Senosios kapinės virto benamių prieglauda ir tualetu

Vy­tau­to RUŠ­KIO nuo­tr.
Se­no­lė Ie­va kai ku­riuos ka­pus tvar­ko nie­kie­no ne­pra­šo­ma, iš pa­gar­bos mi­ru­siems žmo­nėms
Gar­baus am­žiaus šiau­lie­tė Ie­va ne vie­ne­rius me­tus sa­va­no­riš­kai pri­žiū­ri ir tvar­ko sa­vo kraš­tie­čių ir vi­sai ne­pa­žįs­ta­mų žmo­nių ka­pus ne­be­vei­kian­čio­se se­no­sio­se Šiau­lių ka­pi­nė­se. Ta­čiau kal­nai šiukš­lių, iš­ma­tos tie­siog ant ka­pų, čia pat su­suk­tas be­na­mių guo­lis kas­kart ge­ra­da­rę ver­čia kraup­ti. "Ne­jau­gi nie­ko šven­to ne­bė­ra?" – klau­sia mo­te­ris.
Vy­tau­to RUŠ­KIO nuo­tr.
Be­na­miai ant ka­pų ir mie­ga, ir val­go, ir tuš­ti­na­si.

Mie­ga ant ka­po

Ket­vir­ta­die­nį 87-erių šiau­lie­tė ir vėl atė­jo ap­žiū­rė­ti 1957 me­tais pa­lai­do­to bu­vu­sio Ša­ky­nos mies­te­lio (Šiau­lių r.) dak­ta­ro Ka­zi­mie­ro Kve­da­ro ka­po. Gre­ta – dvie­jų ne­ži­no­mų mi­ru­sių­jų ka­pa­vie­tės. Kas bu­vo tie žmo­nės, nie­kas jau ir ne­su­ži­nos – nuo ak­me­ni­nių ap­sa­ma­no­ju­sių pa­mink­lų nu­plėš­ti ne tik kry­že­liai, bet ir me­ta­li­nės len­te­lės su var­dais, pa­var­dė­mis, gi­mi­mo ir mir­ties da­to­mis. Se­no­lė ne­ži­no­mų žmo­nių ka­pa­vie­tes tvar­ko iš pa­gar­bos kai­my­nys­tė­je pa­lai­do­tam gy­dy­to­jui.

Ant vie­no iš ne­ži­no­mų­jų ka­po įsi­reng­tas guo­lis – ties pa­mink­lu nu­mes­ta pa­gal­vė, ant­klo­dė. Kuo pa­si­klo­ta, neaiš­ku – pri­mes­ta tik krū­va die­ni­nių užuo­lai­dų. Išt­ryp­ta ka­po že­mė liu­di­ja, jog čia mie­go­ta ne vie­ną nak­tį. Ne tik mie­go­ta, bet ir val­gy­ta – ap­lin­kui iš­mė­ty­ti plas­ti­ki­niai mais­to in­de­liai.

Ki­ta ne­ži­no­ma ka­pa­vie­tė pa­vers­ta iš­vie­te: nors vemk.

Ki­tas "tua­le­tas" be­maž už pen­kių met­rų – ties suo­liu­ku, skir­tu pail­sė­ti se­nų­jų ka­pi­nių lan­ky­to­jams.

Se­no­lė Ie­va sa­ko, kad dvo­kian­čių "do­va­nų" čia nak­vo­jan­tys gy­vie­ji pa­lie­ka ir ties jos gerb­to mies­te­lio gy­dy­to­jo, Ša­ky­nos li­go­ni­nės įkū­rė­jo K. Kve­da­ro ka­pu. Pa­si­tai­ko, kad ir gė­les iš­rau­na – po vie­nos nak­ties šie­met ant ka­po ne­be­li­ko sos­ti­nė­je gy­ve­nan­čių me­di­ko vai­kų pa­so­din­tų puoš­nių­jų be­go­ni­jų "le­di­nu­kų".

Ne kar­tą ji už dak­ta­ro pa­mink­lo ap­ti­ko mai­šų ir ry­šu­lių su se­nais ba­tais, dra­bu­žiais, me­ta­li­nė­mis, aki­vaiz­du, iš kon­tei­ne­rių su­rink­to­mis at­lie­ko­mis. Kar­tą su­ra­do net skal­bi­mo ma­ši­ną "Ry­ga" – ją, per­nak­vo­jęs ant ka­po, be­na­mis grei­čiau­siai bū­tų vil­kęs į me­ta­lo su­pirk­tu­vę.

