"Išbandymas buvo didelis ir viską įveikėme"

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.
Ri­čar­das Dai­li­dė pri­si­me­na sa­vo iš­gy­ve­ni­mą: "Jau­čiau, jei­gu va­žiuos tan­kai, – aš nie­kur ne­si­trauk­siu."
Ri­čar­das DAI­LI­DĖ kar­tu su ki­tais šiau­lie­čiais Vil­niu­je prie Aukš­čiau­sios Ta­ry­bos bu­dė­jo tra­giš­kų­jų 1991-ųjų sau­sio įvy­kių iš­va­ka­rė­se – sau­sio 11–12 die­no­mis. Pri­si­me­na tuo­met iš­gy­ven­tus švie­siau­sius jausmus– stip­res­nius už mir­ties bai­mę.

Su­si­tel­ki­mas bu­vo stul­bi­nan­tis

"Vi­sur va­ži­nė­jau į Są­jū­džio mi­tin­gus, o kai atė­jo di­džio­ji grės­mė, dar­be pa­sa­kiau, kad va­žiuo­ju į Vil­nių bu­dė­ti, tuo­me­ti­nė Šiau­lių val­džia da­vė au­to­bu­sus, – pri­si­me­na. – Ar­tė­ja­me prie Vil­niaus ir svars­to­me, kaip elg­si­mės, jei­gu mus su­stab­dys, ne­pra­leis. Bū­tu­me pės­tu­te ėję tuos 15–20 ki­lo­met­rų, bet ne­sus­tab­dė."

Prie Par­la­men­to su­ti­ko drau­gų, pa­žįs­ta­mų.

"Vi­są lai­ką ju­dė­jo­me – ėjo­me ap­link, – pa­sa­ko­ja. – Bu­vau įė­jęs net į Par­la­mer­to vi­dų. Nus­te­bau, kad nie­kas nie­ko ne­tik­ri­na: nei kas tu toks, nei ką ne­šie­si. Fo­tog­ra­fa­vau net po­sė­džių sa­lė­je, ke­le­tas de­pu­ta­tų bu­dė­jo, sė­dė­jo su du­jo­kau­kėms, su striu­kė­mis, pal­tais, nes pa­sta­to ne­šil­dė. Ko­ri­do­riuo­se bu­dė­jo vy­rai juo­do­mis sa­va­no­rių uni­for­mo­mis, sė­dė­jo ant so­fų, bu­dė­jo prie lan­gų."

Pa­me­na keis­tą ra­my­bę. Bet bu­vo nuo­jau­tos, kad kaž­kas įvyks, kad bus spro­gi­mas.

Pats tą­dien tu­rė­jo už­duo­tį – bu­vo pa­skir­tas prie vy­rų gru­pės, ku­ri tu­rė­jo iš­ves­ti mo­te­ris ir vai­kus iš aikš­tės, jei­gu pra­si­dė­tų puo­li­mas, iš­kvies­ti pir­mą­ją pa­gal­bą, jei­gu kam jos rei­kė­tų. Gru­pės na­riai bu­vo ap­reng­ti bal­to­mis striu­kė­mis su rau­do­no­jo kry­žiaus ženk­lu.

"Vai­kų ir mo­te­rų bu­vo la­bai daug, – pa­me­na. – Per gar­sia­kal­bius pra­šė, kad jie išei­tų, bet nie­kas nė­jo. Ku­ni­gas Ro­ber­tas Gri­gas au­ko­jo Mi­šias, vi­si at­si­klau­pė­me, mel­dė­mės. Jis vi­siems at­lei­do vi­sas nuo­dė­mes, bet sa­kė: "Tik tuo at­ve­ju, jei­gu čia žū­si­te."

"To­se Mi­šio­se jau­čiau to­kį vi­sų su­si­tel­ki­mą, to­kią švie­są, lai­mę – to­kį stip­rų jaus­mą, kad ga­lė­jau už Lie­tu­vą mir­ti. Jei­gu va­žiuos tan­kas – aš nie­kur ne­si­trauk­siu. To­kia mir­tis bu­vo iš­ga­ny­mas, to­dėl, kad su­vo­kei jos pra­smę", – da­li­ja­si stip­riau­siu sa­vo iš­gy­ve­ni­mu.

