Naujausios
Pavadinimas nuo gatvės?
Simono Daukanto gimnazijos direktorius Vytautas Kantauskas stebisi, kodėl kažkam iš šalies užkliūna gimnazijos pavadinimo keitimas? Esą tai tik gimnazijos reikalas. „Šiaulių kraštui“ jis pabrėžė, jog vardas keičiamas dėl udymo krypties keitimo ir remiantis gimnazijos bendruomenės – mokytojų, mokinių, jų tėvų – apklausa.
„Mes tampame specializuota inžinerine gimnazija, o Simonas Daukantas nelabai ką turi bendro su inžinerija, – sako direktorius. – Apsitarėme, kad reikia pavadinimo, orientuoto į inžineriją“.
Dvi alternatyvos teiktos – Simono Daukanto inžinerinė gimnazija ir Inžinerinė gimnazija.
„Apyligės buvo nuomonės“, – teigia direktorius.
Žino tik apytikriais procentais. Įvardija, jog už S. Daukanto vardo išsaugojimą buvo „per 40“, o be vardo – „per 50 procentų“ ir pažada atsiųsti balsavimo rezultatus.
Jis pats buvęs už trumpąjį variantą: „Esmė ne pavadinimas, o ugdymo turinys, buvau už tai, kad būtų pabrėžtas turinys – be Simono Daukanto.“
Direktorius nelinkęs aiškintis S. Daukanto asmenybės svarbos Lietuvos istorijai, tautiniam atgimimui. „Ar dabar čia mane egzaminuosite?“
Jo žodžiais, „tautinis atgimimas ir visa kita – nėra reikalo atgimti, jau atgimę esame“. S. Daukantas – „be abejo, svarbus“, bet koks jo ryšys su Šiauliais ar inžinerija?
Lygiai prieš trisdešimt metų – 1993 metais – mokykla buvo pavadinta Simono Daukanto vardu. Kaip ir kodėl šis pavadinimas suteiktas, direktorius nežino, nes tada dar čia nedirbo.
„Greičiausia dėl gatvės... „– svarsto V. Kantauskas. Gimnazijos pastatas stovi Simono Daukanto gatvėje.
Apklausos rezultatai
Pedagogai (dalyvavo 43 iš 46), rezultatai: 35 proc. už Šiaulių Simono Daukanto inžinerijos gimnaziją, 65 proc. už Šiaulių inžinerinę gimnaziją.
Gimnazijos taryba: iš 9 narių visi balsavo už Šiaulių inžinerinę gimnaziją.
Mokiniai: už Šiaulių Simono Daukanto inžinerijos gimnaziją balsavo 3 klasės, už Šiaulių inžinerinę gimnaziją balsavo 10 klasių, už inžinerijos licėjų 1 klasė.
Vienodai balsų surinko Šiaulių Simono Daukanto inžinerijos gimnazija ir Šiaulių inžinerinė gimnaziją 3 klasėse.
Iš viso balsavo 382 mokiniai iš 460 mokinių.
Komiteto pirmininkas jau keičia nuomonę
Šiaulių miesto tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komitete – svarbiausiame šiuo klausimu – buvo nubalsuota už naujus gimnazijos su nauju pavadinimu – Šiaulių inžinerinė gimnazija – nuostatus.
Iš šešių politikų, dalyvavusių posėdyje, „už“ balsavo komiteto pirmininkas Malik Agamalijev, nariai – Violeta Laugalienė ir Edvardas Žakaris. Kiti trys komiteto nariai Juozas Pabrėža, Rimundas Domarkas, Egidijus Elijošius balsavo „prieš“ arba „susilaikė“. Tad viską lėmė pirmininko balsas. Tokia komiteto rekomendacija dėl naujų gimnazijos nuotatų ir naujo pavadimo teikiama miesto Tarybai.
M. Agamalijev, pats istorikas, mokytojas, „Šiaulių kraštui“ neneigė parlamentaro komentare cituotų jo žodžių: „Inžinerija ir Daukantas tikrai tarpusavyje ryšio neturi jokio“; „Ar Simonas Daukantas susijęs su ta inžinerija?“
„Aš kėliau retorinį klausimą,“ – teigia dabar komiteto pirmininkas.
Tas retorinis klausimas iškilęs, kai Juozas Pabrėža iššaukė komitete diskusiją, pamatęs, jog Inžinerinė gimnazija siūloma be Simono Daukanto vardo.
Kodėl pirmininkui nekilo klausimų dėl tokio pavadinimo?
Jo žodžiais, „aš negaliu kvestionuoti gimnazijos bendruomenės nuomonės“, „už tokį pavadinimą pasisakė dauguma“.
„Klausimas buvo diskutuotas ne vieną mėnesį švietimo bendruomenėje, pritarė ir valdančioji koalicija, ir verslo atstovai, pramonininkai informuoti, – vardija pirmininkas. – Esmė – ne pavadinimas, keičiasi mokyklos esmė, struktūra.“
„Mes balsavome už turinio keitimą, už naują mokyklos struktūrą, už perspektyvas mūsų miesto, išskirti pavadinimo klausimo negalėjome, jis ėjo po vienu projektu, aš balsavau už turinį“, – aiškina M. Agamalijev.
Bet dabar jis tikisi, jog Juozas Pabrėža teiks miesto Tarybai alternatyvų sprendimo projektą.
