Naujausios
Iš naujo – po septynerių metų
Liepos 11 dieną, praėjus septyneriems metams po to, kai pirmąkart buvo pateiktas Šiaulių tardymo izoliatoriaus iškėlimo planas iš Šiaulių miesto į modernų kompleksą Šiaulių rajone ir tiek laiko dėl lėšų įstrigusių sprendimų, Vyriausybės posėdyje pagaliau pritarta Teisingumo ministerijos pateiktam siūlymui iškelti Šiaulių tardymo izoliatorių, pasitelkiant tam viešąją ir privačiąją partnerystę.
Vyriausybė pritarė Teisingumo ministerijos pateiktam projektui naują įkalinimo įstaigą statyti Malavėniukų kaime. Numatytas šio partnerystės projekto sutarties įgyvendinimo laikotarpis – iki 15 metų.
Nustatyta, kad atrinktas rangovas per pirmuosius trejus metus – iki 2026-ųjų – turėtų suprojektuoti, pastatyti ir įrengti naują kompleksą, o vėliau rūpintis jo priežiūra, remontu, kitomis viešosiomis, komunalinėmis paslaugomis.
2015 metais naujojo Izoliatoriaus statybai iš valstybės biudžeto buvo numatyta skirti apie 43 milijonus eurų, o statybas planuota baigti 2022-aisiais.
Šįkart Teisingumo ministerija numato, kad didžiausi valstybės turtiniai įsipareigojimai siektų per 56 milijonus eurų, o bendri maksimalūs mokėjimai privačiam partneriui per visą sutarties laikotarpį, įvertinus ir įvairias rizikas, gali sudaryti beveik 74 milijonus eurų.
Naujajame tardymo izoliatoriuje, neskaitant viso modernaus komplekso serviso, numatytos kameros ne daugiau kaip dviem asmenims kiekvienoje apgyvendinti, jose žmogui tektų ne mažiau kaip po penkis kvadratinius metrus.
Šiuo metu Šiaulių rajone, Malavėniukų kaime, numatytoje modernaus ir laikmečio poreikius atitinkančio komplekso vietoje, įrengti dalies pastatų gręžtiniai pamatai, inžineriniai tinklai, teritorija aptverta tvora – darbų atlikta už kiek daugiau nei pustrečio milijono eurų.
Bet Tardymo izoliatoriaus įkurtuvėms koją pakišo ne tik finansavimas. 2021 metų liepą Generalinė prokuratūra, gavusi Teisingumo ministerijos prašymą dėl galimai neatliktų ar netinkamai atliktų naujo Šiaulių tardymo izoliatoriaus statybos darbų ir valstybės biudžetui galimai padarytos didesnės nei 500 tūkstančių eurų žalos, pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Ministerijai kilęs įtarimas, kad valstybei padaryta žalos – dėl galimai netinkamai vykdytų statybos darbų, neatliktų konservavimo darbų bei tariamo konservavimo darbais paslėpto ankstesnės statybos broko.
Statybos darbus vykdžiusi Telšių statybos bendrovė „Versina“ pernai nutraukė sutartį dėl finansavimo stokos ir paprašė atlyginti patirtus nuostolius. Bendrovė tvirtina net ir neturėjusi atlikti konservavimo darbų.
Ši Generalinės prokuratūros iškelta baudžiamoji byla buvo nutraukta, nes nebuvo nustatyta, kad nusikalstama veika padaryta. Šiuo metu teisme civilinio proceso tvarka nagrinėjamas galimai padarytos žalos atlyginimo klausimas.
Kelias – į Turto banką
Aišku, kad senasis, dar 1911 metais Šiauliuose, Trakų gatvėje, statytas Šiaulių tardymo izoliatorius, vadintas „raudonuoju“ kalėjimu, seniai neatitinka šiuolaikinių reikalavimų, jau nekalbant apie tai, kad vienam kaliniui čia tenka vos apie tris kvadratinius metrus, o darbuotojų persirengimo patalpos įrengtos pusrūsyje. Dėl to vien per pastaruosius šešerius metus valstybės biudžetas teismų priteistoms kompensacijoms išleido beveik milijoną eurų.
