Naujausios
Pamatė ekspedicijoje
Knygos „Iškentėjusios Lietuvos simbolis“ viršelyje įamžinta akimirka, kai popiežius Pranciškus liečia Švč. Mergelės Marijos skulptūrą Vilniaus katedroje, Tremtinių koplyčioje.
Popiežius Pranciškus prie statulos meldėsi pirmąją vizito dieną, 2018 metų rugsėjo 22-ąją, po susitikimo su jaunimu Katedros aikštėje.
„Korbiko Madona išlieka kaip ženklas, apjungiantis mūsų tremtinių kančias, tikėjimą ir viltis galutine gėrio pergale“, – įžanginiame knygos žodyje „Dievo šviesa virš Sibiro žemės“ rašo kardinolas Sigitas Tamkevičius.
„Iškentėjusios Lietuvos simbolis“ – penktoji A. Sadecko (g. 1929), apdovanoto Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi, knyga tremties tema.
Skulptūros, o kartu ir tremties, ekspedicijų istorija knygoje pateikiama dviem kalbomis – lietuvių ir anglų.
„Sibiro kapinės – neįprastas, gilus, daugialypis simbolis, kurtas svetimoje aplinkoje. Jo savitumai yra nežinomi ir netyrinėti. Kapinės liko tolimoje žemėje, dauguma – taigos glūdumoje, tarsi paslėptos, nelankomos, apleistos ir naikinamos. Jų gausa liudija ne vieno asmens ar šeimos, bet visos mūsų tautos netektis“, – rašo A. Sadeckas.
Knygoje jis prisimena ekspedicijų išvakares, 1988–1989 metus, kai pagal sukauptus duomenis sudarė pirmąjį maršrutą į Sibirą.
Autorius dalijasi ekspedicijų prisiminimais, schemomis, nuotraukomis.
1989 metų vasarą per 60 žmonių pasklido abipus geležinkelio linijos Taišetas–Irkutskas–Baikalas ir nuo Irkutsko iki Kačiugo. Tai buvo ateinančių trijų dešimtmečių darbų pradžia.
1990 metais ekspedicija vyko į Krasnojarsko sritį. A. Sadeckas su šviesaus atminimo Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktoriumi Juozapu Jurevičiumi ir šio muziejaus istoriku Algirdu Markūnu, kurio giminaičiai Pupiniai ir Spudai gyveno Tortune, Urmane, Beretėje ir Korbike, nuvyko į apylinkes, kur 1948 metų birželio 7 dieną buvo atvežti 1 275 tremtiniai.
Kelionė nuvedė į Korbiko kapines.
„Kapinių viduryje ant neaukšto postamento stovi įspūdinga baltais aliejiniais dažais dažyta Švč. Mergelės Marijos statula, tik ką nudažyta baltais aliejiniais dažais. Klasikinis veidas švyti taurumu. Lengvai krinta drabužių klostės. Jas praskyrusios rankos sužalotos metų naštos. Nugaroje atsivėrusi gili žaizda“, – tokią skulptūrą pirmą kartą pamatė A. Sadeckas.
Po septynerių metų, vėl grįžęs į Korbiką, rašė: „Kapinių viduryje švytėjo Marija. Jos žaizda nugaroje užgydyta. Tik sužalotos rankos tokios pat. Marija ką tik lietaus nuprausta, ant veido lietaus lašai spindėjo žvaigždutėmis“.
Jau tąkart svarstyta apie galimybę skulptūrą perkelti į Lietuvą, bet įsiklausyta į kapines prižiūrėjusio Edvardo Aksinavičiaus pamąstymus: kaip Sibiro lietuviams be jos?
Rūpestis dėl Marijos neapleido – A. Sadeckas su bendraminčiais Korbike lankėsi ir vėliau, 2000, 2007 metais. 2007 metais LJOTO ir bendrijos „Lemtis“ vadovai kreipėsi į LR kultūros ministeriją su prašymu į Lietuvą parvežti unikalų paminklą.
2008 metais Korbike apsilankė tremčių istorijos tyrėjas, knygų autorius, paminklų Sibire statymo iniciatorius Rimvydas Racėnas ir ekspedicijų organizatorius Gintautas Alekna.
Nusprendus skulptūrą vežti į Lietuvą, vietoje jos pastatyta Andrius Salio sukurta kopija.
2011 metais, minint pirmųjų tremčių 70-metį, J. Maldučio sukurta Sibiro Madona eksponuota Lietuvos nacionaliniame muziejuje. 2018 metų sausio 13 dieną skulptūra buvo pašventina Vilniaus katedros Tremtinių koplyčioje.
