Naujausios
Nepranešė, nes mano, jog nukentės
Šiaulių miesto savivaldybės administracija anoniminę darbuotojų apklausą inicijavo pernai kovo mėnesį, o išvadas tik dabar pristatė miesto Tarybos Antikorupcijos komisijai.
Apklausa buvo siekiama nustatyti Administracijos darbuotojų tolerancijos korupcijai indeksą, t. y. buvo siekiama atskleisti, koks yra jų požiūris į korupciją, koks santykis su korupcinio pobūdžio apraiškomis, norėta išsiaiškinti darbuotojų sąmoningumo lygį šioje srityje bei pasirengimą dalyvauti įgyvendinant korupcijos prevencijos priemones.
Anoniminė tyrimo anketa buvo pateikta visiems Administracijos darbuotojams, jų yra 270. Apklausoje dalyvavo 97 darbuotojai. Anketoje buvo pateikta 15 klausimų.
Beveik pusė apklausos dalyvių sudarė ilgamečiai darbuotojai, dirbantys Savivaldybėje dešimt ir daugiau metų ( iš viso 48), o beveik šeštadalis respondentų nurodė, kad dirba iki 2 metų.
Apklausoje klausta, ar esate girdėjęs ar girdėjusi apie Administracijoje vykdomas korupcijos prevencijos priemones?
15 respondentų nurodė, jog nėra girdėję, o 82 respondentai nurodė, kad girdėjo.
Buvo prašoma nurodyti priežastis, jei nėra girdėję apie vykdomas korupcijos prevencijos priemones? 5 respondentai atsakė, jog nežino, kad Administracijoje yra vykdoma korupcijos prevencija, 6 respondentai nurodė, kad jiems tai nėra aktualu, nes tai nesusiję su jų tiesioginiu darbu, 3 respondentai nurodė, kad nežino, kur tokią informaciją rasti, 1 respondentas nurodė kitą priežastį (nepasidomėjau).
Į klausimą, ar žinote, kur reikia kreiptis, norint pranešti apie korupcijos atvejį, 28 respondentai atsakė, jog nežino. 63 respondentai nurodė, kad žino, o 6 respondentai iš viso nieko neatsakė.
Ar praneštų apie žinomą korupcijos atvejį? Teigiamai į šį klausimą atsakė truputį daugiau nei pusė apklausos dalyvių – 50 respondentų, o likusiųjų didžioji dalis – 46 respondentai – nurodė, kad sunku pasakyti, kaip elgtųsi, priklausytų nuo aplinkybių. 1 respondentas atsakė, jog nepraneštų.
Paprašyti nurodyti priežastį, dėl kurios nepraneštų apie galimą korupciją, 14 respondentų nurodė, kad tie, kurie praneša, galų gale nukenčia skaudžiausiai, 13 respondentų nurodė, kad nebuvo įsitikinę, kad tai korupcinis atvejis, 1 respondentas nurodė, kad nepraneštų, nes nenorėtų nieko išduoti, sukelti rūpesčių, 2 respondentai nurodė, kad visi žino apie tuos atvejus, bet niekas nepraneša, 14 respondentų nurodė, kad nesijaustų saugūs tai pranešdami, 3 respondentai nurodė, kad nėra prasmės pranešti, nes su tuo susijusių asmenų vis tiek niekas nenuteistų.
Apie kyšius trys pranešė, aštuoni nutylėjo
Dauguma apklaustųjų negalėjo atsakyti, ar Administracijoje yra paplitusi situacija, kai darbuotojams ar tarnautojams norima papildomai atsilyginti?
Tik vienas respondentas atsakė, jog paplitusi. 29 respondentai nurodė, jog nepaplitusi, o 67 respondentų nurodė, kad nežino ir negali atsakyti.
Į klausimą, ar yra buvę situacijų, kai pačiam ar kolegai buvo siūlomas kyšis ar kaip kitaip darbe buvo susidūrę su korupcija, didžioji dauguma – 85 respondentai – atsakė, jog to nėra buvę. 11 respondentų nurodė, kad yra buvę, 1 respondentas nieko neatsakė.
Į klausimą, ar kam pranešė apie siūlomą kyšį ar atvejus, jeigu buvo susidūrę su korupcija, 3 respondentai nurodė, jog pranešė, o 8 respondentai nurodė, jog nepranešė.
Iš tų trijų, kurie pranešė, du nurodė, kad pranešė tiesioginiam vadovui, vienas pranešė vadovybei.
Paprašyti nurodyti priežastį, dėl kurios nepranešė galimą korupcijos atvejį, 2 respondentai nurodė, kad atvejis buvo toks nereikšmingas, kad apie jį nėra prasmės pranešti, 3 respondentai nurodė, kad nebuvo įsitikinę, kad tai korupcinis atvejis, 1 respondentas nurodė, kad nepranešė, nes nenorėjo nieko išduoti, sukelti rūpesčių, 2 respondentai nurodė, kad nematė prasmės pranešti, nes su tuo susijusių asmenų vis tiek niekas nenuteistų.
