Eko­no­mi­kos pa­mo­kos – ne tik apie pi­ni­gus

Nu­džiu­gi­no bu­vu­sių mo­ki­nių svei­ki­ni­mai

D. Vir­bic­kai­tė sa­ko, kad kiek­vie­nas įver­ti­ni­mas mo­ky­to­jui yra svar­bus ir su­tei­kia mo­ty­va­ci­jos, ta­čiau ma­lo­niau­sia bu­vo po ap­do­va­no­ji­mų su­lauk­ti bu­vu­sių mo­ki­nių laiš­kų ir ži­nu­čių su svei­ki­ni­mais. Jie skrie­jo ko­ne iš vi­so pa­sau­lio: Jung­ti­nių Ara­bų Emy­ra­tų, Ka­na­dos, JAV, Lie­tu­vos.

Mo­ky­to­ja eks­per­tė eko­no­mi­ką dės­to 10–12 kla­sių ir tarp­tau­ti­nio ba­ka­lau­rea­to mo­ki­niams. Ka­dan­gi pa­sta­rie­ji lai­ko eko­no­mi­kos eg­za­mi­ną, va­do­vau­ja jų bai­gia­mie­siems raš­to dar­bams. Taip pat dir­ba ir pa­gal pro­gra­mą "Ju­nior Achie­ve­ment".

Vi­sai ne­se­niai D. Vir­bic­kai­tės mo­ki­nys Ar­man­das Kond­roš­ka lai­mė­jo ant­rą­ją vie­tą Lie­tu­vos lais­vo­sios rin­kos ins­ti­tu­to ir na­cio­na­li­nio trans­liuo­to­jo LRT or­ga­ni­zuo­ta­me Na­cio­na­li­nia­me eko­no­mi­kos eg­za­mi­ne, ku­ria­me da­ly­va­vo 8 000 žmo­nių.

Dar­bas su ga­biais mo­ki­niais, sėk­min­gas il­ga­me­tis mo­ki­nių ruo­ši­mas olim­pia­doms, kon­kur­sams, pui­kūs mo­ki­nių re­zul­ta­tai, pa­gal­ba ir bend­ra­dar­bia­vi­mas su ko­le­go­mis, pra­ne­ši­mų skai­ty­mas ir se­mi­na­rų ve­di­mas mo­ky­to­jams, va­do­va­vi­mas mies­to me­to­di­niam bū­re­liui – vi­sa tai lė­mė, kad D. Vir­bic­kai­tė bu­vo ap­do­va­no­ta "Me­tų eko­no­mi­kos mo­ky­to­jo" no­mi­na­ci­ja.

Šiau­lie­tė bu­vo tarp mo­ky­to­jų en­tu­zias­tų, sie­ku­sių, kad Lie­tu­vos mo­kyk­lo­se at­si­ras­tų eko­no­mi­nio švie­ti­mo pa­mo­kos. Ži­nių, kaip tu­rė­tų at­ro­dy­ti eko­no­mi­kos pa­mo­kos, ak­ty­vių me­to­dų tai­ky­mo mo­ky­to­ja sė­mė­si JAV mo­ky­to­jų ir dės­ty­to­jų ve­da­muo­se se­mi­na­ruo­se, LJA (Lie­tu­vos Ju­nior Achie­ve­ment) or­ga­ni­zuo­ja­muo­se se­mi­na­ruo­se.

Mo­ko eko­no­mi­nio raš­tin­gu­mo

Ko vai­kai mo­ko­mi eko­no­mi­kos pa­mo­ko­se?

"Pag­rin­di­niai kom­po­nen­tai – mik­roe­ko­no­mi­ka, as­me­ni­niai fi­nan­sai ir vers­lo pra­dme­nys, vals­ty­bės vaid­muo eko­no­mi­ko­je, tam tik­ri mak­roe­ko­no­mi­kos, tarp­tau­ti­nės eko­no­mi­kos sky­riai. Sie­kia­me, kad mo­ki­niai mo­kė­tų kri­tiš­kai mąs­ty­ti, su­pras­ti, dis­ku­tuo­ti, pa­lai­ky­ti vie­ną ar ki­tą nuo­mo­nę. Tam tik­ra na­cio­na­li­nės pro­gra­mos da­lis yra ir as­me­ni­niai fi­nan­sai, kur vai­kai mo­ko­mi įver­tin­ti, kur ir ko­dėl ver­ta in­ves­tuo­ti, kur ri­zi­ka yra di­des­nė, o kur ma­žes­nė. Mo­ko­me, kad pa­pras­tai ste­buk­lų nė­ra, jei ri­zi­ka pa­kan­ka­mai di­de­lė, pel­nas ga­li­mas di­des­nis, bet ne­bū­ti­nai", – pa­sa­ko­ja mo­ky­to­ja.

D. Vir­bic­kai­tė sa­ko, kad fi­nan­si­nio raš­tin­gu­mo pa­grin­dus vai­kai at­si­ne­ša iš šei­mos, mo­kyk­la ga­li tik "pa­ko­re­guo­ti" ži­nias ir su­pra­ti­mą.