„Jeigu Juozas Pabrėža teiks alternatyvą, tikrai rinksiuosi balsuoti už Simono Daukanto vardo išsaugojimą inžinerinei gimnazijai“, – tikina politikas.
Tai nebebijo priešpriešos su mokyklos bendruomenę?
„Na, taip, jeigu bus alternatyva, – atsako pirmininkas. – Puikiai suprantu, ką parašė S.Tumėnas. Bet komiteto posėdyje klausimas ėjo apie mokyklos pokytį, kokią žinią būtume siuntę tam nepritardami?“
Ir tuoj pat pasiuntė kitokia žinią: „Turinys žymiai svarbiau, negu forma – pavadinimas, o Daukantas šioje mokykloje nesimokė, neturi jokių sąsajų su ja. Jeigu norime mokyklai atnešti pokytį, o įsivelsime į diskusijas, politines turbulencijas dėl pavadinimo – man labai gaila.“
Triname istorinę atmintį
„Šimtu procentų pritariu, kad gimnazija būtų inžinerinė, tokių specialistų labai trūksta, – sako Juozas Pabrėža, miesto Tarybos narys, profesorius, lituanistas. – Bet buvau pritrenktas, kai pamačiau, kad norima išbraukti Simono Daukanto vardą.“
Jis pabrėžia, jog S. Daukantas – viena svarbiausių istorinių asmenybių visai Lietuvai.
„Visą paskaitą apie jį galiu paskaityti. O štai dabar nusprendžiama šitą vardą braukti, – piktinasi J. Pabrėža. – Kitas dalykas, šita gimnazija tą vardą turi 30 metų. Trys dešimtečius su tuo vardu gyvavo, kiek daukantiečių laidų išleista! Dabar keisdami profilį nusprendžia atsisakyti šito garbingo žmogaus vardo. Tai yra istorinės atminties negerbimas. Man, kaip lituanistui, skaudus smūgis. Kur eina Lietuva, jeigu Šiauliai sugeba išdrįsti atsisakyti Simono Daukanto vardo?“
„Nesuvokiu, nesuprantu, – teigia J. Pabrėža. – Tik džiaugiuosi, kad pagal Tarybos reglamentą spėjau teikti alternatyvų sprendimo projektą dėl gimnazijos pavadinimo. Kad keisdami gimnazijos kryptį atsisakome istorinio paveldo ir tokios asmenybės, nesuprantami dalykai.“
„Kai komentuojama, „prie ko čia istorikas Daukantas ir inžinerija“, tai lygiai taip pat galima klausti, prie ko čia Lietuva? Visa Lietuva žino Simoną Daukantą, o mes turėdami 30 metų tradiciją paukšt ir išbraukiame Simono Daukanto vardą. Gal grįšime prie mokyklų numerių – Nr.1, Nr. 2 ?“, – klausia J. Pabrėža.
Turiu viltį, kad vasario 2 dieną miesto Taryba man pritars. Kitaip išgarsėsime kaip istorinės atminties trynėjai“, – sako jis.
„Tendencija – užmiršti, kas esame“
Visuomenės veikėjas, inžinierius Vaclovas Vingras, buvęs Šiaulių inžinierių namų vadovas, gerai prisimena, kokie svarbūs miesto inžinierių bendruomenei dalykai buvo lietuvių kalba, istorija, tautinis atgimimas. Kalbos kultūros ir kitose humanitarinėse paskaitose Inžinierių namų salė būdavo pilnutėlė.
„Tie, kurie yra už S. Daukanto vardo braukimą iš gimnazijos pavadinimo, tikriausiai užmiršo, kad jis buvo švietėjas, kai ant kojų stojosi lietuvių kalba, lietuviškas identitetas, mūsų tapatybė, – sako V. Vingras. – Kai tai užmirštame, galime vadintis bet kokiu globalaus spektro vardu.“
„Tendencija dabar tokia – užmiršti, kas esame, kokios mūsų šaknys, – apgailestauja jis. – Kalba, tradicija – kas eina iš seno, labai svarbu. Išmeskime tuomet ir Mažvydą, ir visus kitus mūsų švietėjus. Vis prisimenu Mikalojaus Daukšos, XVI a. humanisto, švietėjo, mintį, jog „gera kitomis kalbomis kalbėti, bet gėda savos lietuviškos kalbos nemokėti.“
„Vien dėl gimnazijos profilio atmetame istorinės asmenybės vardą, vadinasi, negerbiame savo tapatybės“, – pabrėžia V. Vingras.
„Globalizacijos neišvengsi, mes toje erdvėje per maži išlikti, jeigu nesaugosime savo tapatybės, savo kalbos, savo šaknų, – akcentuoja jis. – Pavyzdys – karaimai, Lietuvoje gyvena 200 karaimų, pasaulyje gal 4000, Lietuvoje kalba karaimiškai vos 30 žmonių. Bet jie jos mokosi, brangina, vertina tai, ką jau baigia prarasti, aktualizuoja savo istoriją.“
„Jokios priešpriešos nematau tarp inžinerijos, chemijos ar fizikos ir Simono Daukanto vardo, jis susijęs su švietimo, lavinimo idėja, – sako V. Vingras. – Tautinio identiteto atsisakymas nieko gero neatneš. Nesuprantamas mūsų žmonių, pedagogų neapsišvietimas, kad turime saugoti savo savastį. Gal susigriebsime tik tada, kai pamatysime, kad ji tirpsta ar visai ištirpo?“
