Aikštė grąžinta miestui

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Profesorius urbanistas Algis Vyšniūnas pabrėžia, jog pagrindinė miesto aikštė ne šiaip viešoji erdvė, tai ir istorinė erdvė: „Švenčiate pabaigtuves, bet tai tik pradžia. Dėl istorinės erdvės dar reikia dirbti.“
Liepos 1-ąją įvyko atnaujintos Šiaulių Prisikėlimo aikštės pristatymas visuomenei. Aikštės rekonstrukcijos architektui Vyteniui Rudokui suteikta garbė iškelti aikštėje miesto vėliavą. Jo darbą kolegos architektai vadina sėkme. „Šiaulių aikštė – parodomoji, kitiems miestams pavyzdys“, – tvirtina profesorius urbanistas Algis Vyšniūnas.

Sveikinimai žmogaus ir erdvių globėjams

Savivaldybės salėje iš ryto rinkosi miesto architektai, savivaldybininkai, politikai. Aikštės atidarymas sutapo su Tarptautine architektų diena. Į renginį pakviestas profesorius urbanistas Algis Vyšniūnas skaitė paskaitą „Prisikėlimo aikštė Lietuvos didžiųjų miestų pagrindinių aikščių kontekste“.

Šis įžanginis renginys transliuotas į aikštės ekraną, tik aikštė dar buvo tuščia – pylė lietus, nurimęs tik prieš oficialią atidarymo ceremoniją vidurdienį.

Meras Artūras Visockas pirmiausia sveikino globėjus, kurių diena bus minima sekmadienį. Pasidžiaugė, jog aikštės pristatymas sutampa, jo žodžiais, su „žmonių globėjo ir erdvių globėjo“ dienomis. A. Visockas prisiminė, jog aikštės projektas jam pačiam kėlė daug klausimų, bet, jo žodžiais, „aš nesu arti architektūros.“

„Architektas Vytenis Rudokas prisiėmė atsakomybę, specialistai pritarė ir turime įgyvendintą projektą, – sakė meras. – Ir reprezentacinę miesto vėliavą aikštėje kels architektas. Labai norėčiau, kad tai, kas šiandien mieste vyksta, išlaikytų laiko egzaminą.“

Mero žodžiais, aikštę reikia „prijaukinti“, tai jau daroma, o architektams linkėjo drąsos įgyvendinti savo sumanymus, kaip tai padaręs V. Rudokas.

Lietuvos architektų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkė Rūta Stuopelienė prisiminė, jog aikštės projektas atsirado per konkursą, „o tik tokiu būdu galima pasiekti aukštą rezultatą“. Ji pasidžiaugė, jog mieste vis daugiau darbo turi Šiaulių architektai.

„Man smagu, kad miestas išraustas, nes, kai daug metų nieko nevyko, buvo liūdna architektui“, – sakė R. Stuopelienė.

Ji akcentavo, jog „aikštė dar nėra baigta“.

„Dar trūksta akcento Laisvės kovotojams – tik tada ansamblis bus užbaigtas“, – pabrėžė R. Stuopelienė.

Geras pavyzdys

„Šiauliai atranda prarastą erdvę, – teigė profesorius urbanistas Algis Vyšniūnas. – Šiauliai turi tikrai gerą rezultatą.“

Jis pabrėžė, jog reikia pasikliauti architektų profesionalumu, o V. Rudoko darbe įžvelgė ir profesinės disciplinos matricą, ir kompetenciją.

Turėdamas mintyje vis kylančias diskusijas dėl architektų darbo, palygino: „Sveikuoliai nenurodo kardiochirurgui, kaip operuoti“. Dėl rekonstruojamose centro gatvėse kertamų medžių urbanisto nuostata vienareikšmė: „Senamiestyje negali būti miško logikos“.

Prisikėlimo aikštę lygindamas su kitų didžiųjų miestų rekonstruotomis aikštėmis, A.Vyšniūnas įvardijo ją parodomąja, pavyzdžiui ir Klaipėdai, ir Kaunui, ir Panevėžiui.