Tą­kart po­nia Ie­va apie "ra­di­nius" pra­ne­šė po­li­ci­jai. At­vy­ko pa­rei­gū­nai, praar­dė mai­šą, šiukš­lės pa­bi­ro – ap­žiū­rė­ję tu­ri­nį kons­ta­ta­vo: kri­mi­na­lo nė­ra. Pa­ta­rę "lo­bį" vilk­ti į kon­tei­ne­rį, iš­vy­ko.

Kad vi­du­ri­nis sa­va­no­rės pri­žiū­ri­mas ka­pas skir­tas pa­si­tuš­tin­ti, tvar­ky­to­ja tu­ri ir ki­tą at­si­mi­ni­mą. Per­nai šluo­da­ma ka­pa­vie­tę ran­ka už­ka­bi­no skys­tą tu­ri­nį – ma­tyt, gy­va­sis ka­pi­nių gy­ven­to­jas kaž­kuo pa­švin­ku­siu "kir­mi­ną ra­mi­no..."

Pri­si­me­na šiau­lie­tė ta­da iš­me­tu­si ir šluo­te­lę, ir pirš­ti­nes, o pa­ti sku­bė­jo na­mo po du­šu. Dvo­kas ir vaiz­das dar il­gai per­se­kio­jo.

Nors tua­le­tą pa­sta­ty­tų

Min­tis su­si­ras­ti Ša­ky­nos se­niū­ni­jo­je gy­ve­nu­sių ir čia pa­lai­do­tų kraš­tie­čių ka­pus, se­no­lei gi­mė prieš ge­rus pen­ke­rius me­tus. Iš pra­džių su­ra­do ki­ta­me šlai­te pa­lai­do­tus, ap­žiū­rė­jo, nu­kri­tu­sius la­pus nu­rin­ko. Kai ku­rie ten pa­lai­do­ti žmo­nės dar tu­ri ar­ti­muo­sius, bet vis tiek, atė­ju­si į 1959 me­tais už­da­ry­tas ka­pi­nes, ji bū­ti­nai priei­na ap­lan­ky­ti, pa­si­mels­ti.

Pas­kui su­si­ra­do ir mi­nė­to dak­ta­ro K. Kve­da­ro ka­pą. Pa­sak mo­ters, gar­bin­go me­di­ko bū­ta. Jis – 11 vie­tų Ša­ky­nos li­go­ni­nės įkū­rė­jas, pui­kus spe­cia­lis­tas. K. Kve­da­ras gy­dė ir pa­čią Ie­vą, ir ka­dai­se jos ma­mą.

Pa­ma­čiu­si, ko­kią ne­pa­gar­bą iš­ki­liai as­me­ny­bei ro­do vi­sur der­gian­tys be­na­miai, sun­kiai ju­dan­ti mo­te­ris ėmė­si veik­los. Sa­ko, sun­kiau­sia už­duo­tis jai iš Dva­ro gat­vės, kur gy­ve­na, pa­si­rams­čiuo­jant laz­do­mis atei­ti į ka­pi­nes. Pa­si­len­kus kaps­ty­tis nė­ra sun­ku. Pa­dir­bė­ju­si fi­ziš­kai, iš­si­ju­di­na, pa­ge­rė­ja sa­vi­jau­ta. Apt­var­kiu­si ka­pa­vie­tes, pa­si­mel­džia.

Da­bar ko­vai su be­na­miais ta­pus per sun­kia, sa­va­no­rė krei­pė­si į Šiau­lių ge­du­lo na­mus ir pa­si­tei­ra­vo, kas yra at­sa­kin­gas už ne­be­vei­kian­čias ka­pi­nes. Su­ži­no­ju­si, nu­lin­ga­vo tie­siai į Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bę. Ta­čiau tiks­laus at­sa­ky­mo taip ir neiš­gir­du­si, tik įstri­go vie­nos spe­cia­lis­tės rep­li­ka, jog "prie kiek­vie­no be­na­mio po žmo­gų ne­pas­ta­tys".

