Aikštė grąžinta miestui

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Profesorius urbanistas Algis Vyšniūnas pabrėžia, jog pagrindinė miesto aikštė ne šiaip viešoji erdvė, tai ir istorinė erdvė: „Švenčiate pabaigtuves, bet tai tik pradžia. Dėl istorinės erdvės dar reikia dirbti.“
Liepos 1-ąją įvyko atnaujintos Šiaulių Prisikėlimo aikštės pristatymas visuomenei. Aikštės rekonstrukcijos architektui Vyteniui Rudokui suteikta garbė iškelti aikštėje miesto vėliavą. Jo darbą kolegos architektai vadina sėkme. „Šiaulių aikštė – parodomoji, kitiems miestams pavyzdys“, – tvirtina profesorius urbanistas Algis Vyšniūnas.

Sveikinimai žmogaus ir erdvių globėjams

Savivaldybės salėje iš ryto rinkosi miesto architektai, savivaldybininkai, politikai. Aikštės atidarymas sutapo su Tarptautine architektų diena. Į renginį pakviestas profesorius urbanistas Algis Vyšniūnas skaitė paskaitą „Prisikėlimo aikštė Lietuvos didžiųjų miestų pagrindinių aikščių kontekste“.

Šis įžanginis renginys transliuotas į aikštės ekraną, tik aikštė dar buvo tuščia – pylė lietus, nurimęs tik prieš oficialią atidarymo ceremoniją vidurdienį.

Meras Artūras Visockas pirmiausia sveikino globėjus, kurių diena bus minima sekmadienį. Pasidžiaugė, jog aikštės pristatymas sutampa, jo žodžiais, su „žmonių globėjo ir erdvių globėjo“ dienomis. A. Visockas prisiminė, jog aikštės projektas jam pačiam kėlė daug klausimų, bet, jo žodžiais, „aš nesu arti architektūros.“

„Architektas Vytenis Rudokas prisiėmė atsakomybę, specialistai pritarė ir turime įgyvendintą projektą, – sakė meras. – Ir reprezentacinę miesto vėliavą aikštėje kels architektas. Labai norėčiau, kad tai, kas šiandien mieste vyksta, išlaikytų laiko egzaminą.“

Mero žodžiais, aikštę reikia „prijaukinti“, tai jau daroma, o architektams linkėjo drąsos įgyvendinti savo sumanymus, kaip tai padaręs V. Rudokas.

Lietuvos architektų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkė Rūta Stuopelienė prisiminė, jog aikštės projektas atsirado per konkursą, „o tik tokiu būdu galima pasiekti aukštą rezultatą“. Ji pasidžiaugė, jog mieste vis daugiau darbo turi Šiaulių architektai.

„Man smagu, kad miestas išraustas, nes, kai daug metų nieko nevyko, buvo liūdna architektui“, – sakė R. Stuopelienė.

Ji akcentavo, jog „aikštė dar nėra baigta“.

„Dar trūksta akcento Laisvės kovotojams – tik tada ansamblis bus užbaigtas“, – pabrėžė R. Stuopelienė.

Geras pavyzdys

„Šiauliai atranda prarastą erdvę, – teigė profesorius urbanistas Algis Vyšniūnas. – Šiauliai turi tikrai gerą rezultatą.“

Jis pabrėžė, jog reikia pasikliauti architektų profesionalumu, o V. Rudoko darbe įžvelgė ir profesinės disciplinos matricą, ir kompetenciją.

Turėdamas mintyje vis kylančias diskusijas dėl architektų darbo, palygino: „Sveikuoliai nenurodo kardiochirurgui, kaip operuoti“. Dėl rekonstruojamose centro gatvėse kertamų medžių urbanisto nuostata vienareikšmė: „Senamiestyje negali būti miško logikos“.

Prisikėlimo aikštę lygindamas su kitų didžiųjų miestų rekonstruotomis aikštėmis, A.Vyšniūnas įvardijo ją parodomąja, pavyzdžiui ir Klaipėdai, ir Kaunui, ir Panevėžiui.

„Klaipėdiečiams sakau, kaip reikia tvarkytis. Šiauliai sutvarkė dvi pagrindines miesto aikštes – Prisikėlimo ir Saulės laikrodžio – ir jungtį tarp jų – Aušros taką, – sakė A.Vyšniūnas. – Prisikėlimo aikštėje visi taškai teisingai sudėti.“

Vilniuje yra gerai suformuotų aikščių, bet Lukiškių aikštėje, jo žodžiais, „nulaužta logika ne pagrindinės valstybės aikštės naudai“. Profesorius ironizavo, jog Lukiškių aikštės „pliažas – nepralošiamas projektas“, ypač po lietuvių menininkių, sukūrusių paplūdimį Venecijos bienalėje, sėkmės. Jo nuomone, ne Savivaldybė, o Vyriausybė turi tvarkyti šią aikštę.

Profesorius akcentavo, jog pagrindinė miesto aikštė nėra tik socialinė erdvė. Jo žodžiais, „viešoji erdvė yra ir internetas“. Jis pabrėžė, jog Šiaulių Prisikėlimo aikštė yra ir beveik 800 metų gyvuojančio miesto istorinė erdvė.

„Socialinė funkcija jau pradėjo veikti, o dėl istorinės aikštės dar reikia dirbti, – sakė A. Vyšniūnas. – Nors švenčiate pabaigtuves, čia tik pradžia.“

Skvere yra išlietas postamentas meniniam akcentui, kuris įprasmintų Tautos laisvę. Aikštės rekonstrukcijos architekto vizija – jis turi būti obelisko formos. Savivaldybė jau yra paskelbusi konkursą jam sukurti.

A. Vyšniūnas pasidalijo idėja, jog, pavyzdžiui, ir pagrindinėje aikštėje galėtų iškilti monumentali Valdovo skulptūra. Prieš kelis metus ji buvo teikta meninio akcento konkursui, kaip įprasminanti šviesaus atminimo aktoriaus Prano Piauloko sukurtą Valdovo vaidmenį Šiaulių dramos teatre. A.Vyšniūno nuomone, ji tiktų prie aikštėje iškilusios vertikalios sienos, kuri esanti ne „raudų siena“, o scena.

Aikštės rekonstrukcijos autorius Vytenis Rudokas pabrėžė, jog aikštę toliau turi kurti patys miestiečiai, jis sukūręs galimybę saviraiškai. Architektas sakė „ačiū visiems palaikusiems ir pritarusiems“ ir pabrėžė, „nesakau ačiū tiems, kurie trukdė.“

Per renginį priminta, jog iš nukirstų aikštėje liepų 13 menininkų sukūrė 16 angelų skulptūrų. Tai buvo Dailės mokyklos vadovės Irenos Šliuželienės iniciatyva. Sukurtos skluptūros pastatytos švietimo, gydymo, globos įstaigose, o skulptoriaus K. Bimbos sukurtas angelas stovi Savivaldybė salėje.