Šiaulių ligoninėje pokyčių kol kas nėra

Nemato reikalo nusišalinti

Ryte vis dar degusios žvakelės vakar apie pietus buvo „sutvarkytos“ – nė žymės, kad įstaigoje gedulo nuotaikos.

Nebelikę ir žymės ant sienos – kažkas savaitgalį didelėmis raidėmis buvo užrašęs „Katorga“.

Tylos siena visą savaitę atsitvėręs ir tik pirmadienį prabilęs Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovas R. Mažeika užuojautą, praradus dukterį, seserį, draugę, artimiesiems pareiškė ne tiesiogiai, o per žiniasklaidą. Ligoninės vadovai nedalyvavo ir praėjusios savaitės ketvirtadienį vykusiose medikės laidotuvėse Kuršėnuose.

Pasak spaudos konferencijoje pirmadienį kalbėjusio R. Mažeikos, per kelerius metus buvo gauti penki tarnybiniai pranešimai ir prašymai dėl įtampos Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos centre.

„Aš, kaip vadovas, siekiau objektyviai išsiaiškinti problemas, buvo sudaromos darbo grupės, išklausomos visos suinteresuotos šalys ir priimamos kolegialios išvados. Noriu pasakyti, kad vienodai elgiamasi visais atvejais, ne tik šituo, priimami sprendimai, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais“, – žurnalistams iš rašto citavo R. Mažeika.

Ligoninė, anot jo, šiuo metu yra gavusi prašymus pateikti paaiškinimus policijai, Valstybinei darbo inspekcijai.

„Galime patikinti, kad niekas nėra labiau suinteresuotas kuo greitesniu tyrimo atlikimu, negu ligoninės administracija, ji dalyvaus teikiant visą informaciją“, – teigė vadovas.

R. Mažeika kėlė retorinį klausimą, ar jo vadovaujamoje ligoninėje, kai kuriuose jos padaliniuose, yra psichologinių, emocinių, bendravimo problemų?

„Neabejotinas atsakymas: taip. Apie kai kuriuos atvejus mes sužinome, apie kitus, deja, ne“, – sakė jis.

Generalinis direktorius galvoja, kad „greta šios nelaimės ir nuoširdaus liūdesio yra ir noras pasinaudoti esama situacija, išlieti nuoskaudas.“ Esą nuoskaudos – dėl 2019 metais prasidėjusių neišvengiamų radikalių pokyčių, kai pasikeitė per 20 medicinos skyrių vadovų. Jais tapo tie, kurie ėmėsi lyderystės, ir ne visi sutiko su pokyčiais. Esą greičiausiai būtent dėl to pykčio, pasinaudojant ligoninei sudėtingu metu, sekmadienio naktį ant pastato sienos buvo įvykdytas vandališkas veiksmas – paliktas užrašas „Katorga“.

„Aš esu samdomas vadovas, ir tol, kol dirbu, aš dirbsiu, kad kiekvieną dieną atlikčiau pareigas taip, kaip suprantu geriausia“, – sakė R. Mažeika, paklaustas, ar neketina atsistatydinti iš direktoriaus pareigų. Užtikrino: kol dirba ir turi pasitikėjimą iš vadovybės, nenusišalins.

„Šiaulių krašte“ buvo rašyta, kad praėjusios savaitės ketvirtadienio rytą ligoninės kolektyvas su žvakelėmis rankose išėjo į įstaigos kiemą pagerbti iš gyvenimo pasitraukusios kolegės atminimo.

Administracija kieme nepasirodė. Maža to, kaip teigė išėjusieji, vadovai, esą patarti psichologų ir psichiatrų, įstaigos viduje kategoriškai uždraudė uždegti gedulo žvakutę ir pastatyti išėjusiosios nuotrauką.

Toks vadovybės gestas dar labiau sudirgino gedintį kolektyvą – gydytojai, slaugytojos, kitas personalas ėmė garsiai kalbėti apie įstaigoje patiriamą mobingą, emocinį ir psichologinį spaudimą, įtampą.

Padėjo žinomam verslininkui

36 metų gydytojos anesteziologės reanimatologės mirtis sukrėtė ne tik Respublikinę Šiaulių ligoninę, bet ir visą Lietuvos medikų bendruomenę. Kokį spaudimą darbovietėje gali patirti jaunas žmogus, kad pasirinktų tragišką išeitį, sunku net įsivaizduoti.

Esą paskutinis lašas nuolatinio spaudimo rutinoje galėjo būti medikės pagalba vienam Šiaulių verslininkui, kuris pats kreipęsis į ligoninę ir po daugiau nei savaitės atsibudo nuogas, tik su tramdomais marškiniais, panašu, slopintas medikamentais. Beviltiškoje padėtyje atsidūrusį ir įsiutintą šiaulietį budėti atėjusi anesteziologė reanimatologė išgirdo, suprato jį nesant pakrikusio proto, o, iškviestam psichiatrui patvirtinus diagnozę, dar ir paskolinusios tam verslininkui savo telefoną, kad jis paskambintų savo žmonėms ir būtų išgabentas iš gydymo įstaigos, užuot, kaip paskui pats sužinojo, išvežtas į privačią psichinių ligonių kliniką.