Klausta, ar patys darbuotojai per pastaruosius 5 metus yra davę kyšį/ dovaną/ kitaip atsidėkoję?
87 respondentų nurodė, kad nėra davę, 10 respondentai nurodė, jog yra davę.
Į klausimą, jeigu buvo siūlomas kyšis, kokia buvo siūlomo duoti kyšio forma, dauguma respondentų neatsakė. Tarp atsakiusiųjų buvo paminėta – „daiktais“, „maisto produktas“, „kita“.
Jei buvo siūloma pinigų/dovanų čekių, kokią buvo jų suma?
95 respondentai neatsakė į pateiktą klausimą. Vienas nurodė, jog tai buvo padėka iki 20 Eur, o kitas nurodė, jog buvo siūlomas 50 Eur dovanų čekis, bet jis nepriimtas, o asmuo įspėtas, kad tai korupcijos atvejis.
Viskas gerai ar nelabai?
Miesto Tarybos Antikorupcinei komisijai buvo pristatyta tokia apklausos apibendrinimo išvada: „Administracijoje darbuotojų korupcijos netoleravimo lygis yra gana aukštas, o korupcinio pobūdžio veikų pasireiškimo galimybė Administracijoje (apklaustųjų nuomone) yra minimali.“ Dar pasidalyta įžvalgomis, jog būtina tęsti antikorupcinį švietimą, organizuoti periodinius mokymus, bendras diskusijas, „vykdant gerosios praktikos pavyzdžių viešinimo bei kitas susijusias priemones.“
„Savivaldybėje egzistuoja nuostata, jog korupcijos pas mus nėra ir viskas čia gerai“, – reagavo į tokias išvadas Jonas Bartkus, Antikorupcinės komisijos pirmininkas, komentuodamas situaciją „Šiaulių kraštui“.
Jis stebėjosi, kad Antikorupcinei komisijai tik dabar šis tyrimas pristatytas, nors buvo atliktas daugiau nei prieš metus.
„Pagal įsigaliojusią naują Korupcijos prevencijos įstatymo redakciją korupcijos prevencijos veiksmų planą ir priemones dabar tvirtina nebe Antikorupcinė komisija, o Savivaldybės administracijos direktorius, – sakė J. Bartkus. – Savivaldybių administracijose ir įstaigose turi būti korupcijos prevencijos darbuotojas arba net skyrius. Savivaldybė priėmė tokią naują darbuotoją, ji mums ir pristatė tyrimą ir Korupcijos prevencijos veiksmų plano projektą. Bet požiūris į korupcijos prevenciją Savivaldybėje labai įvairus.“
„Dar pernai mes rašėme rekomendaciją, jog Savivaldybės administracijos direktorius neturėtų būtų viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas, – prisiminė J. Bartkus. – Ypač reikšmingų viešųjų pirkimų komisijoms neturėtų vadovauti pats direktorius, nes jis Savivaldybės vardu pasirašo sutartis su laimėtojais. Iš pradžių tą mūsų rekomendaciją atmetė, tik dabar pradėjo reaguoti, yra likęs dviejų viešųjų pirkimų komisijos pirmininku, o iš kitų pasitraukė. Motyvas likti, kad įstatymai to nedraudžia.“
„Bet čia ir yra korupcijos prevencijos esmė, nes kitaip vienas asmuo kontroliuoja visą procesą – nuo pirkimo iki sutarčių pasirašymo, – akcentuoja Antikorupcinės komisijos pirmininkas. – Rekomendaciją parašėme pagal analogišką STT rekomendaciją. STT Savivaldybėje tyrė socialinio būsto viešųjų pirkimų situaciją ir po to teikė rekomendaciją, jog pirkimo komisijoje neturi būti socialinį būstą administruojančių asmenų.“
J. Bartkus mano, jog Savivaldybėje pakankamai sudėtinga pranešti apie korupcijos atvejus. Jis siūlo sukurti anoniminę e-pašto sistemą, per kurią galima būtų apie tokius atvejus pranešti.
„Dabar yra kažkur dėžutė anoniminiams pranešimams, bet nebe tie laikai, kad į kažkokias dėžutes kažką mestum“, – sako politikas.
Jo žodžiais, korupcijos prevencija Savivaldybės mažesnėse įstaigose ir įmonėse dabar yra jų pačių reikalas. Todėl komisijos nariai per posėdį atkreipė dėmesį, jog Savivaldybės administracija turi joms padėti vykdyti korupcijos prevenciją ir aiškiai įsivardyti savo atsakomybę veiksmų plane.
„Kad nėra viskas gerai, rodo ir paskutinis STT tyrimas, atliekamas Savivaldybėje, jos įmonėje dėl viešųjų pirkimų. Korupcijos prevencijos darbą nuolat reikia dirbti, o negalvoti, jog korupcija kitur yra, o Šiauliuose korupcijos nėra“, – sako J. Bartkus.
