Šiaulių ligoninės kardiologams vadovauti pradėjo žymi profesorė: „gal nebūtina kartoti visiems standarto“

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Respublikinėje Šiaulių ligoninėje Širdies ir kraujagyslių centro vadovės pareigas pradėjo Vilniaus universiteto eiti profesorė Jelena Čelutkienė.
Respublikinėje Šiaulių ligoninėje Širdies ir kraujagyslių centro vadovės pareigas pradėjo eiti profesorė Jelena Čelutkienė. Ji pakeitė ligoninės skaudžioje mobingo istorijoje skambėjusią ankstesniąją vadovę. Tiesa, J. Čelutkienė kol kas pareigas eina laikinai, nes į šią pareigybę ateityje turėtų būti skelbiamas konkursas.

Ligoninės direktorius Mindaugas Pauliukas, pristatydamas naują centro vadovę, didžiavosi, kad prie ligoninės medikų komandos prisijungė viena žinomiausių Lietuvos kardiologų, žymi Vilniaus universiteto mokslininkė, ne tik puiki profesionalė, bet ir labai šiltas žmogus.

„Atrado“ Šiaulių ligoninės galimybes

„Ligoninės komanda stiprėja ne tik profesionaliai, bet ir žmogiškaisiais santykiais. Profesorė – šiltas žmogus, kolektyvas noriai bendrauja, mokosi. Empatija, žmogiški santykiai ligoninėje yra vertybė, nes tai jaučia ir pacientai“, – kalbėjo M. Pauliukas, pasidžiaugęs, kad sutapo jo ir profesorės požiūris į inovatyvius dalykus.

J. Čelutkienė neslėpė, kad pasiūlymo eiti Širdies ir kraujagyslių centro vadovės Šiaulių ligoninėje pareigas gavo po to, kai nelaimėjo konkurso į Santaros klinikos Kardiologijos centro vadovo pareigas. Jai buvo priimtinas ligoninės vadovo požiūris į darbą ir naujoves gydymo įstaigoje, buvo įdomios jo ambicijos.

Ji pasakojo, kad kitose šalyse yra nepaprastai daug karjeros galimybių. Jei medikas išauga viename centre, jis tampa pajėgus tapti vadovu, lyderiu, turi didelį pasirinkimą. Lietuvoje tai nėra įprasti dalykai. Tai nėra konkurencinga erdvė, kur lyderiams yra galimybė pasireikšti. Lietuvoje yra labai ribotas skaičius įdomių pozicijų ir labai maža kaita jose.

Sulaukus pasiūlymo iš Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovo, pasirodė įdomi atsiradusi galimybė koordinuoti ir tobulinti klinikinį procesą visame centre, kuriame yra stacionaras, konsultacinė poliklinika, diagnostika ir intervencijos.

„Gal galime žiūrėti naujai į visą Lietuvos situaciją. Gal mes užduodame kitokį toną, kad ne vien tik Vilnius ir Kaunas egzistuoja Lietuvoje. Atvažiavusi radau puikius klinicistus, aukšto lygio pagalbą. Aš visą savo gyvenimą praleidau Vilniuje. Man ir atrodė, kad visas gyvenimas ir yra Vilnius. Dabar aš atrandu, kad Lietuva yra labai turtinga atsidavusiais gydytojais, puikiai organizuojamu klinikiniu darbu. Dar čia pamačiau labai dideles ambicijas. Kolektyvas yra labai jaunas, ypatingai stacionaro gydytojai. Jie turi noro kiekvieną dieną semtis žinių ir tobulinti savo darbą. Dabar centre kelių kardiologų trūksta, bet mes tikimės sulaukti jų ir sustiprinti komandą“, – prisistatydama kalbėjo J. Čelutkienė.

Kol kas Šiauliai – tai ligoninė

J. Čelutkienė žada Šiauliuose dirbti 3–4 dienas per savaitę. Vilniaus universitete dar dirbs mokslinį pedagoginį darbą ir nedideliu krūviu dirbs Santaros klinikose. Šiaulių ligoninėje atliks ne tik administracinį darbą, bet ir konsultuos pacientus.

„Šiaulių miestas – man yra Šiaulių ligoninė. Išeinu namo per Priėmimo skyrių, kai kiti išėjimai jau uždaryti, tai yra vėlai vakare, todėl miesto dar nejaučiu. 6 minutes einu iki išnuomoto buto. Tačiau Šiaulių miestą žinau neblogai, nes čia yra gimęs ir užaugęs mano vyras“, – kalbėjo vadovė.

Planuose – trumpinti eiles pas kardiologus

Paklausta, ką ketina daryti su eilėmis pas kardiologus, profesorė sakė nemananti, kad tai yra didžiausia problema. Konsultacinėje poliklinikoje eilė pas kardiologą – pusantro mėnesio. Tiek laukti pas specialistą – nėra didelė problema. Būtų blogai, jei laukimo laikas apimtų 4–6 mėnesius. Tačiau profesorė mato galimybių ir pusantro mėnesio laukimą sutrumpinti. Užsibrėžtas tikslas – padaryti trumpiausią pacientų laukimo laiką.

„Iš tiesų yra rezervų pagreitinti pacientų konsultavimą ir priimti per dieną daugiau pacientų racionalizuojant jų ištyrimo planą. Dabar viskas vyksta pagal tam tikrą standartą. Galima daugiau lankstumo, pasižiūrėti, ko labiau pacientui reikia tikslingai, gal nebūtina kartoti visiems standarto ir taip pagreitinti konsultacijas ir priimti daugiau pacientų. Taip pat galėtume priimti daugiau kardiologų į konsultacijų skyrių“, – komentavo vadovė.