O po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai pa­ta­rė kas­kart su­nai­kin­ti prie ka­pa­vie­čių ran­da­mus "be­na­mių" lo­bius, esą kas­kart iš­kraus­to­mi, jie mig­ruos kaž­kur ki­tur. Šiau­lie­tė taip ir da­ro, bet nie­kas ne­si­kei­čia.

"Baž­ny­čia ra­gi­na sa­va­no­riau­ti, pa­tvar­ky­ti ne vien sa­vų, bet ir ne­pa­ži­no­tų žmo­nių ka­pus, žva­ke­lę jiems už­deg­ti, pa­si­mels­ti. Bet kaip sa­va­no­riau­ti, jei vi­sur "bly­nų pri­kep­ta...", – ste­bi­si ge­ra­da­rė.

Ji gal­vo­ja, kad Sa­vi­val­dy­bė kul­tū­ros ir is­to­ri­jos pa­mink­lą – se­ną­sias mies­to ka­pi­nes – ap­sau­go­ti ga­li, bet ne­no­ri. O kol ne­ro­do ini­cia­ty­vos ga­lė­tų kur nors prie įė­ji­mo tua­le­tą pa­sta­ty­ti.

Pen­si­nin­kė lau­kia, kol at­šals orai ir be­na­miai, ieš­ko­da­mi šil­tes­nio guo­lio, pa­liks mi­ru­siuo­sius il­sė­tis ra­my­bė­je.

Be raš­to ne­ga­li pa­si­rū­pin­ti?

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės Ur­ba­nis­ti­nės plėt­ros ir ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Vir­gi­li­jus Stat­kus "Šiau­lių kraš­tui" va­kar sa­kė, kad ka­pi­nių der­gė­jams ke­lią ga­li­ma už­kirs­ti – rei­kia tik raš­tiš­ko pra­ne­ši­mo, o ta­da jau Sa­vi­val­dy­bė pa­ra­gins mies­to ka­pi­nes pri­žiū­rė­ti įpa­rei­go­tą įmo­nę UAB "Eco­ser­vi­ce pro­jek­tai". Kol pra­ne­ši­mo nė­ra, anot V. Stat­kaus, nė­ra pa­grin­do ir įpa­rei­go­ti, nes nė­ra pro­ble­mos.

Žo­lė se­no­sio­se mies­to ka­pi­nė­se, anot va­do­vo, šie­met pjau­ta kar­tą. Ki­tą­met pla­nuo­ja­ma įpa­rei­go­ti ka­pi­nių tvar­ky­to­ją to­kio dar­bo im­tis du kar­tus per me­tus – ma­to, kad yra bū­ti­ny­bė.

Ne­se­niai Sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rys Vai­das Ba­cys ko­le­goms pa­tei­kė idė­ją se­ną­sias ka­pi­nes ri­bo­tai at­ver­ti, tai yra ne­vei­kian­čių ka­pi­nių sta­tu­są pa­keis­ti į ri­bo­to lai­do­ji­mo. Ti­ki­ma­si, kad vėl ėmus čia lai­do­ti žmo­nes, ka­pi­nes im­tų tvar­ky­ti jų ar­ti­mie­ji.

Anot V. Stat­kaus, šis Ta­ry­bos na­rio siū­ly­mas kol kas ne­svars­ty­tas.

Vyks­ta nak­ti­nės eks­kur­si­jos po ka­pi­nes

Šiau­lių tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­ras jau ke­le­rius me­tus, ko­ne kiek­vie­ną mė­ne­sį, šiau­lie­čiams ir mies­to sve­čiams Šiau­lių se­no­sio­se ka­pi­nė­se ve­da nak­ti­nes eks­kur­si­jas. Su­si­do­mė­ji­mas itin išau­ga spa­lio mė­ne­sį, prieš Vi­sų šven­tų­jų die­ną.

Šiau­lių tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­ro di­rek­to­rė Rū­ta Stan­ku­vie­nė sa­ko iki šiol ne­gir­dė­ju­si nu­si­skun­di­mų dėl ne­tvar­kos. Esą nu­si­skun­di­mų ga­li ne­bū­ti ir to­dėl, kad gru­pės ve­da­mos ne pa­kraš­čiuo­se esan­čiais ta­ke­liais, o tam tik­rais iš anks­to su­pla­nuo­tais ta­kais ir prie ži­no­mų, at­sa­kin­gai tvar­ko­mų ka­pų.