„Pakantumas korupcijai yra aukštas“
Zakiras Medžidovas, Antikorupcijos komisijos narys, pastebi, kad valdančiosios koalicijos atstovai retai dalyvauja komisijos posėdžiuose.
„Mane tai piktina, abejoju, ar jie iš viso žino apie tą tyrimą, nes per jo pristatymą komisijos posėdyje vėl ne visi dalyvavo“, – abejoja komisijos narys.
Jo nuomone, apklausos rezultatai atspindi valdančiosios koalicijos abejingą požiūrį į korupcijos prevenciją.
„Todėl apklausoje nemaža dalis ir atsakė, kad nepraneša, nes nemato prasmės, mano, kad niekas nepasikeis, bijo, kad patys nukentės, kiti iš viso nežino, kam pranešti. Tokie atsakymai iš tiesų glumina“, – stebisi Z. Medžidovas.
„Išvada teikiama, kad korupcijos netoleravimo lygis yra aukštas, bet apklausos dalyvių atsakymai rodo priešingai – kad pakantumas korupcijai yra aukštas“, – mano politikas.
Jis taip pat akcentuoja Savivaldybės atsakomybę už korupcijos prevenciją įstaigose ir įmonėse.
„Pasižiūrėjau miesto mokyklų tinklalapiuose, kokia antikorupcinė informacija viešinama, tai kai kurios jos neatnaujina nuo 2018 metų, nuo 2019 metų. Jau ir Korupcijos prevencijos įstatymas pasikeitė. Tai reiškia, kad korupcijos prevencijos srityje nieko nedirbama, padaroma kažkas tik dėl varnelės ir niekas to proceso nekontroliuoja“, – piktinasi Z. Medžidovas.
„Ištisai korupcijos prevencijos klausimą keliu, nes savivaldybėse tai labai aktualu, – pabrėžia jis. – STT kasmet sudaro korupcijos žemėlapį, užduoda atvirą klausimą, kas jūsų manymu yra labiausiai korumpuotos įstaigos? Tai patys valstybės tarnautojai atsako, jog antroje vietoje pagal korupcijos lygį yra savivaldybės. Ne paprasti respondentai, o valstybės tarnautojai, kurie žino sistemą iš vidaus, įvardija savivaldybes, kaip vienas iš korumpuočiausių institucijų. Vadinasi, jos tikrai nėra skaidriausios iš valstybės institucijų.“
Jis prisiminė, kad ne kartą miesto Savivaldybėje ir viešai pats kėlė klausimus dėl pinigų „pramušinėjimo“ smarkiai pabrangusiam fontanui prie viešbučio įrengti. Jis atkreipia dėmesį ir į tendenciją įdarbinti valdančiosios koalicijos politikus savivaldybės įmonėse ir įstaigose, ten darbus randa ir jų šeimų nariai.
„Ar juos atrenka konkursuose ar tiesiog yra liepiama įdarbinti? Ar jų prašoma balsuok taip, o paskui tau atsilyginsim? Daug ko nežinome“, – svarsto Z. Medžidovas.
Direktorius apklausos nesureikšmina
Savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis pabrėžia, jog anoniminė apklausa neapėmė visų darbuotojų.
„Apklausoje dalyvavo tik 97 iš 270 darbuotojų – trečdalis, – komentuoja „Šiaulių kraštui“ direktorius. – Apklaustųjų dalis yra neženkli ir koreliacija į visą visumą nėra korektiška, nes neatspindi visų darbuotojų nuostatų. Mane tik nustebino, kad žmonės su aukštuoju išsilavinimu atsakė, jog nežino į ką kreiptis, pastebėjus korupcijos atvejus. Paprastai kreipiamasi į vadovą. Džiugina tik tiek, jog ne visi 97-i atsakė, jog nežino į ką kreiptis. Tuomet iš viso išsigąsčiau.“
Jis siūlo apklausos labai nesureikšminti.
„Mūsų kolektyvas yra sveikas ir žino, kaip reikėtų sureaguoti esant vienokiai ar kitokiai situacijai, – tikina A. Bartulis. –Turime dabar ir specialistę, kuri dirba korupcijos prevencijos klausimais, parengėme, atsižvelgdami į apklausą, veiksmų planą. Apklausos rezultatai viešinami, įdėti į mūsų tinklalapį. Kartosime anoniminę apklausą periodiškai ir ,manau, jau kitos apklausos rezultatai bus kitokie.“
Direktorius akcentuoja, jog yra į ką kreiptis ir kam pranešti apie korupcijos atvejus: „Yra ir pasitikėjimo telefonai, ir dėžutė anoniminiams pranešimams pastatyta, yra ir kitokie būdai pranešti, nebūtina net pas vadovą eiti.“