"Du kar­tus jau­čiau ša­lia mir­tį ir vi­siš­kai skir­tin­gai, – pa­ly­gi­na. – Esu kri­tęs sraig­tas­par­niu, ku­riuo skri­dau fo­tog­ra­fuo­ti Zok­nių ae­rod­ro­mo. Ta­da pro akis pra­lė­kė vi­sas gy­ve­ni­mas. Štai, gy­ve­ni gy­ve­ni ir mir­tis įvyks – tik įdo­mu, kaip bus? Pi­lo­tas ta­da su­ge­bė­jo nu­tup­dy­ti, tren­kė­mės į že­mę, man tik pe­tį su­tren­kė, laimei, neuž­si­de­gė ku­ro ba­kai."

Šiau­lie­čiai, sau­sio 12-ąją iki 12 va­lan­dos at­bu­dė­ję pa­rą, iš­va­žia­vo na­mo.

Ne­pa­mirš­ta iš­gy­ven­to jaus­mo, kai grį­žęs į Šiau­lius vė­lai va­ka­re per te­le­vi­zi­ją iš­gir­do, kad užim­tas Te­le­vi­zi­jos bokš­tas, kad šau­do­ma ir ver­žia­ma­si į Ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos pa­sta­tą.

"Iki šiol man yra įstri­gę Eg­lės Bu­če­ly­tės prieš nu­trūks­tant ete­riui pa­sa­ky­ti pa­sku­ti­niai žo­džiai: "Jė­zau, kaip bi­jau."

Ėji­mas į lais­vę

Šiau­lie­tis pa­ly­gi­na, jog tau­ta į lais­vę "ėjo taip, kaip upe­liu­kai su­te­ka į ga­lin­gą upę, ku­rios pro­ver­žis at­ne­šė Nep­rik­lau­so­my­bę". Lais­vę bran­di­no Są­jū­džio mi­tin­gai, Bal­ti­jos ke­lias, 1990-ųjų Ko­vo 11-osios ne­prik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo ak­tas.

Kal­bė­da­mas apie tas die­nas, pa­ts klau­sia, ar dar pri­si­me­na­me, ko­kie žmo­nės ve­dė į At­gi­mi­mą, į Bal­ti­jos ke­lią?

"Ar kol­cho­zų pir­mi­nin­kai, ar ko­mu­nis­tų par­ti­ja, ar ko­kie eks­per­tai? Ma­ne pa­tį ste­bi­na, kad Sa­jū­džio sei­mo ta­ry­bo­je iš 35 na­rių 28 bu­vo me­ni­nin­kai – poe­tai, ra­šy­to­jai, ak­to­riai, kom­po­zi­to­riai, ki­no re­ži­sie­riai, fi­lo­so­fai – in­te­lek­tua­lai, ku­rie vė­liau pa­si­ro­dė ne­be­rei­ka­lin­gi, – pa­brė­žia. – Ma­nau, kad in­te­lek­tua­lų­jį po­ten­cia­lą mums rei­kia su­si­grą­žin­ti į vie­šą­jį gy­ve­ni­mą. Da­bar dau­gy­bė tų, ku­rie sė­di Sei­me, ne­la­bai su­pran­ta, ko ten sė­di."

"Man at­ro­do, kad tuo­met 1991-ųjų sau­sį ne­bu­vo pa­da­ry­tų klai­dų, pa­si­prie­šin­ta mo­ra­li­ne jė­ga, bu­vo­me la­bai su­si­tel­kę, san­tū­rus, – svars­to R. Dai­li­dė. – Pats esu da­ly­va­vęs są­jū­di­nin­kų su­si­rin­ki­me, ku­ria­me vie­nas vy­ras pa­ro­dė tu­rįs gin­ką ir klau­sė pa­ro­dy­kit, ką šau­ti? Kad neiš­šo­vėm nė vie­no šū­vio, ne­pa­si­da­vėm pro­vo­ka­ci­joms – tai bu­vo mū­sų jė­ga.

