 37 milijonus įskaičiavo ir net nepradėtus ar vos pradėtus darbus, kurie baigsis tik 2021 ar net 2023 metais.

Didžiausi projektai – nebaigti

Šiaulių miesto savivaldybė skelbia penkis didžiausius 2020 metų įgyvendintus projektus, tačiau nutyli, kad nė vienas iš jų nepabaigtas.

Šiaulių oro uosto infrastruktūros (perono, riedėjimo tako, privažiuojamųjų kelių ir inžinerinių tinklų) įrengimas, modernizavimas ir pritaikymas investicijoms pritraukti turėjo būti baigtas iki praėjusių metų pabaigos, tačiau terminas pratęstas iki šių mėtų gegužės 31 dienos. Neatlikti darbai: dalies riedėjimo kelio asfaltavimas, dalies perono asfaltavimas, priešgaisrinio patruliavimo kelio statyba.

Net Savivaldybės valdžios pasididžiavimas – Bačiūnų gatvės rekonstrukcija – iki galo nepadaryta. Liko dalis baigiamųjų darbų įrengiant apjungiamąsias gatves, dalies pėsčiųjų-dviračių tako asfaltavimo darbų, aplinkos sutvarkymas, teisinė registracija.

Atliekant Vilniaus gatvės bulvaro ir amfiteatro rekonstrukciją padaryta pusė darbų. Projektas turi būti baigtas šių metų rugsėjo mėnesį.

Įgyvendinant Aušros alėjos tarp Žemaitės ir Varpo gatvių viešųjų pastatų ir viešųjų erdvių prieigų rekonstrukcijos projektą neįrengta dalis apšvietimo, šaligatvių, želdynų, nesutvarkyta Zubovų dvaro rūmų parterinė dalis, neatliktas Aušros alėjos 15 namo tvoros restauravimas.

Viešųjų erdvių ir gyvenamosios aplinkos gerinimo teritorijoje, besiribojančioje su Draugystės prospektu, Vytauto gatve, P. Višinskio gatve ir Dubijos gatve, projekte dar nepaskelbta vieno objekto darbų pradžia (daugiabučių namų teritorijos), planuojama tai padaryti tik atšilus orams, o pabaiga numatyta liepos mėnesį.

Kitas rangovas iki rugpjūčio mėnesio turi užbaigti į šį projektą įeinančios P.Višinskio gatvės rekonstrukciją. Dar neįgyvendinti šie projekte numatyti darbai: skvero Stoties ir P.Višinskio gatvių sankryžoje granito dangos įrengimas, apšvietimas, P.Višinskio gatvės asfalto dangos klojimas, mažosios architektūros elementai ir želdiniai.

Skaičiuojami skirti pinigai, bet ne padaryti darbai

Iš Savivaldybės pateiktos informacijos akivaizdu, kad praėjusiais metais visiškai užbaigti vos keli projektai: modernizuotas plaukimo mokyklos „Delfinas“ pastatas, atnaujintas globos centro „Goda“ pastatas ir įgyvendintas projektas „Civilinės saugos sistemos gerinimas Šiaulių ir Jelgavos miestuose“, kurio metu kurtas miesto koordinavimo centras.

Daugelis infrastruktūrinių objektų, kuriais miestiečiai jau naudojasi, yra arba nepriduoti, arba nepatvirtintos projektų ataskaitos. Tai ir Statybininkų, Dubijos, Tilžės gatvių atkarpos, Tilžės ir Gegužių gatvių sankryža, Pakruojo, Draugystės gatvių rekonstrukcija ir kiti. Nors Draugystės prospekto ir Dubijos gatvių žiedu jau senokai ratus suka automobiliai, šio objekto pridavimo procedūros taip pat tebevyksta.

Šiaulių laisvosios ekonominės zonos infrastruktūros plėtros projekte vyksta pėsčiųjų takų (I etapo) užbaigimo procedūros.

Savivaldybės pateiktoje informacijoje nurodoma, kad geležinkelio atšakos įrengimo darbai pramoninėje teritorijoje (I etapas) pernai net nebuvo pradėti, tačiau šiam projektui numatyti 3,7 milijono eurų jau įtraukti į 2020 metų „pasiekimus“, kaip ir 3 milijonai Serbentų gatvės tęsiniui, kuris net nestartavo.

300 tūkstančių eurų „Viešųjų ir administracinių paslaugų (miesto tvarkymo, infrastruktūros priežiūros ir kt.) kokybės gerinimas Šiaulių miesto savivaldybėje (II etapas)“ projektui taip pat nepanaudoti. Projektas yra įgyvendinimo stadijoje, tikslinama techninė specifikacija, ruošiamasi pirkti informacinės sistemos įdiegimo Miesto koordinavimo skyriuje paslaugą ir tam laiko yra iki 2022 metų vidurio.

Žemaitės gatvės viaduko remonto atlikta apie 40 procentų. Šiuo metu darbai nevyksta, iki pavasario atidarytas eismas abiem viaduko pusėmis.

Ne vienerius metus žadėtos renovacijos sulaukė lopšelis darželis „Kregždutė“, tačiau kol kas atlikta tik du trečdaliai darbų.

