Naujausios
Pradeda statybas ir planuoja planinę pagalbą
Per paskutinę dekadą ligoninėje nustatyti tik du nauji COVID-19 infekcijos atvejai. Vienas pacientas iš Plungės, kitas – iš kariuomenės. Tokios tendencijos ligoninės vadovą džiugina.
Ligoninėje vienas infekuotas pacientas gydomas reanimacijoje, 4 – Infekcinių ligų skyriuje. Vieno iš pacientų būklė po intubacijos yra sudėtinga, ieškoma reabilitacijos įstaiga, į kurią jis galės keliauti, kai jau nebebus infekuotas.
„Po truputį ligoninė grįžta į normalų gyvenimą. Nuo šios savaitės vėl atnaujinome Tuberkuliozės klinikos investicinio projekto vykdymą, kuris pradės nuo tunelio statybos. Leidžiame statybininkams pradėti darbus, nes toks tunelis yra ligoninei labai reikalingas. Taip pat atnaujinami remonto darbai Akių ligų skyriuje, vyks jo operacinės atnaujinimas. Žinoma, visi darbai bus atliekami vadovaujantis visų taisyklių“, – pasakojo R. Mažeika.
Jis pabrėžė, kad koronaviruso pandemijos valdymas pareikalavo didelių investicijų. Ligoninė vien kovo mėnesį patyrė 1 150 000 eurų išlaidų. Dalis pirkimų kėlėsi į balandį, todėl ir šį mėnesį išlaidų sumos bus įspūdingos.
Direktorius atskleidė, kad praėjusią savaitę visų šalies penkių „kovidinių“ ligoninių vaizdo konferencijoje nuspręsta, kad jau reikia ruoštis planinės pagalbos atkūrimui. Ligoninėje sudaryta darbo grupė, kuri planuos, kaip tai padaryti esamomis sąlygomis.
„Negalėsime užmiršti, kad bet kada gali įvykti COVID-19 atvejis. Bet ir tokiomis sąlygomis turėsime pradėti teikti planinę pagalbą. Turime gerai pasiruošti ir įvertinti visas rizikas. Siūlome pradėti nuo pirminės sveikatos priežiūros. Tas principas, kuris yra susiformavęs dabar yra toks, koks turėjo būti sveikatos sistemoje – specialistas konsultuojasi su specialistu, ir jei nepavyksta išspręsti klausimo, tada pacientas nukreipiamas konsultacijai į aukštesnio lygio gydymo įstaigą“, – aiškino R. Mažeika.
Anot jo, ne pacientas nusprendžia, kad jam reikia konsultacijos, o šeimos gydytojas konsultuojasi su specialistu dėl paciento gydymo. Visiems šeimos gydytojams pateikti visų specialistų kontaktai, sistema puikiai funkcionuoja.
Planinė pagalba yra sureitinguota pagal tam tikras grupes, kokie stacionariniai ligoniai turėtų būti kokiais etapais. Ligoninė kreipėsi į atskirų specialybių medikų asociacijas, kad patartų, kokia pagalba turėtų būti teikiama kokiu prioritetu. Pavyzdžiui, pirmumas turėtų būti teikiamas ligoms, turinčioms komplikacijų: širdies funkcijos nepakankamumui, cukriniam diabetui, astmai. Onkologiniams ligoniams paslaugos nebuvo nutrauktos.
Suvaldė kryžminę taršą
R. Mažeika įsitikinęs, kad nepaprastai svarbus klausimas – kryžminė tarša. Visos 5 „kovidinės“ ligoninės kelia šį klausimą. Ligos židiniai Klaipėdoje, kituose miestuose – tai kryžminės taršos pavyzdžiai, kai medikai dirba keliose gydymo ar slaugos įstaigose.
Direktorius pabrėžė, kad Šiaulių ligoninė į šios problemos sprendimą investavo nemažai, todėl ir tokių atvejų kol kas išvengė.
„Esame susitvarkę tarp Šiaulių ligoninės ir Joniškio, Radviliškio, Pakruojo ligoninių. Mes esame pasidalinę specialistus, kad jie dirbtų tik vienoje ligoninėje. Tai padarėme sutartimis, gera valia, tariantis ir su gydytojais ir su ligoninių vadovais. Kitokio sprendimo nėra. Bet išrinkti visus gydytojus ir slaugytojus nerealu“, – sakė R. Mažeika.
Sveikatos apsaugos ministerija paprašė visų medikų užpildyti deklaracijas, nurodant, kokiose sveikatos įstaigose dirba. Kilo asociacijų pasipriešinimas. Šiaulių ligoninė surinko informaciją, tam tikras rizikas dar mato, bet tikisi bėdų išvengti. Tačiau direktorius pastebi, kad Panevėžio ligoninė nuo kryžminės taršos labai nukentėjo.
Gali padėti kolegoms
Kadangi Šiaulių ligoninėje pacientų nedaug, gal jai teks padėti Klaipėdai tvarkytis su ligos protrūkiu?
„Turbūt ne. Ten yra 200 vietų ligoninė. Mes turime 15 lovų Infekcinių ligų skyrių. Mes ruošėmės situacijai ir paruošėme visą karščiavimo kliniką – tuberkuliozės kliniką. Jeigu kolegoms atsitiktų bėda, ir Klaipėda užsipildytų, mes galėtume padėti. Taip buvo susitarta Lietuvoje, kad jei kažkur atsitinka bėda, pacientai turi judėti tarp „kovidinių“ ligoninių. Sutinku su tuo principu“, – kalbėjo R. Mažeika.
Jis pabrėžė, kad negalima užteršti koronavirusu kitų ligoninių, ypač rajoninių ligoninių, kur ir kompetencijos trūksta, ir tebetvyro didžiulė šios infekcijos baimė. Ligoninės vadovas tikina, kad jo kolektyvas jau tai praėjo. Baimės laikotarpis truko kokį mėnesį. Buvo daug nerimo, nežinios, kol nesusidūrė su liga ir nepradėjo dirbti.
Mediko diena kitaip
R. Mažeika sakė, kad apsaugos priemonėmis ligoninė kol kas apsirūpino. Pirko jų už milijoną eurų. Dalies prekių, kurių ligoninei reikės po poros savaičių, dar negavo, tačiau nėra už jas ir sumokėję. Jei prekės vėluos, pirks iš to, kas yra rinkoje. Ligoninė aprūpina priemonėmis ir apskrities gydymo įstaigas.
„Parama yra gerai, ligoninė yra milžiniška, ir pinigų reikia didžiulių – ne pagal mūsų galimybes. Kitą pirmadienį bus Mediko diena. Nebegalėsime švęsti, kaip planuota. Buvome ir spektaklį teatre išrinkę. bet paminėsime kitaip“, – žadėjo ligoninės direktorius.
