Naujausios
Po operacijų pacientai neišgyveno
Kaip „Vakaro žinios“ neseniai rašė, nusižudžiusi Šiaulių ligoninės gydytoja anesteziologė Laura Šilinskytė rinko informaciją ne tik apie įstaigoje patiriamą mobingą, bet ir gydymo paslaugų kokybę. Visą jos surinktą informaciją po mirties policijai perdavė medikės giminaičiai. Ten ne tik pačios medikės užrašai, bet ir pokalbių įrašai.
„Daugiausiai pažeidimų ten susiję su tuo, kad insultus medikai gydė, neturėdami tam reikalingų licencijų ir pakankamai žinių. Tyrime nagrinėjami 5 tokie atvejai, bet Lauros surinktoje medžiagoje tokių atvejų buvo mažiausiai 20. Nežinau, kodėl tyrė tik penkis. Klausiau, bet kol kas man niekas neatsakė. Visi tie žmonės neišgyveno“, – „Vakaro žinioms“ kiek anksčiau sakė L. Šilinskytės brolis Artūras Šilinskis.
Gavusi šią informaciją, policijos pavedimu, Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba atliko patikrinimą Respublikinėje Šiaulių ligoninėje.
„Ataskaitoje konstatuojama, kad visiems pacientams buvo nustatytos teisingos diagnozės, teisingai nustatytos indikacijos taikyti specializuotą ūminio galvos smegenų infarkto gydymą. Intraveninės trombolizės pacientams atliktos tinkamai.
Cerebrinių kraujagyslių angiografijos, perkutaninės transliuminalinės angioplastikos, mechaninės trombektomijos procedūras atliko neturintys teisės atlikti šias procedūras gydytojai kardiologai. Dėl šių pažeidimų ligoninei pareikštas įspėjimas bei nurodytos konkrečios rekomendacijos įstaigos vidaus dokumentus tobulinti, asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybei gerinti bei pacientų saugai užtikrinti“, – nurodė tarnyba.
Kaip vėliau paaiškėjo, pernai ligoninėje buvo atliktos iš viso 99 intervencijos insultu sergantiems pacientams, iš kurių 22 pacientai mirė.
Planavo viską paviešinti
Nors ikiteisminis tyrimas dar nėra baigtas, o duomenys nėra viešinami, L. Šilinskytė buvo įsitikinusi, kad pacientai sudėtingoms operacijoms būdavo nukreipti licencijų tam neturintiems medikams dėl to, kad būtų išlaikytas insulto klasteris įstaigoje. L. Šilinskytės sukauptoje medžiagoje aprašytas ne vienas paciento gydymas, kuris kėlė abejonių medikei.
Pavyzdžiui, kai vaikštantis pacientas, medikės įsitikinimu, buvo operuotas tam nesant būtinybei. Tuomet žmogui į smegenis išsiliejo kraujas ir jis buvo pasmerktas mirti.
Nors dabartinė ligoninės vadovybė teigia, kad sudėtingas operacijas pacientams su insultu atlikę medikai buvo papildomai pasimokę, todėl kompetentingi, patikrinimą ligoninėje atlikę specialistai nurodė, kad užsienyje rengti kvalifikacijos tobulinimo kursai nesuteikia teisės atlikti tokio tipo operacijas.
– Kaip vertinate Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos atlikto tyrimo išvadas, kuriose nurodoma, kad pacientams, sergantiems insultu, intervencijas įstaigoje atlikdavo tam licencijų neturintys kardiologai? – „Vakaro žinios“ paklausė Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus Mindaugo Pauliuko.
– Manau, kad visuomet reikia tikrinti, ar nebuvo viršytos kompetencijos ir šiuo atveju jos nebuvo viršytos. Tarnybai pateikėme raštą, kuriame nurodėme, kad iš dalies nesutinkame su išvadomis. Mes samdėme ekspertą, kuris analizavo atvejus ir jo išvada buvo tokia, kad sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos tinkamai ir profesionaliai. Tuo metu galiojusioje teisinėje normoje buvo nurodyta, kad papildomai pasirengęs kardiologas gali atlikti tam tikras gydomąsias angioplastikos procedūras. Tie, asmenys, kurie atliko šias procedūras, buvo papildomai pasimokę, turėjo patirties ir pateikė visus dokumentus. Intervenciniai kardiologai tai atlieka ne tik Šiaulių ligoninėje, bet ir Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Sakyčiau, išėjo tam tikras teisinis kazusas.
