Sausio 13-oji paminėta nuoširdžiai, įsimintinai

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.
Prie at­mi­ni­mo lau­žų...
Sau­sio 13-osios va­ka­rą prie Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės su­si­rin­kęs ne­ma­žas bū­rys šiau­lie­čių mi­nė­jo vie­ną skau­džiau­sių Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės at­ga­vi­mo is­to­ri­jos įvy­kių.

Ren­gi­nio vie­to­je skam­bė­jo prieš 29 me­tus Vil­niu­je žmo­nių mi­nią traiš­kiu­sių tan­kų burz­gi­mo ir mi­nios, skan­da­vu­sios "Lie­tu­va" gar­so įra­šas. Vi­du­ry gat­vės sprag­sė­jo at­mi­ni­mo lau­žai.

Aikš­tė­je skam­bė­jo 14-kos žu­vu­sių­jų per Sau­sio įvy­kius var­dai pa­var­dės. Kad nie­ka­da ne­bū­tų pa­mirš­tos... Po per­skai­ty­tos pa­var­dės prie sce­nos ri­kiuo­da­vo­si po ka­rį sa­va­no­rį su lieps­no­jan­čiu fa­ke­lu ran­ko­se. Ty­los mi­nu­te pa­ger­bus žu­vu­sių­jų at­mi­ni­mą, ka­riai su fa­ke­lais už­de­gė sim­bo­li­nius at­mi­ni­mo lau­žus. Kraš­to ap­sau­gos sa­va­no­rių pa­jė­gų Pri­si­kė­li­mo apy­gar­dos 6-osios rink­ti­nės sa­va­no­riai iš­šo­vė tris sal­ves, skir­tas ko­vo­ju­siems už Lie­tu­vos lais­vę, Lie­tu­vos žmo­nių ge­ro­vei ir mū­sų vals­ty­bės kles­tė­ji­mui.

Pas­kelb­tos 33 šiau­lie­čių lais­vės gy­nė­jų, tą lem­tin­gą nak­tį Par­la­men­te da­vu­sių prie­sai­ką Tė­vy­nei, pa­var­dės.

Į sce­ną pri­min­ti pa­tir­tą Sau­sio 13-osios nak­ties koš­ma­rą ki­lo "gy­vo­ji is­to­ri­ja" – Lie­tu­vos res­pub­li­kos ka­riuo­me­nės kū­rė­jų sa­va­no­rių są­jun­gos Šiau­lių sky­riaus na­rys Par­la­men­to gy­nė­jas Vac­lo­vas Vai­tie­kū­nai­tis.

Jis pri­si­mi­nė, kad tu­rė­jo vos 15 mi­nu­čių ap­si­gal­vo­ti – duo­ti prie­sai­ką ar­ba pa­lik­ti Par­la­men­tą.

"Bu­vo vi­so­kių vy­rų ir tų, ku­riuos nu­ga­lė­jo bai­mė. Tik stip­rios va­lios ir ti­kė­ji­mo žmo­nės ga­lė­jo tam ryž­tis. Mums pa­sa­kė, kad bus karš­ta. Prie­sai­ka tė­vy­nei tai reiš­kė at­sa­ko­my­bę: už nu­ga­ros – Lie­tu­va, šei­mos, vai­kai. Įtam­pa bu­vo di­džiu­lė. Ku­ni­gas Ro­ber­tas Gri­gas mums įda­vė ga­lin­gą gink­lą – ti­kė­ji­mą, mei­lę ir vil­tį. Su tuo gink­lu ir sto­vė­jo­me 1,5 mė­ne­sio. Me­luo­čiau, kad sa­ky­čiau jog ne­bi­jo­jau. Ta­čiau at­si­lai­kė­me prieš to­kį ga­lin­gą ag­re­so­rių vien su mal­da ir dai­na (...). Šian­dien jau­ni­mui sa­kau – žaiz­dos – mū­sų, lais­vės – jū­sų", – sakė V. Vai­tie­kū­nai­tis.

Po jo kal­bos į tris­pal­vės ak­cen­tais puoš­tą sce­ną ne­ši­nas gi­ta­ra pa­ki­lo dai­nų at­li­kė­jas Vir­gis Sta­kė­nas. Jam pri­ta­rė Šiau­lių uni­ver­si­te­to gim­na­zi­jos cho­ras "PO­CO". Sa­vo kon­cer­tą pra­dė­jęs "Mal­da" dai­ni­nin­kas už­gro­jo ir kur kas links­mes­nių me­lo­di­jų, pa­kvie­tęs jau­ni­mą kar­tu pa­dai­nuo­ti ir pa­šok­ti. Drą­ses­ni at­si­lie­pė į maest­ro kvie­ti­mą.

Skve­re kve­pė­jo ka­rių ver­da­ma ko­šė. Jos pa­ska­nau­ti iš­si­ri­kia­vo ei­lė šiau­lie­čių. Žmo­nės bend­ra­vo, šyp­so­jo­si... Jau­ni tė­ve­liai gau­dė bė­gio­jan­čius ma­žy­lius. Mi­nio­je su­kio­jo­si me­ras Ar­tū­ras Vi­soc­kas, vys­ku­pas Eu­ge­ni­jus Bar­tu­lis, šį kar­tą į sce­ną ne­ki­lę. Suž­var­bu­sie­ji šil­dė­si prie at­mi­ni­mo lau­žų...

Komentarai

Kai nebėra kuom girtis    Ket, 2020-01-16 / 09:59
Kai nebėra veiklos turinio, lieka girtis "nuoširdumu". Greitai pjarinsis, kad valdžia atėjo, tarkime, gerai išsimiegojusi.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.