„Klaipėdiečiams sakau, kaip reikia tvarkytis. Šiauliai sutvarkė dvi pagrindines miesto aikštes – Prisikėlimo ir Saulės laikrodžio – ir jungtį tarp jų – Aušros taką, – sakė A.Vyšniūnas. – Prisikėlimo aikštėje visi taškai teisingai sudėti.“

Vilniuje yra gerai suformuotų aikščių, bet Lukiškių aikštėje, jo žodžiais, „nulaužta logika ne pagrindinės valstybės aikštės naudai“. Profesorius ironizavo, jog Lukiškių aikštės „pliažas – nepralošiamas projektas“, ypač po lietuvių menininkių, sukūrusių paplūdimį Venecijos bienalėje, sėkmės. Jo nuomone, ne Savivaldybė, o Vyriausybė turi tvarkyti šią aikštę.

Profesorius akcentavo, jog pagrindinė miesto aikštė nėra tik socialinė erdvė. Jo žodžiais, „viešoji erdvė yra ir internetas“. Jis pabrėžė, jog Šiaulių Prisikėlimo aikštė yra ir beveik 800 metų gyvuojančio miesto istorinė erdvė.

„Socialinė funkcija jau pradėjo veikti, o dėl istorinės aikštės dar reikia dirbti, – sakė A. Vyšniūnas. – Nors švenčiate pabaigtuves, čia tik pradžia.“

Skvere yra išlietas postamentas meniniam akcentui, kuris įprasmintų Tautos laisvę. Aikštės rekonstrukcijos architekto vizija – jis turi būti obelisko formos. Savivaldybė jau yra paskelbusi konkursą jam sukurti.

A. Vyšniūnas pasidalijo idėja, jog, pavyzdžiui, ir pagrindinėje aikštėje galėtų iškilti monumentali Valdovo skulptūra. Prieš kelis metus ji buvo teikta meninio akcento konkursui, kaip įprasminanti šviesaus atminimo aktoriaus Prano Piauloko sukurtą Valdovo vaidmenį Šiaulių dramos teatre. A.Vyšniūno nuomone, ji tiktų prie aikštėje iškilusios vertikalios sienos, kuri esanti ne „raudų siena“, o scena.

Aikštės rekonstrukcijos autorius Vytenis Rudokas pabrėžė, jog aikštę toliau turi kurti patys miestiečiai, jis sukūręs galimybę saviraiškai. Architektas sakė „ačiū visiems palaikusiems ir pritarusiems“ ir pabrėžė, „nesakau ačiū tiems, kurie trukdė.“

Per renginį priminta, jog iš nukirstų aikštėje liepų 13 menininkų sukūrė 16 angelų skulptūrų. Tai buvo Dailės mokyklos vadovės Irenos Šliuželienės iniciatyva. Sukurtos skluptūros pastatytos švietimo, gydymo, globos įstaigose, o skulptoriaus K. Bimbos sukurtas angelas stovi Savivaldybė salėje.

