Naujausios
Pasinaudos savo tarptautine patirtimi
Sveikatos apsaugos ministerijos paskelbtame Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus konkurse dokumentus buvo pateikę 6 dalyviai, konkurse dalyvavo 5. Į antrą etapą pateko vienintelis Mindaugas Pauliukas, jo kandidatūrą ministras patvirtino.
M. Pauliukas sakė, kad turi kelių aukštųjų mokyklų baigimo diplomus. Pirmasis – tarptautinių santykių ir diplomatijos magistro. Naujasis vadovas yra dirbęs Užsienio reikalų ministerijoje: 4 metus dirbo Kazachstane, 3 metus – Estijoje, vadovavo dideliam Pasaulio banko projektui Kazachstane ir kitose Azijos šalyse.
2019 metais jis su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga buvo išrinktas į Radviliškio rajono savivaldybės tarybą bei paskirtas mero pavaduotoju. Prieš metus pasikeitus rajono merui, M. Pauliukas iš pareigų atsistatydino, tačiau liko Tarybos nariu.
Pastaruoju metu jis dėstė Vilniaus universiteto Medicinos fakultete. M. Pauliukas yra pasirinkęs akušerio profesiją.
Paklaustas, ar jau yra suplanavęs savo pirmuosius darbus, direktorius atsakė: „Žmogus, kuris tiksliai žino, kas bus ateityje, yra arba idiotas, arba karjeristas. Ir to, ir to reikia saugotis.“
Ligoninę paliekanti laikinoji direktorė Česlova Špūrienė su šypsena sakė padėsianti naujam vadovui suplanuoti pirmos dienos darbotvarkę.
44 metų naujasis vadovas sakė, jog jo negąsdino Šiaulių ligoninėje kilęs mobingo skandalas. Jis turi darbo patirties Švedijos ligoninėse, kur yra didelis įdirbis tokių įvykių prevencijoje.
„Problema gili ir ne tik sveikatos srityje. Tai prasideda nuo mokyklos, kai mūsų vaikai susiduria su patyčiomis. Yra sovietmečio palikimas, kai mes gerbiame pareigas, o ne asmenybę. Svarbiausias dalykas yra žmogus ir tarpusavio santykiai. Lygiateisiškumo ir saugumo principai yra labai svarbūs bet kuriame kolektyve. Tada galima kalbėti apie naujų kadrų pritraukimą. Tą jaučia ir pacientai, kada šypsosi, o kolegos vieni su kitais jaučiasi pagarbiai“, – žiniasklaidai kalbėjo M. Pauliukas.
Šiaulių ligoninėje yra dirbęs ir jo tėvas gydytojas Antanas Pauliukas, tačiau naujasis vadovas tikino, kad jo sprendimui dalyvauti konkurse tėvas įtakos nedarė, tačiau palaikymo iš savo šeimos sulaukė.
Jo manymu, siekti, kad Respublikinė Šiaulių ligoninė būtų geriausia Šiaurės Lietuvoje, yra šiek tiek per mažos ambicijos. Naujasis vadovas įsitikinęs, kad ši gydymo įstaiga gali būti tarp pačių geriausių šalyje.
Ministrą džiugina naujo direktoriaus patirtis
Ministras A. Dulkys neneigė, kad konkursas ligoninės direktoriaus pareigoms užsitęsė. Ministerija esą neseniai gavo visas reikiamas pažymas, kad vadovas galėtų būti paskirtas.
„Man pasirodė, kad apie vadovą, kuris turi patirties valstybės tarnyboje, kuriam teko dirbti ministerijoje, kuriam teko diplomatinio darbo, tarptautinių projektų patirties, kuris dėstytojauja medicinos srityje, pastaruosius ketverius metus yra paskyręs akušerijos mokslams, tai daug ką pasako“, – direktoriaus pasirinkimo motyvus komentavo ministras.
Jis priminė, kad Respublikinėje Šiaulių ligoninėje buvo skaudus jaunos gydytojos savižudybės atvejis, po kurio kilo mobingo skandalas. Šiauliai buvo visos Lietuvos dėmesio centre. Ministras aiškino, kad ši situacija buvo panaudota tam, kad ne tik pati ligoninė savo viduje keistųsi, bet ir taptų centru, iš kurio patirtys, ką daryti, kad išnyktų patyčios, mobingas visoje sveikatos apsaugos sistemoje, sklistų visoje šalyje. A. Dulkys atkreipė dėmesį, kad keistis reikia pradedant nuo šalies parlamento ir einant į visas kitas sritis.
„Kas pabandytų atsistoti į laikinosios vadovės batus, kokia situacija buvo prieš metus? Lenkiu prieš ją galvą. Labai didžiulis ačiū. Čia tokia skandinaviška sistema, kai yra tarpinis vadovas, kuris padeda sukalibruoti situaciją, ją geriau pažinti ir tada jau ateina nuolatinis vadovas, kuris stengiasi komandą konsoliduoti ir judėti į priekį, kai ta emocija yra truputėlį nusėdusi“, – ministras dėkojo laikinajai direktorei Č. Špūrienei.
Buvusi vadovė grįžta į Vilnių
Prieš metus iš Vilniaus Santaros klinikų laikinai vadovauti Šiaulių ligoninei atvykusi Č. Špūrienė grįžta į sostinę. Jos artimiausi planai – pailsėti, o darbo planais pasidalyti dar nenorėjo.
Buvusi vadovė pasakojo, kad atvažiavusi į Šiaulius ligoninėje rado slogią atmosferą – dalis darbuotojų buvo užguiti, nemotyvuoti. Reikėjo ne tik užtikrinti veiklą, bet ir judėti į priekį, tęsti pradėtus projektus, plėsti paslaugas.
„Dirbome, kad darbuotojai jaustųsi saugiau. Baigiantis metams rezultatai pasijautė. Galima pastatyti daug brangios medicininės aparatūros, tačiau jei nebus darbuotojų, nebus paslaugos. Pasidžiaugiau, kad mano darbas nenuėjo veltui“, – sakė Č. Špūrienė.
Ji sakė vienu metu turėjusi noro dalyvauti direktoriaus konkurse, bet paskui nusprendė, kad jai reikia pertraukos.
Medikė neslėpė, kad Šiauliuose jautėsi lyg tremtyje. Nors darbas buvo žinomas, tačiau visa jos socialinė aplinka liko Vilniuje. Gyveno nuomojamame bute, neturėjo ką veikti po darbo. Tačiau čia pat pripažino, kad pirmą pusmetį grįždavo tik išmiegoti, nes gyveno vien darbu. Į sostinę grįžtanti buvusi vadovė pasidžiaugė, kad dabar jau galės atsikvėpti.