Netrukus po šio poelgio gydytoja buvo atleista iš darbo už šiurkštų pareigų pažeidimą. Ji iš gyvenimo pasitraukė kitądien po atleidimo.

Pasak pirmadienį spaudos konferencijoje kalbėjusios ligoninės Teisės skyriaus vedėjos Indrės Masiulienės, medikė iš darbo atleista pagal Darbo kodekso 58 straipsnį dėl kelių darbo pažeidimų.

„Buvo rengiamas kreipimasis į teisėsaugos institucijas, šiuo metu jis yra sustabdytas“, – sakė ji.

Tuo tarpu ligoninės kolektyvas, eiliniai darbuotojai, siena stoja už iš gyvenimo pasitraukusią gydytoją, jai skirdami gražiausius žodžius: labai perspektyvi, stropi, principinga, nepakanti neteisybei, užjaučianti.

Anot žmonių, nuo 2014-ųjų Respublikinės Šiaulių ligoninės Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos centre anesteziologe reanimatologe dirbusi medikė patyrė tiesioginės vadovybės nuolatinį ujimą.

Neoficialiomis žiniomis, pomirtiniame, ne artimiesiems skirtame atsisveikinimo laiške, ji įvardijo pavardes tų įstaigos „galvų“, į kurias turėtų krypti teisėsaugos akys. Esą bute Kaune, kuriame ir rastas velionės kūnas, aptikta dokumentų, įrodančių apie kai kurių įstaigos personų nešvarius darbus. Esą paskutinį nusižudžiusios gydytojos garso įrašą apie kai kurių darbuotojų „nuopelnus“ turi ir paminėtas verslininkas, kuris teisėsaugai pranešė apie vieno ligoninės skyrių vedėjų jam namuose teiktas, paaiškėjo, nelegalias paslaugas ir už tai ėmęs tūkstantinį atlygį.

Apie tai, kad nusižudžiusi medikė darbovietėje patyrė nuolatinį spaudimą, viešai, tiesa, jau po mirties, prabilo ir išėjusiosios brolis Artūras, kuriam sesuo apie tai buvo užsiminusi.

Po mirties brolis sesers elektroniniame pašte surado paskutinį ankstyvą gegužės 7 dienos rytą dviem vadovaujančias pareigas einantiems ligoninės darbuotojams išsiųstą laišką, kuriame parašė: „Sveiki, aš jums atleidžiu už tai, ką padarėte man. Tai lieka jūsų pačių sąžinės reikalas“.

Vis dėlto, nepaisant visų žinoto nuolatinio persekiojimo ir engimo, niekas – nei artimieji, nei kolegos – netikėjo, kad itin tvirto charakterio moteris palūš – juk rašė mokslinius darbus, dirbo ne tik Šiauliuose, bet ir Kauno klinikose, nusipirko naują automobilį, turėjo draugą Vokietijoje ir rengėsi pas jį išvažiuoti, intensyviai mokėsi vokiečių kalbos.

Paaiškėjo, kad gydytoja buvo nėščia. Galėjo dar nė nenujausti, jog yra nėščia – nėštumas, nustatė teismo medicinos ekspertai, buvo dar labai mažas. Persekiotojų sąžinę prislėgė dviguba našta.

Dėl mirties artimieji kreipėsi į teisėsaugą – renkami galimo nusikaltimo – iki savižudybės privedusio mobingo – įrodymai.

Respublikinės Šiaulių ligoninės atstovė spaudai vakar „Šiaulių kraštą“ informavo, kad jokių pokyčių ligoninėje kol kas nėra – dirbama. Informacijos apie kurių nors įstaigos vadovų atsistatydinimą, pasitraukimą iš pareigų atstovė taip pat neturi.Ligoninės personalui, ypač Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos centro, pagalbą pagal poreikį teikia psichologas.

Pa­gal­bos te­le­fo­nai
 

Psi­cho­lo­gi­nės pa­gal­bos te­le­fo­nai (po­kal­biai 8-800 li­ni­ja yra ne­mo­ka­mi).
Vai­kų li­ni­ja www.vai­ku­li­ni­ja.lt – 116 111.
Jau­ni­mo li­ni­ja www.jau­ni­mo­li­ni­ja.lt – (8 800) 28888.
Vil­ties li­ni­ja, psi­cho­lo­gi­nė pa­gal­ba suau­gu­siems www.kpsc.lt – 8 800 60700.
Pa­gal­bos mo­te­rims li­ni­ja – 8 800 66366.
Li­ni­ja Do­ve­ri­ja (pa­gal­ba tei­kia­ma ru­sų kal­ba) – 8 800 77277.
Din­gu­sių žmo­nių šei­mų pa­ra­mos cent­ras – (8 800) 26161; (8 5) 2773135.
Psi­cho­lo­gi­nė pa­gal­ba in­ter­ne­tu: http://www.vai­ku­li­ni­ja.lt http://jppc.lt/draugas 
http://paklausk.kpsc.lt kasnutiko@yahoo.com