Komentarai

Nežinau nežinau    Ket, 2020-07-02 / 10:36
Koks dar paminklas tautos laisvei šalia guminės vaikų žaidimo aikštės ir mėlynos spalvos bei baisios kičinės gertuvės? Nebent neoniniu spalvų plastikinis... O ir Raudų sieną baisi. Šiauliai dabar priversti melstis betoniniam stabui, nors šiaip jau dėmesio centras turėtų būti bažnyčia, rotušė, blogiausiu atveju paminklas ar fontanas. Dėl liaupsinančiu architektų pasisakymų aikštei nesistebiu, kokią dar kitą nuomonę gali turėti standartinio sovietinio mokymo ir gyvenimo blokiniuose daugiabučiuose suformuoti architektai. Tikrasis Šiaulių tapatumas - joga ir kinas centrinėje miesto sankryžoje šalia dūmijančių automobilių?.. Graudu.
Ura    Ket, 2020-07-02 / 11:16
O kaip kitaip galėjo būti. Pasigyrė savi tarp savų. Kitokia nuomonė būtų nuskambėjusi savižudiškai. Panašu į Putino rinkimus iki gyvos galvos. Carų metas. Betono įsisavinimo laikas.
ssp    Ket, 2020-07-02 / 12:31
Vaizdelis aikštėje. Karšta +30; vaikai maudosi naujajame fontane. Mamos sėdi saulėkaitoje ant "bordiūrų". "Betonkė", nei kur atsisėsti, nei kur nuo saulės pasislėpti. Graudu..
dūmas    Ket, 2020-07-02 / 12:46
baisi aikštė, baisus betonas, nė trupučio pavėsio, nė trupučio užuovėjos nuo lietaus. Užuojauta žmonėms, gyvenantiems aplink, nes balaganas po langais totalus.
kk    Ket, 2020-07-02 / 12:52
Kažkaip graudu net skaityt. Atrodo, kad dabar kiekvieną dieną reklamuos kokia ta aikštė pavykusi, koks didelis darbas ir kaip kiti miestai turėtų pasimokyti kaip daryt tokius projektus. Kas daugiau pakalbės, jei ne patys sumanytojai. Paprastų žmonių paklausinėkit . Visi tie pasisakymai taip dirbtinai skamba, atrodo patys nežino ką veikt aikštėje būtų galima ir dabar tuoj idėjų konkursą skelbs, kad tik būtų kažkoks veiksmas. Galvok kiek nori, bet liūdna vistiek, nes jaukumo čia nulis, betoninė pilka dykynė. Ir kad ir kaip ten kursi pramogų idėjas, paprastą dieną ten traukos objektas nebus.
Siaulietis    Ket, 2020-07-02 / 12:58
Baisi aikštė. Vakar žiurėjau filmą ir bandžiau itikinti save, kad čia yra kažkas gražaus. Bet deja. niekaip nepavyko. Architektui turėtų būti gėda dėl tokio darbo.
Siaulietis    Ket, 2020-07-02 / 13:58
Išbetonuoti žemės sklypą miesto centre lengva, padaryti, kad jis taptu aikšte ne Visocko komandos nosiai.
prisikėlims    Ket, 2020-07-02 / 13:59
Manau, kad visai nebloga turgaus aikštė. Ant raudų sienos - kainos, aukcionai. Prie Aušros alėjos fontaniukai rankoms nusiplauti. Suoliukų nereikia, nes kokia ten prekyba, ant suolų sėdint. Prieš einant į turgų, galima ir į katedrą užsukti pasimelsti. Nuostabi aikštė - betono ir trinkelių derinys. Blogai, kad medžius sunaikino(paukšteliai čiulbėtų, pavėsis ramybę teiktų)...
Istorinis turgus    Ket, 2020-07-02 / 14:07
Tikrai, grąžinkim aikštei istorinę prasmę - čia buvo turgus. Andriulio turgus ištuštėjęs, Pabalių turgų ruošiasi parduoti, tai galėtų į centrinę aikštę viską sukelti. Ir atstatyti istorinį teisingumą.
Valdovas    Ket, 2020-07-02 / 14:11
Kokia dar Piauloko Valdovo skulptūra. Merui Saulei miesto centre turi monumentas stovėti. Toks su "poloskėm", sportbačiais, duodantis "žaibą".
propesionalams    Ket, 2020-07-02 / 15:20
bent apšvietimo stulpus tai galėjo vienodus senamiestyje įrengti, o tai dabar pėsčiųjų bulvare vienokie, aikštėje ir Tilžės gatvėje kartuvės su gandralizdžiais dar kiti, ko gero kitoje bulvaro pusėje bus vėl kažkokie. Draugystės pr. vėl kito modelio. Tai gal kiekviena gatvė turės atskirus apšvietimo stulpus, skirtingi konkursai, kiek tai kainuoja?
betoninė architekto logika    Ket, 2020-07-02 / 16:10
"Savivaldybės salėje iš ryto rinkosi miesto architektai, savivaldybininkai, politikai." - - - A tai ko ponai nesirinko kalbų klausytis pačioje aikštėje įveiklinimo tikslu ? Būtų ir suliję, ir iškepę saulėje, ir miesto triukšmo pasiklausę...
monumentali Valdovo Mesendžerio skulptūra    Ket, 2020-07-02 / 16:38
Dalinuosi idėja, jog pagrindinėje aikštėje galėtų iškilti monumentali Valdovo Mesendžerio skulptūra. Mano nuomone, ji tiktų prie aikštėje iškilusios vertikalios sienos, kuri tikrai panaši į „raudų sieną“.
ANTANAS    Ket, 2020-07-02 / 17:34
Labai normali, netgi puiki, ne betonas, o granitas. Pavadinta turetu buti TURGAUS AIKSTE.
O gal    Ket, 2020-07-02 / 17:50
Dar kas nors pasisudinkit ir issivoliokit? Kam nepatinka neikit. Aikste sauni, nekipkit.
nesakau ačiū    Ket, 2020-07-02 / 18:35
„Architektas Vytenis Rudokas prisiėmė atsakomybę... , – sakė meras. Man atrodo, kad rekonstrukcijos autorius prisiėmė pinigus už darbą, o šiauliečiams pabrėžė..., jog aikštę toliau turi kurti patys miestiečiai, jis sukūręs galimybę saviraiškai... (kaip supratau, nemokamai saviraiškai).
Arūnas Petraitis    Ket, 2020-07-02 / 19:21
Jau dabar, ir be baigiamųjų detalių-akcentų, tiek aikštė, tiek skveras, tiek ir karių kapavietė alsuoja vientisumu ir estetika. Vizualiai kažkiek primena Lukiškių aikštę Vilniuje.
Estetika?     Šeš, 2020-07-04 / 10:39