Pateikdamas skulptūros kelionės į Lietuvą istoriją, A. Sadeckas prisimena ir knygnešio J. Akelačio kryžiaus pargabenimą 1989 metais.
Tauraus meno pajautimas
„Apie J. Maldučio gyvenimą lageriuose duomenų neturiu. Jo arba kitų prisiminimai padėtų jį labiau pažinti“, – rašo A. Sadeckas.
Už pogrindinio Linkuvos gimnazistų laikraštėlio „Pavergtos mintys“ leidimą J. Maldutis 1946 metų kovo 4 dieną buvo areštuotas ir nuteistas pagal 58 straipsnį.
J. Maldutis trejus metus kartu su kriminaliniais nusikaltėliais praleido Velsko lageryje, septynerius – Vichorevkoje, šalia Bratsko. Abu lageriai – griežto režimo.
Paleistas iš lagerio, atvyko į Korbiką, kur gyveno jo šeima, 1948 metų tremtiniai.
„Tenka stebėtis J. Maldučio asmenybe. Talentingas gimnazistas, savo jaunystę praleidęs lagerių pragare, subrandino tauraus meno pajautimą, meilės, gėrio ir grožio siekį. Gal šas savybes įgyti jam padėjo kančiose subrendęs gyvenimo prasmės suvokimas, Ozerlage šalia buvę kiti šviesuoliai? Gal sugrįžimas į šeimą, į savųjų tarpą, kur kartu kūrė savitą, jiems artimą kapinių ansamblį?“ – svarsto A. Sadeckas.
Knygoje A. Sadeckas dėmesio skiria ir Sibiro kryždirbystei, Korbiko kapinių kryžiams, publikuojami jų piešiniai ir nuotraukos.
Specialiai šiai knygai poetas Rimvydas Stankevičius sukūrė „Sibiro Madonos litaniją“.
„Sibiro Madona – Korbiko Švenčiausioji Mergele Marija – užtark mus pas Dievą, globok mūsų tremtinius, sugrįžusius ir likusius Sibiro žemėje, o mums, besidžiaugiantiems laisve, padėk branginti savo lietuviškas ir krikščioniškas šaknis“, – prašoma litanijoje.
Knyga baigiama politikės Rasos Juknevičienės, žurnalistės Virginijos Skučaitės, dailininkės Viktorijos Daniliauskaitės straipsniais, kuriuos vienija okupacijos metų netekčių tema.
Prisiminimais pasidalijo brolis
2018 metais, po popiežiaus vizito, „Šiaulių kraštas“ pasidomėjo skulptūros ir jos autoriaus likimu.
Talkinant Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Pakruojo skyriaus pirmininkei Zitai Buržaitei-Vėžienei, pavyko susipažinti ir pasikalbėti su Korbiko tremtiniu Juliumi Lukiu iš Joniškio ir jo draugu, J. Maldučio broliu Juozu Maldučiu (2018 metų spalio 13 dieną „Šiaulių krašte“ publikuotas straipsnis „Sibiro Madona“, istorija spausdinama ir knygoje „Trispalvė Irkutsko karštyje“).
„Kai brolis grįžo pas mus, į tremtį, Juliaus motina, kitos moterėlės pradėjo sakyti: „Jonai, gal gali išskaptuoti Mariją?“ Jis sako, jokio įrankio neturiu. Įrankius padarė lietuvis kalvis – reikia tai reikia. Moterys kažkokį paveiksliuką rado. Žmonės jam truputį sudėjo pragyvenimui, kad padarytų Mariją“, – skulptūros gimimą prisiminė Juozas Maldutis.
Jonas Maldutis į Lietuvą grįžo tik atgavus nepriklausomybę, apsigyveno Ukmergėje. Skulptūrų nebekūrė.
Pastaraisiais metais unikaliai skulptūrai skiriama vis daugiau dėmesio.
Pernai buvo pristatytas dokumentinis filmas „Korbiko Madona – tremtinių motina“ (režisierė Ingrida Breivienė, operatorius Osvaldas Kujalis, filmą prodiusavo VšĮ Bistrampolio dvaras).
Pasak kunigo, Bistrampolio dvaro valdytojo Rimanto Gudelio, dokumentinis filmas vainikuoja aštuonerių metų darbą, kartu su Rusijos lietuvių bendruomene tvarkant apleistus tremtinių kapus.
Filme papasakota apie nuveiktus darbus, pakalbinti vietos gyventojai, lietuvių bendrijų vadovai. Išskirtinis dėmesys skirtas J. Maldučio kūriniui – Korbiko kapinių Madonai.