Dar viena idėja – padaryti skausmo krūtinėje postą Skubios medicinos pagalbos skyriuje. Čia būtų diferencijuojami pacientai kam reikalinga skubi pagalba, būtų suteikiama per vieną-dvi paras, kurie galėtų palaukti – vėliau. Pacientų su krūtinės skausmais ligoninės priimamajame yra labai daug. Taip būtų nukrautas priimamojo darbas. Ambulatoriniai kardiologai gali perimti tą srautą, kuris užkrauna priėmimą.

Užsilikusių nuotaikų nejaučia

J. Čelutkienė girdėjo apie mobingo skandalą Šiaulių ligoninėje, tačiau Širdies ir kraujagyslių centre kažkokių užsilikusių nuotaikų nemato.

„Matau puikius profesionalus, kurie puikiai tarp savęs bendrauja. Yra gera etika, disciplina. Dabar atsivers galimybė išreikšti savo mintis, kritiką. Šiandien mes aptarėm, kaip naujai organizuosime centro darbą. Buvo daug nuomonių, pozicijų ir mes galėjome viską ramiai aptarti. Gal tam tikra naujiena kolektyvui – nereikia bijoti drąsiai išsakyti savo mintis ir nuogąstavimus“, – pasakojo vadovė.

Ligoninės direktorius pridūrė, kad pasikeitė ne tik centro vadovė, bet ir keli gydytojai.

Sakyti kad viskas idealu – būtų netiesa

Profesorė pasakojo apie naują projektą, į kurį ketina įsitraukti. Nors Sveikatos apsaugos ministerija reikalauja, bet dar neįėjo į įprastą įstaigų ar medikų darbą – jų paslaugų kokybės monitoringas. Pirmieji žingsniai yra, tačiau patikimų duomenų, skaitmenizuotų neturi nei viena ligoninė. Europos kardiologų draugija vykdo projektą „Euroheart“, kurio metu skiriamos lėšos, sukuriama infrastruktūra pacientų registrui.

Pirmiausiai galvojama, apie pacientų, sergančių miokardo infarktu, registrą. Jame būtų atspindėta, kaip greitai pacientas gavo pagalbą, kaip greitai atlikta intervencija, kokie būtini tyrimai atlikti stacionare ir su kokiu gydymu jis išleistas į namus. Tai turi savo kokybės standartus.

„Atvykusi radau popierių pluoštą, kur informacija apie pacientus surašoma, bet kaip tai analizuoti, neaišku. Šiaulių ligoninė bus pirmoji šalyje, kuri pradės skaimenizuoti šiuos kokybės kriterijus. Mes ne tik turime pagydyti ligonį, sutvarkome dokumentus, turėtume matyti visą visumą, ar mūsų sistema visose grandyse veikia gerai. Žiūriu į tai kaip į būtiną rodiklį, kuris paskatins mūsų darbo gerinimą. Sakyti, kad šiandien pas mus viskas idealu, būtų netiesa“, – užsibrėžusi siekti tikslų naujoji vadovė.

Naujovės ligoninėje

Pristatęs naują Širdies ir kraujagyslių centro vadovę įstaigos direktorius M. Pauliukas papasakojo apie pokyčius ligoninėje. Ketinama siekti, kad medikams būtų kuo mažiau būtų „popierinių reikalų“, kiek tai leidžia tam tikri teisniai dalykai.

„Pas mus dar yra toks požiūris – į ligos istoriją rašyk taip, lyg rašytum prokurorui. Šiandien gydytojas nesijaučia saugus. Vos pradėjęs dirbti mačiau krūvas dokumentų, bet sakiau, kad ateityje bus pilotinis projektas be dokumentų, kurį pradėsime nuo kardiologų. Šiauliai gali būti tuo akmenėliu, kuris išjudins vežimą“, – žada direktorius.

Siekiant mažinti medikų darbinį nuovargį, ligoninėje pradėtas įgyvendinti pilotinis projektas – nuspręsta pereiti į 3 pamainų darbo slaugytojams. Tai turėtų sumažinti jų fizinį ir emocinį nuovargį, kurį neišvengiamai patiria darbe, ir paskatinti aktyvesni dėmesį pacientams. Po 3 mėnesių planuojama pateikti pirmąsias išvadas.

„Didžiuojuosi kolegomis, kurie ateina į darbą su pozicija, kad „čia mūsų“. Kuo daugiau žmonių bus mylinčių savo darbo vietą, mums administracijai liks kuo daugiau klausytis ir išgirsti. Pacientai dažnai išeina iš ligoninės ir negauna informacijos, nuraminimo. Turime klausytis, išklausyti, išsidiskutuoti. Esame tame pačiame laive. Aš tikiu ligoninės potencialu ir visų grandžių darbuotojais. Kai atėjau vadovauti ligoninei pirmą dieną sakiau, kad norėčiau, jog ji taptų geriausia ligonine šalyje. Ta ambicija ir išlieka“, – dėstė direktorius.

Jis mano, kas ligoninėje didelė problema buvo komunikacija. Siekiant sutelkti kolektyvą, prieš Kalėdas planuojama išleisti ligoninės darbuotojų kalėdinių desertų receptų knygą.

Pasirašyta sutartis su krepšinio klubu „Šiauliai“. Palaikoma idėja, kad prieš Kalėdas sergančius vaikus aplankytų „Šiaulių“ krepšininkai.