In reply to by Arūnas Petraitis

Guminė vaikų žaidimo aikštelė ir mėlynos spalvos pramoninė gertuvė šalia obelisko - estetika? Standartinis fontanas su keliomis čiurkšlėmis ir spalvotomis lemputėmis plyname lauke... ? "Aikštę uždarantis" betono luitas - estetika? Kas norite pasirodyti ant plokščios, sienos pavidalo "scenos"? Tai bus labai šiaulietiška...
kokia    Ket, 2020-07-02 / 19:30
ten aikštė? Tiesiog kosmodromas, nei žalumos, nei pavėsio, nei gero reginio. Gerai, kad dar smėlio neatvežė.
Zoja    Ket, 2020-07-02 / 19:47
Labai grazi aiksti, raike galvoti ka ant jos padariti, ce kiekviena zmogus gali sugalvoti ka dariti, aneverkti, geda skaititi, jus turite dzauktis, kad turi toki nuostabi mera !!!
Jaunius    Ket, 2020-07-02 / 20:15
Sauni aikste, bet daugelis prisimena tokiia, kur be guminiu batu pereit negaledavai. Muzikai esam.
jo    Pen, 2020-07-03 / 00:39
Užpis..... visi su tuo pavėsiu. Kiek Lietuvoje labai karštų dienų, kad jau alpstama? Normalūs karštą dieną važiuoja į gamtą, o ne mieste trinasi.
Jeigu    Pen, 2020-07-03 / 17:32

In reply to by jo

Jeigu nereikia žalumos tai važiuok į dykumą gyventi. Aš ne tam moku mokesčius, kaip ir kiti miestiečiai, kad žiūrėčiau į betoną eidama miestu, o ypač Prisikėlimo aikštėje, kuri turėtų alsuoti žaluma.
Neblogai    Pen, 2020-07-03 / 05:45
Manau, kad neblogai: galima ir mašinų pardavimų aikštelę padaryti ir kelis pliažus, pliažo tinklinio aikšteles. Ir pirkėjus pritrauktume ir sportininkus. Tikrai su tokia aikšte miestas atsikratys tarpinės stotelės į Kryžių kalną įvaizdžio.
Jam    Pen, 2020-07-03 / 09:10
Vaza tu..!! Mes ta aikste visa gyvenima turejome.. Atsirado kuris dave.. antras garbes noretojas kaip ir tavo medinukas su ilga nose..Fuuuu..
Copy paste    Pen, 2020-07-03 / 10:00
Kaune tokia pat aikšte betonas ir fontanai tie patys. Vaikai pusplikiai. Nieko naujo. Taip, kad nėra kuom girtis. Vilniuje irgi 1:1. Sueuropinta pagal standartą.
Iš Kauno    Šeš, 2020-07-04 / 14:27

