Naujausios
Kad nebūtų pamiršta
Renginio dalyvius pasveikino VUŠA direktorė dr. Renata Bilbokaitė, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Šiaulių miesto tarybos nariai Jonas Bartkus, Martynas Šiurkus, dabar – ir Socialinės apsaugos ir darbo viceministras. Kalbėtojai karo Ukrainoje akivaizdoje akcentavo istorinės atminties, tapatumo, atsiminimų ir liudijimų svarbą: kad istorija nebūtų perrašoma ir klastojama.
VUŠA Informacijos centro Retų spaudinių skyriaus darbuotoja Vida Steponavičienė kolekcijos pradžia įvardijo 2008 metus, kai buvo pristatomas Romualdo Baltučio knygos „Sibiro Alma Mater“ antrasis tomas. Tąkar R. Baltutis išsakė idėją bibliotekos fondus papildyti tremtinių literatūra, jai skirti ypatingą dėmesį.
Iki 2018 metų fondas buvo pildomas atskirų žmonių, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos ir sąjungos, leidėjų iniciatyva. Per 10 metų sukauptas 121 egzempliorius. 2019–2021 metais darbai stabtelėjo. Praėjusių metų spalio 13 dieną surengtas susitikimas, jame nusibrėžtos užduotys ir gairės. Per pusmetį fondai gausiai pasipildė: gauta per 800 egzempliorių knygų ir žurnalų, keletas periodinių leidinių komplektų („Sąjūdžio žinios“, „Tremtinys“, „Atgimimas“). Kolekcija papildyta ir tremties vietų žemėlapiais, suskaitmeninta medžiaga.
Bibliotekininkai dalį sukaupto fondo nusprendė padaryti atvirą ir po vieną dovanotą egzempliorių perkėlė į skaityklą. Kiti egzemplioriai perduoti bendriems bibliotekos fondams, kad skaitytojai leidinius galėtų užsisakyti ir pasiimti į namus.
Didžiausia dovanotų knygų kolekcija atkeliavo iš Vilniaus: fotomenininkas Rimantas Dichavičius perdavė 235 knygas, dar – žemėlapių, diskų.
R. Dichavičius renginyje pasigedo jaunimo, mokytojų – apgailestavo dėl „totalinio abejingumo“.
„Mums dar skauda, mums dar rūpi. Šiandien kiekvienas čia pasakytas žodis turi būti įkaltas visiems laikams“, – sakė R. Dichavičius.
Ešelonas iš Šiaulių geležinkelio stoties, kuriame buvo septynerių Rimantas su šeima, į Rytus pajudėjo 1945 metais. Iš tremties negrįžo nei mama, nei tėvas, nei senelis.
„Iš nieko niekas nepasimoko, reikia priminti kasdien“, – sakė fotomenininkas, pacitavęs prieš 2 000 metų pasakytus žodžius, jog išvaduotojų reikia saugotis ne mažiau nei užkariautojų.
R. Dichavičius yra nuveikęs ypatingą darbą: išleidęs tris knygos „Laisvės paženklinti. Dailininkai atkurtai Lietuvos valstybei“ tomus, juose įamžino apie 250 dailininkų.
Apie porą šimtų leidinių dovanojo Vytas Miliauskas iš Vilniaus. Iš Druskininkų atkeliavo 33 egzemplioriai, knygas perdavė Gintautas Kazlauskas, buvęs Druskininkų rezistencijos ir tremties muziejaus vadovas, įkūrėjas.
V. Steponavičienė išskyrė unikalų leidinį: Paryžiuje 1973 metais išleistą Aleksandro Solženicyno „Gulago archipelago“ mašinraštį, išverstą į lietuvių kalbą.
Eugenija Buitvydienė padovanojo laikmeną su giminės palaikų pervežimo iš Sibiro į Lietuvą nuotraukomis.
