Šiauliečiai verslininkai: padėsime ukrainiečiams

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Yurijus Chahovets ragina Vakarų šalis imtis veiksmų, kurie realiai stabdytų agresorių. Jis su šeima atėjo į Ukrainos palaikymo akciją Šiauliuose, Prisikėlimo aikštėje.
Putino Rusija puola Ukrainą vieninteliu tikslu – okupuoti, pavergti ir pastatyti savo marionetes Kijeve. „Putino invazija į Ukrainą, tai ėjimas į Vakarus, kas bus kita puolama šalis? Kur yra garantijos, kurias davė JAV ir kitos šalys, kad gins Ukrainos suverenitetą, kai ji atsisakė branduolinio ginklo?“ – klausia Šiauliuose gyvenantis ir įmonei vadovaujantis ukrainietis Yurijus Chahovets.

„Šiaulių kraštui“ nuomonę išsako ir Šiaulių pramonininkai Stanislovas Grušas, Alvydas Stulpinas, plėtoję verslą Ukrainoje. Vakariečių reakcija dalijasi Alfredas Jonuška, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius, jis yra Lietuvos delegacijos narys Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete.

Juodasis ketvirtadienis

Yurijus Chahovets, Šiauliuose veikiančios ukrainietiško kapitalo UAB „Promfactor“ direktorius, Rusijai ketvirtadienį paryčiais užpuolus Ukrainą, iš karto susisiekė su artimaisiais Krivoj Roge. Tai centrinė Ukrainos dalis. Skambino ir draugams Kijeve.

Kai kalbėjomės juodojo ketvirtadienio išvakarėse, jis jau tada prognozavo, kad Putinas neapsiribos tik Donecko ir Lugansko okupacija. Rusija Ukrainą puolė trimis kryptimis – iš Baltarusijos šiaurėje, Rusijos rytuose ir Krymo pietuose.

„Krivoj Roge žmonės nuo pat puolimo paryčiais jau girdėjo sprogimus, – pasakojo Yurijus Chahovets apie pirmąją karo dieną. – Manau, tikslas buvo sukelti paniką, tuos sprogdinimus galėjo atlikti parengti diversantai.“

Jis dalijosi artimųjų išgyvenimais, jog didžiulė įtampa kilo, kai buvo paleistos balistinės raketos į karines bazes, oro uostus.

„Visoje Ukrainoje situacija tapo labai pavojinga, išvažiuoti iš miestų sunku, keliuose spūstys, tankai važinėja, gali būti ir sustabdytas, ir sušaudytas. Žmonės, kurie galėjo išvažiuoti, važiavo prie sienos su Vakarais, bet ne visi tam ryžtasi, dauguma vietoje lieka. Mano artimieji ir draugai nė vienas nepaliko Ukrainos. Žmonės sėdi namuose, butuose, nusipirko maisto produktų ir laukia, kada viskas išsispręs. Ko tikisi? Tikisi, kad gelbės Dievas ir Ukrainos armija. Pasitikėti ukrainiečiai gali tik savimi.“

„Labai gerai, kad Lietuva palaiko Ukrainą, aš dėkingas, – sako jis. – Bet tarptautinė bendruomenė turi būti daug ryžtingesnė. Sankcijos, kokios yra priimtos prieš Rusiją, matom, visiškai neveikia. Buvusi jūsų Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra teisi, sakydama, kad agresorių galima sustabdyti tik mūšio lauke.“

Jo žodžiais, Vakarai turi suvokti, jog Putino įsiveržimas į Ukrainą – tai veržimasis prie Vakarų sienų.

„Kuri šalis bus kita? – ragina susimąstyti ukrainietis. – Kur yra JAV ir kitos šalys, kurios pagal tarptautinę sutartį davė garantijas ginti Ukrainos suverenitetą, kai ji atsisakė branduolinio ginklo? Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija geriausiai mato visą situaciją ir labiausiai dėl to turėtų susimąstyti. Ukrainos situacija parodė, jog tarptautiniai susitarimai yra fikcija. O rusai atsitokės, tik kai jų kareivių karstai pradės plūsti į Rusiją.“

„Vakariečiams atsiveria akys“

Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Alfredas Jonuška, su kurio kalbėjomės telefonu, juodąjį ketvirtadienį ir jo išvakarėse, buvo Briuselyje. Jis yra Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys ir Europos Sąjungos ir Ukrainos piliečių platformos narys.

