Kaltų dėl Šiaulių ligoninės medikės savižudybės nerasta

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Po jaunos medikės savižudybės Respublikinės Šiaulių ligoninės medikai atvirai kalbėjo apie įstaigoje vykdytą ir vykdomą mobingą. Tyrėjai į tai, panašu, neįsiklausė.
Prokuratūra pranešė nutraukusi ikiteisminį tyrimą, kurio tikslas buvo nustatyti aplinkybes, susijusias su Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojos anesteziologės-reanimatologės savižudybe pernai gegužę.

Toks nutarimas priimtas ikiteisminiam tyrimui vadovavusiai prokurorei susipažinus su gautomis specialistų išvadomis, įvertinus kitus byloje surinktus duomenis, esą nepadaryta nusikalstama veika.

Šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas po visuomenėje didelį atgarsį sukėlusios 30-metės Šiaulių ligoninės gydytojos savižudybės. Moters artimieji viešai teigė, kad jos mirtis yra susijusi su darbe patirtu mobingu. Medikė rasta negyva praėjus dviem dienoms po jos atleidimo iš darbo Respublikinėje Šiaulių ligoninėje.

Anot prokuratūros, siekiant nešališko ir objektyvaus tyrimo, jį buvo pavesta atlikti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Sunkių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjams. Tyrimą organizavo ir jį kontroliavo Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė.

Didelės apimties baudžiamojoje byloje buvo apklausta daugiau nei 60 liudytojų, išnagrinėta daugybė medicininių dokumentų, skirtos užduotys specialistams bei atliktos sudėtingos ekspertizės.

Įvertinusi tyrimo metu surinktų duomenų visumą – ekspertų išvadas, liudytojų parodymus, kitus bylos duomenis – garso įrašus, asmenų susirašinėjimą ir kita – prokurorė gruodžio 14 dieną priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes, teikiama sprendime, nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Daugiau nei 150 lapų apimties nutarime konstatuojama, kad tyrimo metu nenustatyta jokių duomenų, kurie atskleistų, jog moters atleidimą iš darbo inicijavę ar kiti asmenys būtų siekę privesti ją prie savižudybės ar būtų numatę, kad ji gali priimti tokį sprendimą, todėl daroma išvada, kad jų veiksmuose kaltės nėra.

Šis tyrimas buvo atliekamas ne tik dėl galimo privedimo prie savižudybės. Jo metu buvo tiriami vieno paciento teiginiai dėl jam neva Šiaulių ligoninėje taikyto neteisėto laisvės atėmimo bei galimas dokumentų klastojimas šioje gydymo įstaigoje.

Tyrimas dėl pastarosios nusikalstamos veikos pernai spalį buvo atskirtas ir perduotas tirti Šiaulių apygardos prokuratūrai.

Tyrimo dalyje dėl vienam pacientui Šiaulių ligoninėje galimai taikyto neteisėto laisvės atėmimo nustatyta, kad pagal klinikinę situaciją periodiškai jo atžvilgiu suvaržymo priemonės buvo taikomos pagrįstai. Ikiteisminis tyrimas šioje dalyje taip pat nutrauktas, nes nėra pagrindo teigti, kad pacientui buvo neteisėtai atimta laisvė.

Kadangi šis ikiteisminis tyrimas tiesiogiai susijęs su asmenų sveikatos duomenimis ir privačiu gyvenimu, plačiau komentuoti motyvų, kuriais vadovaujantis buvo nuspręsta bylą nutraukti, prokuratūra galimybės neturi.

Dėl įvykių, susijusių su Šiaulių ligonine, buvo atliekamas ne tik šis ikiteisminis tyrimas. Šios gydymo įstaigos veiklą tikrino speciali Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sudaryta komisija, Darbo ginčų komisija, Akreditavimo tarnyba prie SAM.

SAM sudarytos komisijos išvadose dėl tuometinio Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus Remigijaus Mažeikos darbo pareigų pažeidimo nurodoma, kad tuometinis ligoninės vadovas, netinkamai kontroliuodamas ligoninės vidinius procesus, neužtikrino nediskriminacinės darbo aplinkos darbuotojams, neužkirto kelio nesaugiam psichosocialiniam klimatui formuotis, toleravo ir nesiėmė efektyvių priemonių psichosocialiniam klimatui gerinti.

Baigus tarnybinį tyrimą, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tuometinį vadovą R. Mažeiką atšaukė iš Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus pareigų.