Ant vie­no ka­po įsi­reng­tas guo­lis. Ki­ta ne­ži­no­ma ka­pa­vie­tė pa­vers­ta iš­vie­te.

Il­ga se­nų­jų ka­pi­nių is­to­ri­ja

Kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tą – Šiau­lių se­ną­sias ka­pi­nes – su­da­ro trys da­lys: ka­ta­li­kų, sta­čia­ti­kių ir va­di­na­mo­ji lais­va­ma­nių. Anot Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to in­for­ma­ci­jos, ofi­cia­li ka­ta­li­kų pa­ra­pi­jos ka­pi­nių įstei­gi­mo da­ta ne­ži­no­ma. Is­to­ri­ko V. Jo­cio at­lik­tuo­se Šiau­lių mies­to se­nų­jų ka­pi­nių is­to­ri­niuo­se ty­ri­muo­se nu­ro­do­ma, jog šios ka­pi­nės ir jo­se sto­vė­ju­si me­di­nė kop­ly­čia is­to­ri­niuo­se šal­ti­niuo­se mi­ni­ma jau nuo XVIII am­žiaus pa­bai­gos.

Is­to­ri­kas B. Tar­vy­das nu­ro­do, jog šio­se ka­pi­nė­se ma­siš­kai pra­dė­ta lai­do­ti tik per 1831 me­tų cho­le­ros epi­de­mi­ją.

1905 me­tais ka­ta­li­kų ka­pi­nės bu­vo per­pil­dy­tos. Šiau­lių kle­bo­nas Gus­ta­vas Tom­ke­vi­čius krei­pė­si į Šiau­lių mies­to dū­mą, pra­šy­da­mas skir­ti vie­tą nau­joms ka­pi­nėms. Dū­mai pri­ta­rus ir su­tvar­kius ka­pi­nių plė­ti­mo do­ku­men­tus, 1908 me­tais ka­ta­li­kų ka­pi­nės bu­vo pra­plės­tos į piet­ry­čių pu­sę, link Talk­šos eže­ro.1940 me­tais ši ka­pi­nių da­lis taip pat bu­vo pri­lai­do­ta. II pa­sau­li­nio ka­ro me­tais pa­vie­niai žmo­nės bu­vo lai­do­ja­mi šei­mos ka­pa­vie­tė­se ar­ba ne­pri­žiū­ri­mo­se.

1945 me­tais Šiau­lių mies­to vyk­do­ma­sis ko­mi­te­tas ka­pi­nes nu­ta­rė už­da­ry­ti, lei­do lai­do­ti tik šei­my­ni­niuo­se rū­siuo­se ir ka­puo­se. Ta­čiau apie 1955 me­tus gy­ven­to­jų pra­šy­mu bu­vo iš­plės­ta ka­pi­nių te­ri­to­ri­ja už ka­ta­li­kų skly­po šiau­rės va­ka­ri­nės ka­pi­nių tvo­ros, abi­pus pa­grin­di­nių ka­pi­nių var­tų.

1959-ųjų rug­sė­jo 17 die­ną Šiau­lių mies­to se­no­sios ka­pi­nės ofi­cia­liai už­da­ry­tos. 1979 me­tais at­lik­ta jų in­ven­to­ri­za­ci­ja, suin­ven­to­rin­tos 6773 ka­pa­vie­tės, ta­čiau ne­ma­ža da­lis ka­pų taip ir li­ko ne­ži­no­mų.

1990 me­tais nau­ja Šiau­lių mies­to ta­ry­ba, vyk­dy­da­ma šiau­lie­čių pra­šy­mus, se­no­sio­se ka­pi­nė­se ban­dė at­nau­jin­ti lai­do­ji­mus, nes dau­ge­lis ka­pų ta­po ne­pri­žiū­ri­mi, ta­čiau Kul­tū­ros pa­vel­do sau­go­to­jai tam pa­prieš­ta­ra­vo.