Ketvirtadienį iš pat ryto jis skubėjo į komiteto posėdį, sušauktą dėl situacijos Ukrainoje. Iš ukrainiečių jau žinojo, kad puolama visa šalis.

„Daugiau kaip penkiasdešimt įvairių šalių atstovų, kurie komitete atstovauja pilietinei visuomenei – darbdaviams, profsąjungoms, nevyriausybinėms organizacijoms – pasisakė. Visi vieningai sutarė, jog Rusija turi sulaukti griežtų sankcijų“, – pasidalijo A. Jonuška po posėdžio.

„Nebėra prieštaraujančių sankcijoms, kaip anksčiau, – pabrėžė jis. – Apie tai kalbėjo ir skandinavai, ir italai, ir vokiečiai, ir prancūzai. Mes, Baltijos šalių atstovai, sąmoningai leidome daugiau kitiems kalbėti. Galų gale ir vakariečiams atsivėrė akys. Visi aiškiai supranta, kad kyla pavojus Vakarų demokratijai ir reikia būti vieningiems.“

Jis įvardijo, jog siūlyta stiprinti ES gynybinę sąjungą, nors ES – ne karinis blokas.

„Plojimais buvo palydėtas pasiūlymas visiškai atriboti Rusiją nuo ekonominių, finansinių, turto saitų su Vakarų pasauliu, stabdyti ir prekybą. Bet klausimas, ar tai padės? Kadangi turi užsiauginusi lašinius, tai dar pakariaus“, – svarstė A. Jonuška.

„Visi turime suvokti, kokiame pasaulyje gyvename, – teigia jis. – Esame NATO šalis, bet ir NATO šalį gali pulti. Kaip beprotį sustabdysi? Aš pats dar trečiadienį maniau ir ukrainiečiai, su kuriais bendraujame, manė, kad plataus įsiveržimo į Ukrainą nebus, kad Putinas įves kariuomenę į tas apsišaukusias nepriklausomomis Donecko ir Lugansko teritorijas, ir sustos. Nesitikėjom karo, galvojom, jog yra dar sveiko proto. Bet, matyt, kad nėra. Ką reiškia vien Putino „istorinis“ aiškinimas, esą Ukraina niekada nėra buvusi valstybe, tad ir neturi teisės gyventi. Ant tokių argumentų gali lipdyti, ką tik nori. Putinas pažeidžia visus tarptautinės teisės susitarimus ir demokratinis pasaulis tikrai sukils prieš tokį despotą.“

Jo žodžiais, iš Vakarų valstybių ukrainiečiai tikisi, jog Rusijai nebus nuolaidžiaujama ir bus laikomasi vieningos politikos.

„Tik tai paveiktų Kremlių, – pabrėžia jis. – Sankcijas įvedinėja ir JAV, ir Jungtinė Karalystė, ir ES. Rusijos bankai stabdomi, tam tikrų oligarchų sąskaitos uždaromos. Kremlius su jais susijęs pinigais, o rusai daug pinigų yra išvežę į Vakarus.“

Verslininkai: „Šiauliai turi pasakyti, jog padėsim“

Šiaulių pramonininko Stanislovo Grušo vadovaujamai NMF įmonių grupei Ukrainoje priklauso dvi įmonės, jose iš viso yra per 200 darbuotojų. Abi įmonės veikia šalies šiaurės vakarų dalyje, Berdyčive, Žytomiro srityje, nuo Kijevo per 180 km.

