Prisiminė skaudžią praeitį

Jo­li­tos KIR­KI­LAI­TĖS nuo­tr.
Ro­mual­das Bal­tu­tis da­li­jo­si at­si­mi­ni­mais apie trem­ties me­tus.
Šiau­lių Chai­mo Fren­ke­lio vi­lo­je vy­ko va­ka­ras-su­si­ti­ki­mas su šiau­lie­čiu trem­ti­niu Ro­mual­du Bal­tu­čiu „Skau­džios praei­ties at­si­mi­ni­mai. Su­si­ti­ki­mai su trem­ti­niais žy­dais“.

Ren­gi­nys bu­vo skir­tas Vil­niaus Gao­no ir Lie­tu­vos žy­dų is­to­ri­jos me­tams.

R. Bal­tu­tis su­si­ti­ki­mui pa­ren­gė ir ne­di­de­lę eks­po­zi­ci­ją, jo­je bu­vo ga­li­ma ap­žiū­rė­ti jo lei­džia­mų kny­gų se­ri­ją "Si­bi­ro Al­ma Ma­ter", nuo­trau­kas, pie­ši­nius, mu­zi­kos inst­ru­men­tus.

R. Bal­tu­tis ir šian­dien te­beg­ro­ja ir dai­nuo­ja iš tė­vo iš­mok­tas dai­nas.

1941 me­tų bir­že­lio 14-ąją Šiau­lių ge­le­žin­ke­lio sto­ty­je į trem­ti­nių va­go­ną bu­vo įso­din­ta kur­tu­vė­niš­kių Bal­tu­čių šei­ma: mo­ti­na su tri­mis ma­ža­me­čiais vai­kais. Tė­vas bu­vo iš­vy­kęs, į eše­lo­ną pa­te­ko kiek vė­liau. Vy­riau­siam Ro­mual­dui tuo­met bu­vo aš­tuo­ne­ri.

Prieš ka­rą Bal­tu­čiai gy­ve­no Kur­tu­vė­nuo­se. Tė­vas Liu­das Bal­tu­tis — 1919 me­tų ko­vų su ber­mon­ti­nin­kais da­ly­vis, mo­ky­to­jas, Kur­tu­vė­nų šau­lių bū­rio va­das, chor­ve­dys, sa­vi­veik­li­nin­kas, fel­je­to­nų ra­šy­to­jas.

Pir­mo­ji šei­mos trem­ties vie­ta – Al­ta­jus, Ten­gos kai­mas. 1947 me­tais šei­mai pa­vy­ko pa­bėg­ti į Lie­tu­vą, bet po sep­ty­nių mė­ne­sių Lie­tu­vo­je vėl bu­vo su­grą­žin­ti į trem­tį, šį kar­tą – į Ke­me­ro­vo sri­ties ang­lies ka­syk­las.