Kai Pa­lec­kiu­kas sa­ko, kad "sa­vi šau­dė į sa­vus" – jie to ir lau­kė. Bū­tų sa­kę ir to­kią ne­są­mo­nę, kad pa­tys "už­si­sa­kėm tan­kus."

"Iš­ban­dy­mą tu­rė­jo­me di­de­lį ir vis­ką įvei­kė­me, – pa­brė­žia. – Da­bar di­džiau­sia ne­lai­mė yra emig­ra­ci­ja. Sup­ran­tu, kai iš­va­žiuo­ja už­si­dirb­ti pi­ni­gų, mo­ky­tis, stu­di­juo­ti, tu­ris­tau­ti – vi­sa tai pui­ku, bet rei­kia bū­ti čia – Lie­tu­vo­je."

Komentarai

kike    Ant, 2020-01-14 / 14:40
Būtų pavarę į ešelonus ir į Sibirą ir ką būtumėt padarę. Gerai, kad buvo kitas planas, nuleistas iš Maskvos. Tai desantininkai biški pašaudė ir išsiskirstė.
Iveikis    Ant, 2020-01-14 / 15:42
taip gerai iveiket,kad po 30 metu patapot totaliais ubagais,bedarbiais ir praskolintais iki ausu.....
pencinykai paversti ubagais    Ant, 2020-01-14 / 21:28
Laisvoje Lietuvoje apsukrūs veikėjai vikriai tapo turtuoliais,/šitai garsi giminė Vilniuje iš privačių mokyklų ir darželių tinklo jau susikrovė daug milijonų, priviso dešimtys kitų milijonierių , gudrūs veikėjai sparčiai išvogė Lietuvą gabalais, o sąžiningi žmonės nuskurdinti ir apgauti.Va realybė
pritariu    Tre, 2020-01-15 / 09:49
Lietuvoje gerai sukčiams vagims ir ponams, kaupiantiems neaiškius milijonus.Jie vagia iš mūsų visų viską
Svečias    Ket, 2020-01-16 / 19:05

In reply to by pritariu

Karbauskis, kolūkio pirmininko sūnelis tikrai geriausiai gyvena už mus pensininkus. Bet ir be Karbauskio yra daugiau, mažiau turtingų... Bet kas gali pasakyti, kur okupaciniu laikotarpiu Šiauliuose ir ne tik Šiauliuose buvo koks prekybos centras tokio lygio, kaip Akropolis, Maxima ir kiti... Sovietmečiu kai kam nostalgija, kad neliko prekybos centruose eilių, kai gali prisikrauti įvairiausių prekių į vežimėlį ir nusivežti iki automobilio... Buvusiems sovietmečio kolaborantams visada noras juodinti Lietuvą...
Pensininkė (buv.mokytoja)    Tre, 2020-01-15 / 13:11
Nesitiki,kad Ričardas taip kalbėtų.Aš,pavyzdžiui po šiai dienai negaliu sau atleisti,kad dalyvavau''Baltijos kelyje'',prie Seimo ir kokia tai dalele prisidėjau prie dešiniųjų antipatriotų įsitvirtinimo valdžioje,stiprios liaudies ūkio ekonomikos sugriovimo,geriausiųjų žmonių išvarymo iš Tėvynės,kultūros,sporto,švietimo,gimtosios kalbos apnaikinimo ir t.t.
Saulius    Tre, 2020-01-15 / 19:06
Jei ir buvot mokytoja, tai dėstėt nebent leninizmą - komunizmą ir per kalėdas vaikus bažnyčios šventoriuj skaičiuodavot, kad paskui partsekretoriui apskųst.Nes tiek pagiežos ir neapykantos kiekvienam jūsų komentare šiandieninei Lietuvai, tiek kaltinimų ir priekaištų, kad stebiuosi, iš kur viename žmoguje tiek telpa pykčio ? Nusiimkit juodus akinius, išeikit į miestą, palesinkit balandžius, užsukit į bažnyčią, užsirašykit į chorą, į kokią kapeliją - tikrai gyvenimas nušvis kitokiom spalvom, susireguliuos kraujospūdis, nebekils noro dergt savo Tėvynės, gailėtis dėl savo praeities.
kike    Tre, 2020-01-15 / 20:25

