Naujausios
Vieniems grąžinti išmokas priteisė, kiti siekia teismų išvengti
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Apskaitos skyriaus duomenimis, priskaityta iš Tarybos narių priteistų teismo sprendimais ir savanoriškai pervedamų lėšų suma sudaro 171 580 eurų. Dar nepervesta 26,8 tūkstančio eurų. Panaudotas vadinamąsias kanceliarines išmokas grąžino arba dar moka jas dalimis 40 buvusių ir esamų Tarybos narių.
Septyniems politikams grąžintinas lėšas priteisė teismas. Savivaldybės teisininkai aiškino, kad bendradarbiaudami ir siekdami optimizuoti ginčo sprendimo finansines ir laiko sąnaudas, užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, politikai sudarė taikos sutartis, kurios buvo patvirtintos teismuose. Tik mero Artūro Visocko politiniai bendražygiai Gintautas Lukošaitis ir Saulius Stasiūnas tokia galimybe nepasinaudojo.
Taikos sutartį sudariusiems ir pinigus dalimis grąžinantiems asmenims nenumatytas delspinigių skaičiavimas ir infliacijos taikymas. Kadangi nesudarė taikos sutarčių, G. Lukošaitis sumokėjo beveik 1 140 eurų, o S. Stasiūnas – 580 eurų teismo priteistų palūkanų.
Nors G. Lukošaitis piktinosi teismais, nesutiko su jų sprendimais, kėlė skandalus, galutiniu teismo sprendimu jam priteista į miesto biudžetą sumokėti kiek daugiau nei 11 000 eurų. Jis šią suma moka dalimis. Dar liko sumokėti beveik 4 141 eurą. S. Stasiūnui priteista mažesnė ištaškytų biudžetų lėšų suma – beveik 5 670 eurų ir jis ją jau sumokėjo.
Teismai priteisė grąžintinas sumas 7 politikams. Daugiausia – Danguolei Martinkienei – beveik 13 700 eurų. Didžiąją dalį sumos į biudžetą jau grąžino. Iki kitų metų balandžio ji dar turi dalimis sumokėti beveik 4 200 eurų.
Po 10–11 tūkstančių eurų neteisėtai išleistų išmokų atgal į biudžetą įnešė valdančiųjų atstovai: Aurimas Žvinys (priteista), Violeta Laugalienė, Antanas Sireika. Verta būtų priminti, kad A. Sireika ir V. Laugalienė yra ne tik Tarybos nariai, bet ir Šiaulių miesto garbės piliečiai. A. Žviniui tai kainavo bene skaudžiausiai – teko grąžinti ne tik pinigus, bet dar neteko Tarybos nario mandato bei Valstybinio Šiaulių dramos teatro direktoriaus pareigų. Jam, kaip ir G. Lukošaičiui bei S. Stasiūnui, buvo iškelta ne tik administracinė, bet ir baudžiamoji byla. Pastarieji du politikai teikė apeliacijas aukštesnės instancijos teismams ir buvo išteisinti.
Tik šį mėnesį pradės grąžinti teismo priteistas įmokas mero suburtos Tarybos frakcijos „Dirbame miestui“ nariai Gediminas Beržinis-Beržinskas ir Irmantas Kukulskis. Pirmasis ne pagal paskirtį ištaškė 7 850 eurų, o I. Kukulskis – 8 665 eurus. Jie priteistas sumas trupins į miesto biudžetą iki 2028 metų rugsėjo pabaigos.
Su „čekiais“ prisižaidė tiek mero kompanija, tiek opozicijos atstovai
Negalima sakyti, kad visi „čekutininkai“ yra tik mero politinio komiteto ar jų bičiulių „valstiečių“ atstovai. Šiame procese dalyvavo ir opozicijos politikai bei neutralią poziciją užėmę Demokratų „Vardan Lietuvos“ atstovai, tačiau jų grąžinamos sumos mažesnės – 2–5 tūkstančiai eurų ir jie juos jau sumokėjo. Tarp tokių politikų – Jonas Bartkus, Martynas Šiurkus, Zakiras Medžidovas, Edvardas Žakaris bei kiti. Iki kitų metų rugsėjo į biudžetą mokės teismo priteistą 3 200 eurų sumą „vardanlietuvis“ Malik Agamalijev.
Dar negrąžino visos sumos 5 politikai. Jie šiam procesui turi laiko iki 2027 metu pavasario – 2028 metų rudens.
Mažiausią išmoką grąžino trumpai buvęs Tarybos nariu Eduardas Bivainis. Jis į Savivaldybės sąskaitą sumokėjo 245 eurus. Tarp savanoriškai grąžinusių įmokas ir daugiau buvusių Tarybos narių, kurie nebėra aktyvūs politikai. Tai Vaidas Bacys, Giedrė Mendoza-Herrera, Rimundas Domarkas, Aurimas Lankas, Angelė Kavaliauskienė, Pranciškus Trijonis.
Tiek teismų sprendimais, tiek savanoriškai Tarybos nariai grąžino tas gautas išmokas, kurių panaudojimą negalėjo pagrįsti Tarybos nario veikla. Per ketvirtį apie 1 200 eurų gautas išmokas politikai galėjo leisti kanceliarinėms prekėms, ryšio priemonėms, automobilių eksploatacijai, kurie reikalingi Tarybos nario pareigoms vykdyti. Tačiau šalyje kilus skandalui dėl šių išmokų panaudojimo paaiškėjo, kad politikai už nuosavų automobilių kurą apmokėdavo kartais net iš kelių dešimčių skirtingų banko kortelių, pirkdavo kurą vienu metu skirtingose Lietuvos vietose arba „pildavosi“ skirtingų rūšių kurą. Ypač sukčiavimai pasimatė kovido pandemijos metu, kad buvo uždrausti renginiai, apribotas judėjimas, tačiau ataskaitose politikai ir toliau „dirbo“ (važinėjo) intensyviai.
Buvo įrodyta, kad kai kurie savivaldos atstovai, gavę išmokas, kuru, naujais telefonais, kitais daiktais aprūpindavo ir savo šeimos narius arba pristatydami svetimus čekius tiesiog išsigrynindavo pinigus. Už tokius sukčiavimus buvo keliamos ir baudžiamos bylos.
Prasidėjus teismams, Seimas pakeitė savivaldos politikų apmokėjimo tvarką. Vietoje išmokų ir apmokėjimo už kelias valandas Taryboje šiuo metu jie gauna darbo užmokestį, kuris šiuo metu Šiauliuose popieriuje siekia 1 272 eurus per mėnesį. Tarybos nariai turi ir kitus darbus arba yra pensinio amžiaus. Dar anksčiau Tarybos nario pareigos buvo visuomeninės.
Merą nuo nemalonumų išgelbėjo žiniasklaida
Šiaulių meras Artūras Visockas savo automobilio baką „už čekučius“ buvo prisipylęs tik savo karjeros pradžioje 2015 metais. Žiniasklaidai paviešinus šį faktą ir kilus skandalui, atsirado pokyčių Tarybos reglamente, kuriame numatyta, kad kanceliarinės išmokos merui ir vicemerui nepriklauso, nes jie naudojosi tarnybiniais ištekliais – automobiliu, telefonais, kompiuteriais, iš biudžeto sumokama už jų sunaudojamą kurą, ryšio paslaugas.
Praktiškai žiniasklaida apsaugojo A. Visocką nuo nemalonumų, kuriuos dėl čekių panaudojimo patiria kitų savivaldybių merai.