"Pa­vyz­džiui, mo­ki­niai ko­mu­na­li­nius mo­kė­ji­mus yra lin­kę pri­skir­ti mo­kes­čiams. Kaip pa­vyz­dį ta­da pa­tei­kiu ap­si­lan­ky­mą kir­pyk­lo­je, kur taip pat mo­ka­me už pa­slau­gą, bet to mo­kes­čiais juk ne­va­di­na­me. Mo­kyk­la ga­li pa­dė­ti tiks­liau su­pras­ti, kas yra mo­kes­čiai ir kam tie su­rink­ti pi­ni­gai pa­nau­do­ja­mi. Tur­būt ne tik vai­kai, bet ir daž­nas suau­gęs pa­klaus­tas, kur nu­ke­liau­ja mū­sų mo­kes­čiai, pa­sa­ky­tų, kad val­džiai ar ka­riuo­me­nei. O iš tie­sų tam ski­ria­ma tik ne­di­de­lė mū­sų biu­dže­to da­lis, ir mo­ki­niai, pa­ma­tę len­te­les, la­bai nu­stem­ba", – sa­ko mo­ky­to­ja.

D. Vir­bic­kai­tė ma­no, kad prie fi­nan­si­nio raš­tin­gu­mo di­di­ni­mo tu­rė­tų pri­si­dė­ti ne tik mo­kyk­la, bet ir sa­vi­val­dy­bės, ži­niask­lai­da, nes vis dar la­bai trūks­ta in­for­ma­ci­jos, kam pa­nau­do­ja­mi iš mo­kes­čių mo­kė­to­jų su­rink­ti pi­ni­gai, ko­dėl svar­bu mo­kė­ti mo­kes­čius.

Kaip ir dau­ge­lis mo­ko­mų­jų da­ly­kų, taip ir eko­no­mi­ka, tu­ri įdo­mią­ją da­lį ir ne to­kią įdo­mią. Eko­no­mi­kos pa­mo­ko­se ten­ka ir skai­čiuo­ti, ir gra­fi­kus brai­žy­ti, o tai mo­ki­niams ne vi­sa­da bū­na įdo­mu. Kur kas įdo­miau dis­ku­tuo­ti eko­no­mi­kos te­mo­mis, vai­din­ti tam tik­ras si­tua­ci­jas, iš­girs­ti pra­kti­nių pa­ta­ri­mų, pa­vyz­džiui, kaip su­tau­py­ti ap­si­per­kant.

Vai­kų vers­lu­mą rei­kia ska­tin­ti

D. Vir­bic­kai­tė ma­no, kad lie­tu­viai yra vers­lūs, tik jiems rei­kia dau­giau pa­lai­ky­mo, pa­ska­ti­ni­mo.

"Il­gą lai­ką mū­sų vers­lu­mas bu­vo var­žo­mas, to­dėl mes ne­la­bai mo­ka­me pa­lai­ky­ti sa­vo vai­kus, daž­nai į jų su­ma­ny­mus žiū­ri­me skep­tiš­kai: "ka­žin ar tau pa­vyks", "o kas, jei­gu ne­pa­si­seks?" Ta­čiau net ir iš ne­sėk­mės ga­li­ma pa­si­mo­ky­ti, tur­būt ir daž­nas vers­li­nin­kas iš­ban­dė ne vie­ną sri­tį, kol su­lau­kė sėk­mės, to­dėl tu­rė­tu­me la­biau pa­lai­ky­ti sa­vo jau­ni­mą", – įsi­ti­ki­nu­si mo­ky­to­ja.

Pui­kiau­sias įro­dy­mas, kad Lie­tu­vos mo­ki­niai su­ma­nūs ir vers­lūs, yra mo­ki­nių mo­ko­mų­jų bend­ro­vių mu­gės, ku­rio­se, pa­sak D. Vir­bic­kai­tės, idė­jų se­mia­si net ir di­de­lės kom­pa­ni­jos.

Mo­ki­nių mo­ko­mą­ją bend­ro­vę tu­ri ir Didžd­va­rio gim­na­zi­ja, ta­čiau kaip ir ki­tų Šiau­lių mo­kyk­lų bend­ro­vės su­si­du­ria su iš­vy­kų į mu­ges fi­nan­sa­vi­mo pro­ble­ma. Bend­ro­vėms be­lie­ka veik­ti sa­va­me re­gio­ne. Eko­no­mi­kos mo­ky­to­ja sa­ko, kad Klai­pė­dos, Kau­no sa­vi­val­dy­bės fi­nan­suo­ja sa­vo mo­kyk­lų bend­ro­vių iš­vy­kas į mu­ges, be­lie­ka ti­kė­tis, kad ir Šiau­liuo­se ka­da nors taip bus.

"Da­ly­va­vi­mas mu­gė­se, kon­kur­suo­se mo­ki­niams la­bai svar­bu. Net jei idė­ja ne­bū­na iki ga­lo rea­li­zuo­ta, bet yra pa­ren­gia­mas va­di­na­mas vers­lo pra­nas, pa­skai­čiuo­ja­mos są­nau­dos, ir vai­kams tai ne tik įdo­mu, bet ir pra­vers atei­ty­je ren­giant įvai­rius pro­jek­tus", – sa­ko mo­ky­to­ja.

Daugiau: faktoringas