Projektas „Vaikų dienos centrų tinklo plėtra Šiaulių mieste“ irgi neseniai startavo – vykdyti asociacijos regbio sporto klubo „Vairas“ vaikų dienos centro, kurį lankyti gali iki 29 vaikų, paprastojo remonto darbai. Šiais metais prasidės remontai, bus perkami baldai ir kitam šio projekto objektui – Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro vaikų dienos centrui.

Negauna informacijos

Pristatant ypatingos sėkmės metus, Savivaldybėje džiaugiamasi, kad miesto biudžetas nuo 2015 metų padvigubėjo: išaugo nuo 84 milijonų eurų iki 177 milijonų 2020-ųjų pabaigoje.

Šiaulių mesto tarybos narys, opozicijos atstovas Martynas Šiurkus sakė, jog lygiai tokiu pat pasiekimu gali džiaugtis, pavyzdžiui, Pagėgių, Akmenės ar bet kuri kita savivaldybė. Visose savivaldybės panašiu tempu keitėsi biudžetai. Kito mokesčių įstatymai, didėjo minimalus atlyginimas, augo pedagogų darbo užmokestis ir kiti nuo Savivaldybės nepriklausantys veiksniai. Be to, šalyje kilo ekonomika.

„Jeigu viskas taip gerai, kodėl kaip ir buvome 15–20 pagal vidutinį darbo užmokestį šalyje, taip ir likome?“ – retoriškai klausė politikas.

M. Šiurkus piktinosi, kad net Tarybos nariui iš Savivaldybės nėra paprasta gauti informaciją.

„Mes užduodame klausimus Administracijai, informacijos negauname arba gauname iškreiptą. Kalbant apie tuos rekordinius metus, tai taip, gavome daug pinigų iš valstybės. Aišku, kad turime projektus įgyvendinti, klausimas, ar mes pasiekiame norimą rezultatą, juos įgyvendindami ir ar įgyvendiname juos laiku. Pasižiūrėjęs Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje aš matau, kad visi projektai yra pratęsiami, daugumai numatomos papildomos lėšos. Kodėl jie tokios informacijos nepateikia?“, – kalbėjo Tarybos narys.

Jis akcentavo, kad dauguma projektų yra tęstiniai. Miesto viešųjų erdvių atnaujinimo projektai finansuojami iš integruotosios teritorijos vystymo programos dar vadinamos URBAN programa.

M. Šiurkus priminė, kad šiai didžiųjų šalies miestų projektams finansuoti skirta programai projektai planuoti pradėti dar gerokai iki A. Visockui tampant meru. Pirmieji Tarybos sprendimai buvo priimti dar 2013–2014 metais. Visa tai tęsiasi jau ilgai. Gal vėliau kažkas kiek keitėsi, teritorijos buvo koreguotos, bet viskas jau vyko, atėjus dabartinei valdžiai.

„Yra labai daug keistų dalykų, susijusių su projektų įgyvendinimo terminais. Vilniaus bulvare praėjusiais metais nuo lapkričio mėnesio iki kovo mėnesio buvo technologinė pertrauka, niekas nedirbo. Dabar visą laiką dirba. Klausimas, ar negalėjo tų darbų padaryti greičiau, o ne dabar dirbti per sniegą. „Fesibuke“ buvo įdėtos nuotraukos, kaip Bačiūnų gatvėje asfaltas pilamas sniegui sningant. Ar baigiantis metams mes bandome bet kokia kaina įsisavinti pinigus, ar protingai organizuojame, kontroliuojame terminus ir panašiai?“, – komentavo politikas.

Visuomet norisi, kad darbai judėtų sparčiau

Šiaulių miesto tarybos Miesto ūkio ir plėtros komiteto pirmininkė ir valdančiosios daugumos atstovė Rima Juškienė mano, kad mieste daug darbų vyksta, o vėlavimui gali atrasti įvairių priežasčių.

„Pavyzdžiui, kai Vasario 16-osios gatvėje buvo atkastas archeologinis sluoksnis, kur buvo palaidojimai. Atsiranda nenumatytų darbų arba išlenda projektavimo klaidos. Tikriausiai visi miestai susiduria su tomis problemomis. Visuomet norisi, kad tokie darbai judėtų sparčiau, greičiau, bet kartais iš pirmo karto neįvyksta konkursai (rangos pirkimo-aut.). Aš galvoju, kad daug padaryta Šiauliuose ir yra kuo pasidžiaugti. Bet yra daug ir nebaigtų projektų, kurie 2021 metais turėtų būti baigti įgyvendinti, taip tariant „užaktuoti“. Nėra tragiška situacija. Darbai vyksta, jei atsiranda problemos, ieškoma sprendimų“, – aiškino komiteto pirmininkė.

Ji tikino, kad komitete dažnai darbotvarkėje svarstomi projektų įgyvendinimo klausimai. Aiškinamasi, kokia situacija, kokios vėlavimo priežastys. Ypač situacija išaiškėja svarstant naują metų biudžetą. Anot R. Juškienės, dabar kaip tik tas laikas, kai žiūrima dėl kokių priežasčių tam tikri projektai nepabaigti iki galo.