Vy­tau­to RUŠ­KIO nuo­tr.
Iš to­lo bo­luo­jan­ti sky­lė tvo­ro­je – tie­siai ties mi­nė­to gy­dy­to­jo Ka­zi­mie­ro Kve­da­ro ka­pu. Ka­pą pri­žiū­rin­ti šiau­lie­tė įsi­ti­ki­nu­si, kad sky­lę pra­dras­kė be­na­miai, trum­pin­da­mi ke­lią "na­mo".

Komentarai

miestietis    Pen, 2019-09-13 / 13:18
Kapinėse dergti yra negražu ir amoralu, čia klausimų nėra, bet visi juk žinome, kad apie tautą sprendžiama iš tualetų būklės, tai pasakykite man- kiek šiuo metu jūs žinote mieste veikiančių viešųjų tualetų?, - aš nė vieno(abejoju tik dėl to, kur prie savivaldybės, nes nežinau).
miesto parkas nevirs "benamių prieglauda ir tualetu" ?    Pen, 2019-09-13 / 14:13
O kur garantija, kad ir po Centrinio miesto parko "patvarkymo pjūklais" (medžių), tas parkas irgi nevirs "benamių prieglauda ir tualetu" ?
Jonas    Pen, 2019-09-13 / 17:50
Ačiū už iškeltą labai svarbią temą, pritariam Tarybos nario Vaido Bacio siūlymui, o Savivaldybė turi prisiimti atsakomybę už istorinę amžino poilsio vietos apsaugą ir priežiūrą.
Petras    Pen, 2019-09-13 / 19:29
Užaugau prie šių,dabar vadinamų"Senosiomis",kapinių.Visada ten buvo išskirtinė aura.Visada ten buvo pagarbiai ir išskirtinai nesuprantamai besielgiančių...Visada buvo vagysčių,kaip ir rūsiuose apsigyvenusių benamių...Kol tų rūsių durų neužvirino... Nuo 1961m.kada šios kapinės buvo oficialiai uždarytos,jos pradėjo nykti...Jei dar 6-7 dešimtmetyje,iki kol skersai per buvusią Kapų gatvę nepastatė daugiabučio,per Vėlines būdavo sunku prasibarauti...Atsidarius kitoms kapinėms ir atsiradus priėjimui prie kapinių kitais keliai,srautai sumažėjo,išsiskaidė.Visada jose buvo apleistų kapų...Netoli filosofo Šalkausko,lakūnų Kumpio ir kitų,Lietuvos savanorių kapų yra žmonių vadinta KUNIGŲ alėja.Čia palaidoti Pakapės,Šiaulių,Šakynos baznyčių klebonai,prelatas ir t.t.Tik priežiūros tiems kapams jau nebelieka...Ten palaidotų kunigų giminės ir artimieji išmirė,jų vaikai išsivaikšiojo...,anūkai net nebežino kas ten...Išeis paskutiniai,jau seneliai,kunigų tolimi giminaičiai ir kas toliau...Baisu,kad šie kapai užmiršti ir Bažnyčios...Kiek ten pakankamai jaunų kunigų,vienuolių,personalo kurie, tvarkydami savo BROLIŲ KUNIGŲ kapus,galėtų melstis...Nejau taip sunku...???Kaip ir savanoriams...????Nustebau,kada pernai pamačiau Šalkausko mokyklos(bent taip prisistatė)darbuotojai betvarkantys apleistus kapus prie įėjimo nuo ežero pusės...Nuostabu...Tikiu,kad jie atsives ir mokinius...Gal ir netoli gyvenantys TĖVELIAI ateis su atžalomis pakelti nulūžusią šaką,nuraus nudžiūvusią žolę...Gal tada ta pagarba IŠKELIAVUSIAM nors maža dalelyte sugrįš...
wert    Pen, 2019-09-13 / 21:27
nustokit verkšlenti ir kaltinti visus, pajudinkit užpakalius ir sutvarkykit, jei bomžų nesugebat pamaitinti ir apgyvendinti. Ir ne melstis reikia, o dirbdi, beviltiškų verksnių , tinginių ir skundikų šalis. PATYS NEPAJUDINAT NEI PIRŠTO O PRETENZIJOS LIEJASI PER KRAŠTUS.
Matilda    Tre, 2019-09-18 / 16:55
O nakvynes namai kaip? Ar jie perpildyti ar negalima i juos patekti?

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.