– Tarnybos specialistai nežino galiojančių teisės aktų?
– Taip mes nesakome. Situacija įdomi, bet yra papildomi kursai, kuriuos išklausę gydytojai procedūras atlikinėjo. Tai numatė tuo metu galiojusi teisinė norma. Asmenys, kurie atliko tuo metu procedūras, tuo metu turėjo teisę teikti intervencines paslaugas. Tiesa, ligoninėje šie asmenys nebedirba.
– Buvo atleisti ar išėjo savo noru?
– Išėjo savo noru.
– Kam palikti darbo vietą, jeigu joje viską darei tinkamai ir teisėtai?
– Pasikeitė Širdies ir kraujagyslių centro vadovė, su kuria kartu išeiti nusprendė kai kurie žmonės. Tai buvo jų pasirinkimas.
– Vadovė Nora Kupstytė-Krištaponė, dėl kurios elgesio skundėsi ne vienas medikas, taip pat pati nusprendė išeiti?
– Taip.
– Visgi, artimiausiu metu į ligoninę atvyksta dirbti papildomi specialistai, turintys teisę atlikti gydomąsias angioplastikos ir pan. procedūras?
– Netgi šią savaitę mūsų įstaigoje pradeda dirbti Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė, profesorė Jelena Čelutkienė. Taip pat atvyksta trys intervenciniai radiologai, du intervenciniai kardiologai, du traumatologai bei du skubios medicinos pagalbos gydytojai. Pozityvių dalykų yra. Skyrius stiprėja ir plečiasi paslaugų spektras.
– Jeigu sakote, kad kardiologai teisėtai atliko operacijas, dėl kokių priežasčių pacientai neišgyvendavo?
– Nesu šios srities specialistas, bet sprendžiant iš mūsų samdyto eksperto išvadų, buvo selektyviai paimti tam tikri atvejai ir tai buvo sudėtingi atvejai.
– Ar tai reiškia, kad artimieji neturėtų tikėtis žalos atlyginimo?
– Jeigu vyko tyrimas, greičiausiai todėl, kad artimieji kreipėsi. Bet šiuo metu, mano žiniomis, nevyksta tokių procesų. Bet pagal pateiktus išvadų dokumentus, galiu vertinti, kad gydytojai, atlikdami procedūras, atitiko keliamus reikalavimus. Bet gydytojai be jokio spaudimo nusprendė tęsti karjerą kitur.
– Nusižudžiusios medikės Lauros brolis sako, kad sesuo rinko informaciją apie 20 atvejų, kai žmonės neišgyveno, ir duomenys perduoti policijai. Jūs sakote, kad viskas vyko teisėtai. Kodėl net medikei tai atrodė kaip pažeidimai?
– Nesu gerai susipažinęs su ta informacija, kuri buvo surinkta. Galiu remtis tik teisės aktais, apie kuriuos jau minėjau. Tikrai ne visi intervenciniai kardiologai gali tai atlikti, bet gali tie, kurie atitinka reikalavimus.
– Kaip pats manote, ar mobingas įstaigoje buvo tik Šiaulių atvejis, ar tai vyksta ir kitose įstaigose?
– Manau, kad tai ne tik Šiaulių atvejis. Manau, kad tai liečia uždaras bendruomenes. Ar kalbėtume apie kariuomenę, ar apie teisėjus ar gydytojus, kur yra subordinuota struktūra, tai egzistuoja. Žinoma, tai yra susiję su visuomenės kultūra, kurioje įprasta demonstruoti jėgą. Netgi mokykloje matome tokias tendencijas. Todėl visuomet sakau, kad turi būti gerinami komunikaciniai gebėjimai, turime gerbti vienas kitą ir kolegiški santykiai turi būti paremti pagarbos vienas kitam pagrindu. Tai aktualu ne tik sveikatos apsaugos sistemoje.Visuomet stengiuosi kuo daugiau bendrauti ir darbuotojai žino, kad bet kada gali užsiregistravę ateiti į mano kabinetą ir kalbėti apie problemas, kurios kyla darbe.