In reply to by Copy paste

Skirtumas toks - kad ta betoninė aikštė nėra pagrindinė ir vienintelė Kauno aikštė. Kitos aikštės Kaune su medžiais ir dar turime Laisvės alėją. O Šiaulių architektų patarimai Kauno miestui kvailoki. Pamėgintų kas Rotušės aikštėje medžius išpjauti - apie Kauno mero postą galėtų pamiršti ir tikrai nedrįstų girtis, kad kažkas prieš žmonių valią padaryta. Net Matijošaitis vardan posto masinio medžių kirtimo atsisakė.
nulis    Pen, 2020-07-03 / 11:13
Vienok, kokie visi urbanistai, architektūros žinovai. Būtų įdomu po jūsų privačias valdas pasidairyti, kiek ten pavėsio, kiek jaukumo, kiek ir kokių meninių ir prasminių detalių. Tik bijau, kad dairytis nebūtų po kur: išskyrus tipinius butus tipiniuose daugiabučiuose, neužgyvenot ir nesukūrėt nieko.
Regina    Pen, 2020-07-03 / 11:34
Kaip juokingai atrodo komentatoriai, kurių supratimas nesiekia toliau turgaus, kurie neskiria miesto aikštės nuo parko ar skvero. O tokiais išminčiais dedasi, kad, rodos, visas įmanomas architektūros kryptis išstudijavę, viso pasaulio aikštes išvaikščioję ir turi supratimą, kaip turi būti. Mužikų mužikai, o vaidina mikelandželus...
:(    Pen, 2020-07-03 / 12:09

In reply to by Regina

A iš kur tą "žinojimą", kuo aikštė skiriasi nuo skvero, "žinovai“ įgavo. Kai interviu su "architektu" perskaitė? Visa Lietuva, gavusi ES "Urban" lėšas kažkodėl vienodų betoninių aikščių, fontanų su lemputėmis ir vienodų trinkelių užsigeidė. Bo pinigų, kuriuos reikėjo įsisavinti, buvo, o originalių minčių - ne. Palaukit, praeis ta atidarymo euforija, baigsis europiniai pinigai, nebus iš kur pasiskolinti š... malimui, tada ir pažiūrėsim, kokia tos aikštės esmė ir prasmė. Po kokių poros metų - ilgai laukti nereikės.
Reginute    Šeš, 2020-07-04 / 14:32

In reply to by Regina

Na ir sujuokinai, skveras taip pat aikštė. Aikštė – neužstatyta miesto ar kitos gyvenvietės teritorija, gatvių ar kelių tinklo dalis. Aikštės gali būti: visuomeninės paskirties (pvz., turgus); transporto sustojimo (pvz., geležinkelio stoties); sporto (pvz., stadionas); poilsio (pvz., skveras); architektūrinės paskirties (pvz., aplinka prie paminklo). Iš Vikipedijos. Šiaulių atveju - aplinka prie betono sienos. Ar ne?
Kirvis    Pen, 2020-07-03 / 16:47
Paprastas klausimas: kada VIRŠ MIESTO nustos skraidyti naikintuvai?
Kirvis    Pen, 2020-07-03 / 18:24

In reply to by Kirviui

Ne apie tai kalba. Pasikartosiu :) Ar galima civilizuotai susitarti su NATO, kad skraidytų aplenkiant miestą? Rusija buvo pagarbesnė tuo klausimu, nes jų vaikai čia gyveno. Dabar koks italas ar francūzas atvažiuoja misijos pisijos ir pradeda dragus. Nėra kam paprašyti? Tiesiog priminti. Ar Pegase tie klausimai sprendžiami, o ne savivaldoje?

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.