Reikšmingo atnaujinimo, išskyrus kosmetinį, istorinis kompleksas nematė nuo pat jo pastatymo. Atgaivinti kompleksą ir pritaikyti jį kokioms nors veikloms reikalingi milžiniški pinigai. Ar atsirastų iniciatyvų investuoti į Nekilnojamojo kultūros vertybių registre esantį statinį?
Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus pavaduotojos Rasos Šošič žodžiais, Tardymo izoliatorių iškėlus iš Šiaulių, pastatai, kurie priklauso kultūros paveldui, taigi yra saugomi valstybės, būtų perduoti Turto bankui. O tada jis priims tolesnius sprendimus – kas komplekse įsikurs, kas investuos.
„Esu valstybės tarnautoja, taigi politikų kalbų nekomentuosiu“, – sakė R. Šošič, pasiteiravus apie viešojoje erdvėje pastarosiomis dienomis paplitusį Šiaulių mero Artūro Visocko planą.
Meras kultūros paveldą tiesiog nušluotų
Šiaulių miesto vadovas A. Visockas viešumoje atvirai prabilo, kad istorine prasme neįkainojamą kompleksą, Šiaulių tardymo izoliatoriaus pastatus, jei būtų jo valia tiesiog nušluotų, o išvalytoje teritorijoje pastatytų modernius daugiabučius. Esą Šiauliams tokio pastato, kaip šimtametė kalinimo įstaiga, tikrai nereikia – reikia tik daugiaaukščių.
Anot A. Visocko, Savivaldybė būtų pasiruošusi perimti pastatus, bet tik tokiu atveju, jei juos būtų leista nugriauti. O išvalytas sklypas neabejotinai rastų investuotoją – juk vieta labai graži.
Apie nugriovimą nėra net kalbos
Raimundas Balza, Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius, paveldosaugininkas, sako, kad miesto vadovo A. Visocko išsakytos mintys nugriauti kultūros paveldo registre esantį prieš daugiau nei šimtą metų statytą kompleksą prasilenkia su logika.
„Jei vadovautis mero mintimis, tai ir istorinį Lukiškių kalėjimą, kuriame dabar vyksta koncertai, parodos, festivaliai, gausybė kitų renginių reikėjo nušluoti. Bet nenugriovė. Kaip niekas nenugriovė ir mūsų Menų inkubatoriaus, fabriko, kuriame buvo įsikūręs „Elnias“ – be stogo, apgriuvęs, bet stovi, nes turi urbanistinio paveldo statusą – niekas negriauna“, – „Šiaulių kraštui“ sakė R. Balza.
Jo žodžiais, gal merui vertėtų užsukti pas Savivaldybės paveldosaugininką ir pasiaiškinti, kas tai yra valstybės saugoma kultūros vertybė, kokie ir yra Šiaulių tardymo izoliatoriaus pastatai.
Šiaulių „Aušros“ vadovas sakė, kad muziejus, dar seniau, prasidėjus kalboms apie būsimą Tardymo įstaigos iškeldinimą, turėjo visokių planų ir idėjų, ką būtų galima nuveikti su senaisiais pastatais. Apie tai buvo kalbėta ir su tuomet teisingumo ministru Remigijumi Šimašiumi.
„Sutinku, galbūt mažiau vertingus statinius ir galima būtų nugriauti, bet pats kompleksas iš tiesų įdomus. Tikrai sugalvotume, kaip panaudoti. Žinoma, daug kas susiję su finansiniais reikalais“, – sakė R. Balza.
Kita vertus, anot jo, visai nesvarbu, kas įsikurtų senuosiuose pastatuose – muziejus ar dar kažkas – svarbiausia, kad kompleksas išliktų. O apie jo nugriovimą negali būti net kalbos.