In reply to by Saulius

Išeisi į miestą, paaugliai, o ir vaikai apspjaus ar iškeiks seną žmogų, dar pečiu pastums(įsitikinau ne kartą), taip, kad, žmogeliau, geras gyvenimas ne bažnyčiomis skaičiuojamas.
antanas    Ket, 2020-01-16 / 18:46
Aš taip pat vienas iš tų, kai 1991-ųjų sau­sio įvy­kių iš­va­ka­rė­se – sau­sio 11–12 die­no­mis, iš Šiaulių į Vilnių išvykome net su septyniolikos autobusų kolona. Koloną priekyje vedė Šiaulių policijos patrulis su ženklintu automobiliu. Vilniaus priemiestyje koloną pasitikoVilniaus kelių policijos patruliai ir koloną atvedė į Žvėryno mikrorajoną. Tokiai autobusų kolonai problematiška būtų buvę rasti vietą prisiparkuoti net su lengvais automobiliais... Viskas vyko sklandžiai; išlipę iš autobusų Žvėryne, išsirikiavę su vėliavomis, patraukėme link parlamento. Einant per Neries tiltą, mūsų koloną pasitiko Lietuvos TV žurnalistė N.Steiblienė su kamera. Budėjusiai žurnalistei Nijolei būta baimės, ar ta kolona ne jedinstvininkų, tačiau baimę greitai pakeitė draugiškas pasisveikinimas, kai sužinojo, kas mes... Mūsų budėjimo metu naktį buvo keletas baimę keliančių ir susitelkimą didinančių momentų, kai žvalgai pranešdavo apie iš Šiaurės miestelio pajudėjusius kariškių automobilius... Šiap naktis praėjo be grumtynių, savanoriai mus pagirdydavo karšta arbata su bandelėm... Visą laiką periodiškai gaudavome svarbios informacijos iš tuometinio Aukščiausiosios Tarybos pirmininko V.Landsbergio per atvirą parlamento pastato langą... Saulius komentare labai tiksliai apibudino kolaborantę, kuriai kaip suprantu prie rusų buvę geriau. Ta marksizmo - leninizmo mokytoja gal prie parlamento tada budėjo su jedinstvininkais, kurie veržėsi jėga į parlamentą ir priešgaisriniais švirkštais buvo išmaudyti, tai dabar ir apgailestauja dėl nepavykusios provokacijos...
zita    Ket, 2020-01-16 / 19:10
Karbauskis, kolūkio pirmininko sūnelis tikrai geriausiai gyvena už mus pensininkus. Bet ir be Karbauskio yra daugiau, mažiau turtingų... Bet kas gali pasakyti, kur okupaciniu laikotarpiu Šiauliuose ir ne tik Šiauliuose buvo koks prekybos centras tokio lygio, kaip Akropolis, Maxima ir kiti... Sovietmečiu kai kam nostalgija, kad neliko prekybos centruose eilių, kai gali prisikrauti įvairiausių prekių į vežimėlį ir nusivežti iki automobilio... Buvusiems sovietmečio kolaborantams visada noras juodinti Lietuvą...
ponams , limuzinai, vilos prie ežerų    Ket, 2020-01-16 / 23:22
dabartinia pensininkai sunkia dirbo sovietmečiu, o kas jiems dabar? Mmilijonai ponams,o vargšams ubago lazda ir pasityčiojimai
milijonai iš privačių mokyklų ir darželių - žinot apie tai    Pen, 2020-01-17 / 10:02
Visa Lietuva žino, kas tuos milijonus iš privačių mokyklų ir darželių labai greitai susikrovė. Nu va vis daugėja Lietuvoje milijonierių
antanas    Sek, 2020-01-19 / 21:30
Kai buvo ta baisi naktis, Prie Seimo rūmų aš stovėjau, Ten plaikstėsi laužai nuo vėjo, Kai laukėm tankų apsupties. Jei tankai būtų vėl arti, Ten būt mums vėl reikėtų...

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.