„Ketvirtadienį sustabdėme gamybą abiejose įmonėse. Žiūrėsime, kas bus toliau. Berdyčevo, kuriame yra 80 tūkstančių gyventojų, neapšaudė, bet apšaudė Žytomirą, kuris yra už 30 kilometrų, ir Berdyčeve girdėjo sprogimus, – pasidalijo žiniomis S. Grušas. – Žmonės yra didžiulėje įtampoje, nes nežino, kas bus rytoj, kas bus po dviejų savaičių? Mūsų įmonių darbuotojams, kurie apsispręs išvažiuoti, Šiauliuose suteiksime visą pagalbą ir darbą.“

„Ir niekas nežino, kas bus? Ar užteks Vakarų paramos Ukrainai ir sankcijų Rusijai? Nėra tokio Saliamono, kuris į tuos klausimus atsakytų, – sako verslininkas. – Žino gal tik vienas žmogus – ponas Putinas, kuris labai nori revanšo ir bando atkurti XIX amžiaus imperiją, Romanovų imperiją.“

Alvydas Stulpinas, Šiaulių pramonininkų asociacijos prezidentas, UAB „Putokšnis“ valdybos pirmininkas, pasakojo, jog kas tris–keturias valandas susiskambina su pažįstamais, buvusiais verslo partneriais Charkove. Būtent Charkovas buvo vienas iš labiausiai atakuojamų miestų. A. Stulpino žiniomis, ketvirtadienio vakarą jis buvo užimtas. gatvėse važinėjo rusų tankai.

„Charkove turėjome savo įmonę, tik pernai lapkritį jos atsisakėme, bet išlaikėme gerus ryšius, – pasakojo A. Stulpinas, neslėpdamas, jog labai išgyvena dėl savo pažįstamų, buvusių verslo partnerių likimo. – Sunku žodžiais apsakyti, ką jaučia žmonės. Emocinė būklė yra žiauri. Raketos savo darbą padarė, šokas buvo. Sėdi rūsiuose, uždaryti fabrikai, ten tik apsauga palikta.“

„Nepaisant visko, sveikintinas yra ukrainiečių pasipriešinimas, nes tokio rusai nesitikėjo, – pabrėžia jis. – Jeigu tikėti karo statistika, tai rusų pusėje prarasta jau labai daug karių, daug daugiau nei ukrainiečių. Psichologiškai tai pradės veikti rusus. Ne visi suvokė, ką jie čia daro, kam yra atsiųsti, bet pradės mąstyti. Nebe XIX amžius, kad kurtų imperijas.“

Jis, kaip ir S. Grušas, įvardijo, jog visapusiškai padės visiems savo buvusios įmonės vadovams ir darbuotojams, jeigu jie apsispręs palikti šalį.

„Pasakiau jiems, kad yra laukiami Lietuvoje, kad mums reikalingi, pats pasitiksiu prie sienos ir parsivešiu į Šiaulius. Bus apgyvendinti ir gaus darbą. Tik valstybės turi greičiau nustatyti tvarką, kad karo pabėgėliai iš Ukrainos galėtų per sienas judėti, – pabrėžė verslininkas. – Manau, ne tik mes, verslininkai, bet ir Šiauliai turi aiškiai ukrainiečiams pasakyti, jog laukiame ir nelaimėje padėsime.“

Jis pasidalijo ir stebinančia žinia apie baltarusius: „Lietuvoje seniai dirbantis verslininkas baltarusis pasakojo, jog skambino į Bobruiską, o ten nė nežinojo, kad Ukraina yra puolama iš Baltarusijos. Visa informacija ten blokuojama.“

Kalbėdamas apie sankcijas Rusijai, A. Stulpinas pasidalijo nuomone, kodėl nesiryžtama atkirsti Rusijos nuo SWIFT tarptautinių mokėjimų sistemos.

„Tai Rusijai būtų krachas. Bet tiek JAV, tiek Europos šalys, jų verslas Rusijoje turi daug komercinių interesų ir nenori aukoti savo pinigų. Matyt, dar paliekama kažkiek laiko galimybėms ištraukti savo pinigus, savo investicijas iš Rusijos.“

„Bet, manau, kad tai tik laiko klausimas, – prognozuoja A. Stulpinas. – Rusijos situacija bus labai rimta, jeigu ji bus atjungta nuo viso pasaulio valiutos. O rusų propaganda, kad „mums vienodai rodo“, tik rodo, kad ir jie šoko ištikti.“