Prisikėlimo apygardos tarybos pirmininkė Sigita Janušauskienė dovanojo 1949 metais Elenos Žukauskienės į Lietuvą rašytus laiškus. Laiškai buvo rasti seno namo palėpėje. Onutė Grimskaitė, iki mirties gyvenusi name, nesudegino nė vieno laiško ir taip išsaugojo 4 metų susirašinėjimą. E. Žukauskienė gyveno netoli Pakruojo dvaro, buvo ištekėjusi už stambaus ūkininko, našlio, turėjusio 77 hektarus žemės. Išvežti buvo su dviem vyro dukrelėmis.
Dalį laiškų S. Janušauskienė perdavė „Aušros“ muziejui, kitą dalį – VUŠA Informacijos centrui.
Kolekcija plėsis
Ne tik knygų, bet ir apie 20 įrėmintų nuotraukų perdavė geologas, rašytojas, Krasnojarsko lietuvių bendruomenės pirmininko pavaduotojas Saulius Sidaras. S. Sidaro paroda „Svarbiausia neužmiršti“ bus eksponuojama „Sandoros“ progimnazijoje, ja rūpinasi mokytoja Aldona Traškinienė. Rudenį parodą, skirta į Sibirą ištremtiems ir ten palaidotiems tėvynainiams, planuojama eksponuoti VUŠA Informacijos centre.
Kelionę teko atidėti į renginį planavusiam atvykti Vengrijos rašytojų sąjungos nariui Vladimirui Rottui, gyvenančiam Kanadoje. R. Baltutis pacitavo V. Rotto atsiųstą laišką, jame rašytojas ne tik sveikino renginio dalyvius, bet ir nurodė priežastį, kodėl atvyks vėliau: iš kelionių agentūros gavo atsakymą, kad lėktuvo bilietus jam pasiūlys, kai bus gauta žinia, „kad galų gale Putinas nudvėsė“. V. Rotto dovanotos knygos rusų ir anglų kalbomis jau anksčiau pasiekė biblioteką.
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos vadovas Pranas Ulozas dovanojo naujausią knygą – šiaulietės Albinos Blažytės-Baranauskienės „Tremties gyvenimo istoriją“. Knyga pasirodė praėjusių metų gruodžio mėnesį. Sekmadienį 96-erių autorė išėjo į amžinybę.
„Esame gyvi liudininkai, išgyvenę, iškentėję, išbuvę ir kiekvieną akimirką turėję viltį, kad mūsų Aukščiausiasis nepamirš“, – sakė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šiaulių filialo pirmininkė Valerija Jokubauskienė. Šiaulių skyrius kolekciją papildė šimtu knygų.
Šiuo metu skyriui priklauso apie 500 žmonių (buvo apie 3 000). Dabar pagrindinis tikslas – bendrauti su jaunimu.
„Einame į mokyklas, nešame dovanų knygas tremties tematika ir sakome mokiniams: „Žiūrėkite į mus, mes dar esame tikra vaizdinė priemonė, tikri tremtiniai, žiūrėkite, paskui vaikams pasakysite, kad aš girdėjau tikrą tremtinį, kalbėjau, mačiau – buvo tremtiniai.“
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos Šiaulių skyriaus pirmininkė Elzbieta Žibutė Bagdonienė likimo brolius ir seseris skatino ir skatina rašyti prisiminimus: viskas suguls į muziejus, bibliotekas. Planuose, sakė skyriaus pirmininkė, yra rengti bibliotekoje edukacinius užsiėmimus, susitikimus.
Didžiulį organizacinį darbą renkant kolekciją nuveikęs R. Baltutis priminė, kad tarp dovanotų knygų yra jo sudaryti šeši leidinio „Sibiro Alma Mater“ tomai. Leidiniuose prisiminimai suskirstyti į 50 temų, publikuojama apie 700 straipsnių. R. Baltutis ir toliau kaupia medžiagą septintam tomui, ragina aktyviai dalytis prisiminimais.
R. Baltutis renginio dalyviams parodė tremtyje pieštus piešinius bei pagrojo gitara. Jo tėvo Liudo Baltučio sukurtą dainą „Paukštelis“ kartu sudainavo visi renginio dalyviai.
